Energijos vartojimo efektyvumas šiandien rūpi visiems – tiek gyventojams, tiek verslui. Siekis mažinti poveikį aplinkai ir noras efektyviau naudoti turimus išteklius bei sumažinti sąskaitas skatina ieškoti sprendimų tiek namuose, tiek darbo vietose. Pateikiame patarimus, kurie padės efektyviau vartoti energiją kasdienėje veikloje.
Tylus elektros švaistymas
Lietuvos energetikos agentūros 2024 m. parengta apžvalga „Energetinio efektyvumo didinimo priemonės: ką galime padaryti šiandien, kad nešvaistytume rytoj?“ atskleidė, kad 2022 m. namų ūkiai buvo antri pagal galutinės energijos suvartojimą Lietuvoje – jie sunaudojo net 29 proc. visos šalies energijos, daugiau nei pramonė ar paslaugų sektorius. Tai reiškia, kad būtent buityje slypi vienas didžiausių taupymo rezervų.
Daugelyje namų ūkių buitinė technika – televizoriai, mikrobangų krosnelės, kavos aparatai ir kt. – dažnai paliekama budėjimo režime. Nors tai atrodo nereikšminga, toks nuolatinis energijos nutekėjimas padidina elektros sąnaudas. Pasinaudokite paprasta taisykle – išjunkite nenaudojamus prietaisus iš elektros lizdo.
Tuo tarpu kita dažna problema – netinkama prietaisų priežiūra. Tinkamai prižiūrint įrenginius, pavyzdžiui, šaldytuvus reguliariai atitirpinant ar palaikant vandens šildytuvo temperatūrą ties 55–60 laipsnių riba, galima papildomai sumažinti elektros suvartojimą 3–5 procentais.
Taip pat svarbu ir skalbimo režimų pasirinkimas. Vasarą, kai skalbiniai natūraliai džiūsta greičiau, verta atsisakyti džiovyklės – tai padės ne tik taupyti energiją, bet ir saugoti drabužius. Kasdieniams skalbiniams dažnai pakanka trumpo skalbimo režimo, kuris sunaudoja mažiau vandens ir elektros nei įprastas ciklas.
Per didelė temperatūra ir seni langai – brangus derinys
Viena svarbiausių energijos taupymo sričių – šildymas. Vos dviem laipsniais žemesnė temperatūra patalpose leidžia sumažinti šildymo sąnaudas net dešimtadaliu. Tuo pačiu verta įvertinti ir langų būklę – seni langai dažnai yra viena pagrindinių šilumos nuostolių priežasčių. Juos pakeitus į efektyvesnius, patalpose ilgiau išsilaiko šiluma, o vasarą mažėja perkaitimo rizika. Toks sprendimas leidžia sutaupyti iki 10 proc. energijos.
Išmanus šildymas kainuoja mažiau
Atnaujinus ir automatizavus šilumos punktus, šilumos tiekimas reguliuojamas pagal lauko oro temperatūrą, todėl išvengiama nereikalingo perkaitinimo. Tokie pokyčiai leidžia sumažinti šildymo ąnaudas nuo 5 iki 15 procentų.
Efektyvumas be didelių investicijų
Tarp greitai atsiperkančių priemonių išskiriamas automatinių durų įrengimas, langų keitimas, šilumos punktų automatizavimas bei apšvietimo modernizavimas ir valdymas. Tokie sprendimai leidžia sumažinti energijos sąnaudas nuo 5 iki 10 procentų. Be to, papildomai taupyti galima tiesiog peržiūrint patalpų temperatūros nustatymus – žiemą rekomenduojama palaikyti apie 19 laipsnių, o vasarą, naudojant oro kondicionierius, pakelti ją iki 27 laipsnių.
Kasdieniai ir strateginiai sprendimai verslui
Įmonėse svarbus technologinis atsinaujinimas. Modernizuojant gamybos linijas ir keičiant seną įrangą (pvz., siurblius, ventiliatorius ar variklius) į efektyvesnę, galima sutaupyti iki 10–30 proc. sąnaudų. Tuo tarpu kasdieniai sprendimai, tokie kaip darbo patalpų temperatūros sumažinimas, šviesos išjungimas nenaudojamose zonose ar įrangos atjungimas ne darbo metu, leidžia sumažinti elektros vartojimą iki dešimtadalio. Visa tai dar efektyviau veikia, kai įmonėje yra nustatyti konkretūs energijos taupymo tikslai ir stebima jų įgyvendinimo pažanga.
Tokie sprendimai leidžia ne tik sumažinti energijos sąnaudas, bet ir lengviau planuoti išlaidas bei valdyti jų augimą.
Kiekvieno indėlis – reikšmingas
Pasak Lietuvos energetikos agentūros 2024 m. parengtos apžvalgos „Energetinio efektyvumo didinimo priemonės: ką galime padaryti šiandien, kad nešvaistytume rytoj?“, 2022 metais galutinis energijos suvartojimas Lietuvoje siekė apie 63,7 TWh. Agentūros skaičiavimais, jei šis rodiklis ir toliau augtų 1,3 proc. kasmet, iki 2030 metų jis viršytų 72 TWh. Tuo tarpu, siekiant atitikti Europos Sąjungos (ES) energetinio efektyvumo tikslus, Lietuva turėtų sumažinti galutinį suvartojimą iki 52,64 TWh. Prie šio pokyčio gali prisidėti kiekvienas – tiek gyventojai, tiek verslai. Įgyvendinus anksčiau minėtas paprastas, bet veiksmingas priemones, galima ne tik sumažinti energijos švaistymą, bet ir realiai sutaupyti.
Užs. 25/30
