Julija Kirkilienė
Nežinia, ar todėl, kad vieviečiai yra aistringi poezijos mėgėjai, ar todėl, kad pasiilgo Vievyje dirbusios savo mokytojos, į Vilijos Dobrovolskienės poezijos pavakarę žmonių susirinko daugiau, nei talpina bibliotekos salė. Vilija ir jos sielos draugė, poetė Karilė Verdenė vieviškiams pristatė savo kūrybą ir naująją knygą „Laikini, bet mylėję“. Kad renginys neprailgtų, poetes į susitikimus lydi bardė Aldutė Novikovienė, pagal poečių žodžius kurianti ir atliekanti dainas.
Renginį Elektrėnų literatūros ir meno muziejaus direktorė Jurgita Chmieliauskienė pradėjo žodžiais: „Ruduo puošia mūsų žemę gausybe spalvų, pažėrė daug netikėtumų. Bet juk ruduo ir gražus tuo, kad jis yra nenuspėjamas. Nenuspėjamas kaip žmonių bendravimas, kūryba, kaip dalijimasis savo sielos balsu su kitais…“.
Ji pristatė, kad abi poetės – K. Verdenė ir V. Dobrovolskienė – yra Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narės, abi organizuoja daug renginių visoje Lietuvoje, susitinka su skaitytojais, pristato savo kūrybos knygas. K. Verdenė yra 5 knygų autorė, jos kūryba spausdinta respublikiniuose almanachuose, Amerikos lietuvių laikraštyje „Bičiulystė“, o Vilija yra parašiusi 24 knygas – tai metodinė literatūra mokykloms ir originalioji poezija vaikams ir ne vaikams, jos kūryba spausdinta daugybėje almanachų, publikuojama spaudoje.
Ir poezijos vakaras buvo suskirstytas temomis: rudens, vaikystės, tėvų, tėvynės bei meilės. Pasak renginio vedėjos, šviesiausi kiekvieno iš mūsų prisiminimai yra susiję su vaikyste, o laimingiausi vaikystės momentai – su motinos ir tėvo vardu. Šalia šių dviejų brangiausių žmonių vardų visada su pagarba ir pasididžiavimu tariame tėvynės vardą. Šia tema buvo paruošta literatūrinė-muzikinė kompozicija.
Ir, žinoma, renginys baigtas buvo meilės tema. „Dvi moterys, dvi poetės dovanojo savo poezijos gerbėjams paties šviesiausio, paties šilčiausio jausmo – meilės – lyriką. J. Chmieliauskienė taip pristatė poetes: Karilė – 5 knygų autorė, viltingų, paslapties kupinų eilių kūrėja, poetė, kurios lyrika patraukia jaukiais palyginimais, prasmingomis metaforomis, gilia mintimi. Vilijos eilės apie meilę visada jaudina, verčia išgyventi, nerimauti arba džiaugtis. Vilijos eilėse gausu liūdnokų emocijų, praradimo spalvų, nerimastingo tikėjimo meile.
Renginys buvo baigtas apdovanojimais ir gražiais prisiminimais apie Vilijos jaunystę Vievyje, jos darbą ir išradingumą.
Susipažinkite su vienu gražiausių ir prasmingiausių Vilijos Dobrovolskienės eilėraščių:
Tėvyne,
Apsigaubiu tavim
Tarsi šilta jaukia skara
Ir išeinu į dieną,
Kupiną gyvenimo.
Man šypsos žmonės,
Gatvėj sutikti.
Man nusijuokia
Lyg garnys ištiesęs
Ploną kaklą
Statybų kranas…
Man mirkteli
Prabėgantis padauža vėjas
Ir suvelia ką tik šukuotus plaukus.
O, ir debesis tuoj
Pasilabins šiltais lašais.
Bet man nė motais –
Aš apsigaubusi
Tavim tarsi
Jaukia skara,
Tėvyne mano.
Lietuva…