Pastebėjote, mielieji skaitytojai, kad dauguma verslininkų, tarp kurių ir kai kurie vietiniai leidėjai, garsiai trimituoja: litai į eurus perskaičiuoti sąžiningai.
O kodėl taip garsiai eskaluojama? Ar tik ne todėl, kad žmonės jais nepasitikėjo iki šiol? Sąžiningas turėtų būti kiekvienas sėkmingai vystantis verslą verslininkas, juolab informacinės priemonės, be įvairių deklaravimų. „Elektrėnų kronika“ visus savo jau penkioliktus gyvavimo metus buvo sąžininga savo skaitytojams, bendradarbiams, todėl jei imtume deklaruoti apie naują sąžiningumą, skaitytojai suabejotų: gal mes su jais iki šiol elgėmės kitaip. Už sąžiningumą mums skaitytojai gausiai atsilygina: nors gyventojų skaičius savivaldybėje mažėja, prenumeratorių skaičius auga.
Šį kartą su savo skaitytojais vėl norėtume pasikalbėti apie informacijos svarbą ir sąžiningumą. Pastebėjote, tikriausiai, kad kai kurie leidiniai prieš savivaldos rinkimus prenumeratos kainą tiek sumažino, kad beveik kiekvienam už dyką atiduoda. Bet juk žinoma gera senolių išmintis: už dyką – tik sūris pelėkautuose. Todėl kviečiame savo skaitytojus būti atidžius ir į tuos pelėkautus nepatekti. Mąstančiam žmogui būdinga analizuoti, kodėl taip pigiai brukamas popierius. Dabar, kaip suprantate, laikraščiais nei sienas klijuoja, nei tualetuose naudoja, nebent kaime ugnį pakūrena. Dabar laikraštis, kaip ir televizija, radijas ar internetas yra tik informacijos šaltinis. Ir jeigu žmogus, įsigijęs kokio nupiginto maisto, gali apnuodyti skrandį, tai skaitant nupigintą propagandinę informaciją galima apnuodyti smegenis. Skrandžiui išvalyti yra vaistų, o galvai išvalyti – nėra.
Šiuo laikotarpiu mūsų politikai daug kalbėdami apie Rusijos propagandą, patys patyliukais seka Rusijos pėdomis. Vienas toks pavyzdys yra Druskininkai, kur savivaldybės įstaiga už mokesčių mokėtojų pinigus leidžia savo valdžią popsinantį ir nemokamai dalijamą laikraštį.
Elektrėnų savivaldybėje irgi vienas laikraštis žmonėms brukamas beveik už dyką. O tas dykas yra kažkieno pinigai, skirti laikraščio leidybai: laikraščio spausdinimui ir platinimui, atlyginimui už informacijos paruošimą, buhalterijai, patalpų išlaikymui, mokesčių mokėjimui, ir kitoms, kaip ir kiekviename versle, išlaidoms. Klausimas prieš savivaldos rinkimus: o kas tas išlaidas apmoka? Ir dar klausimas pamąstymui: o kaip tokiose nelygiose konkurencijos sąlygose galėtų išsilaikyti nepriklausomas leidinys?
Manau, kad mūsų skaitytojai apie tai pasvarstę nesusigundys nemokamu sūriu ir nepateks į pelėkautus, o liks su mumis: kartu kursime nepriklausomą laikraštį, kartu tobulėsime. Elektrėnų kronikai nereikia geros verslo praktikos memorandumų įvedant eurą, mes visada dirbame sąžiningai: sąžiningai renkame ir teikiame informaciją, sąžiningai perskaičiuojame litus į eurus, sąžiningai atsiprašome už klaidas, sąžiningi esame mūsų darbdaviams – mūsų skaitytojams.
Nuoširdžiai
Redaktorė Julija Kirkilienė