Jaunieji žurnalistai: Tai gal, mokytojau, visai neverta apie tą senų senovę skaityti, juk tiek įdomybių mums siūlo internetinis pasaulis? Mokytojas: Manau, jog mūsų globaliame, vartotojiškame...
Vieną vasaros dieną, aušrai gaubiant dangų, važiavome vingiuotu taku. Žali laukai, tolyje besidriekiančios pievos vertė mąstyti apie laisvę. Juk jie tokie beribiai! (daugiau…)
Piliakalniai – kalvos, kalnai, kur stovi ar stovėjo pilys. Iš tiesų tai nėra paprasti kalnai, o istoriniai ir kultūriniai paminklai. Aišku, tiksliai negalime žinoti, kaip...
Perskaitęs Giedriaus Kazlausko surinktą medžiagą daug sužinojau apie savivaldybėje glūdinčius piliakalnius ir pilkapynus. Ačiū Jam ir jauniesiems Vievio bei Elektrėnų „Versmės“ gimnazijų jauniesiems žurnalistams, gražiai...
Kai perskaičiau Giedriaus Kazlausko informaciją apie Elektrėnų savivaldybės piliakalnius, pagalvojau: „O ką aš galėčiau pasakyti apie vietoves, kuriose aš gyvenu?“ Atsakymas – nieko, tiesą sakant,...
Jau nebėra gyvų žmonių, kurie būtų matę, kaip atsirado Beižionių piliakalnis. Tačiau gyvuoja viena istorija, kuri iki šių dienų atėjo iš lūpų į lūpas. (daugiau…)
Pamenu, dar buvau mažas vaikas, kai močiutės kaimynė man sekdavo pasaką ne pasaką apie žveją. Nusivesdavo ji mane prie upelio ir pasakodavo ranka rodydama į...
Seniai seniai mūsų Elektrėnų krašte gyveno piktas milžinas, kurį visi vadino Kalniumi. Jis rinkdavo duoklę iš kiekvieno žmogaus ir kaupdavo turtą, kurį slėpdavo į iškastą...
Seniai seniai, prieš tūkstančius metų, gyvavo dvi karingos gentys: baltųjų ir žaliųjų. Nors teritorijos dydžiu nesiskyrė, tačiau tarp jų stovėjo kalnas. Tūkstančius metų niekas nedrįso...
Irena PETKEVIČIENĖ Laikraščio „Elektrėnų kronika“ vykdomas projektas „Skaitau, mąstau, kalbu, rašau“ paskatino dalyvauti rašinių konkurse „Pažink savivaldybės piliakalnius“. Ne tiek dėl paties konkurso, o dėl...
Lietuva yra nedidelė šalis, bet mes galime didžiuotis įspūdingais gamtos ir architektūros kūriniais. Iš tikrųjų mūsų piliakalniai yra labai nuostabūs, o jų grožis bei didybė...
„Elektrėnų kronikoje“ nuo vidurvasario skelbtas Giedriaus Kazlausko straipsnių ciklas apie Elektrėnų krašto praeitį ir ją liudijančius archeologinius paminklus – pagarbos ir pritarimo vertas užmojis. Svarbu...
Neseniai perskaičiau „Elektrėnų kronikos“ 32-ajame numeryje išspausdintą Giedriaus Kazlausko straipsnį „Gyvenvietės“. Antraštė virš straipsnio kvietė mus, skaitytojus, analizuoti ir kritiškai vertinti visuomenės informavimo priemonėse pateikiamą...
Kartą seniai, seniai, Kai po žemę vaikščiojo trigalviai slibinai, Stovėjo sau kalnelis, Į kurį vedė siauras takelis. (daugiau…)
Netoli nuo kelio, vedančio iš Vievio į Aukštadvarį, stiebiasi jau daug amžių skaičiuojantis Pipiriškių piliakalnis. Dabar ši aukštumėlė yra apaugusi krūmais bei dideliais medžiais. Vėjo...
Daug metų praėjo nuo tų laikų, kai buvo statomos pilys, tvirtovės ir kiti gynybiniai pastatai, padėję išgyventi sunkius istorijos laikotarpius. (daugiau…)
Ona Kulbokienė Laiko pirštai – Metų stoty kiekvienoj Po mažą žiupsnelį Žarsto ir barsto prisiminimus Ant gyvenimo bėgių nuogų... O ant pirštų galų Palieka... nuospaudas......
Perskaičiau „Elektrėnų kronikoje“ Giedriaus Kazlausko pateiktą informaciją apie Elektrėnų savivaldybės piliakalnius ir supratau, jog nieko apie juos negirdėjau. (daugiau…)