Prasmingi darbai vienija žmones

Į savaitraščio „Elektrėnų kronika“ puslapius grįžo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo logotipas. Jau šiame numeryje startuoja naujas projektas „Prasmingi darbai vienija žmones“, kuriam šis fondas skyrė 4000 Eur paramą. Pagrindinė projekto ašis – skatinti skaitytojų pilietiškumą ir patriotiškumą, kurie yra itin svarbūs šiuo laiku. Projekte rašysime apie Elektrėnų savivaldybėje aktyviai veikiančios Elektrėnų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Algirdo šaulių 1-osios kuopos veiklą, sieksime skatinti vaikų ir jaunimo kultūrinį ir pilietinį ugdymą, sukurti informacinę erdvę jaunų žmonių diskusijoms apie pilietiškumą, ideologiją, tautinį sąmoningumą. LDK Algirdo Šaulių 1-osios kuopos nariai taip pat yra suinteresuoti jų veiklos sklaida. Šauliai aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Renginių dalyviai didžiuojasi jaunimu, bet ne visi žino, kad tai – mūsų savivaldybės jaunuoliai, dalyvaujantys jaunųjų šaulių veikloje. Projektą vykdyti padės UAB „Galvės investicijos“ konsultantas, istorikas Romualdas Bakutis, atsargos kapitonas, žygių „Žalio Velnio takais“ organizatorius Vytas Šareika bei kiti bendradarbiai. Projektui kiekvieną numerį skirsime net du laikraščio puslapius, kuriuos gausiai iliustruosime nuotraukomis.

Projektas tęsis iki metų pabaigos. Tikimės, kad mums pavyks pasiekti išsikeltus tikslus – skatinti patriotiškumą, sutelkti žmones vienybei, kuri, kaip parodė laikas, ne kartą padėjo lietuviams pasiekti didžių pergalių.

Nepriklausomybės gynėjai siekia turėti statusą

Narių vertinimas:  / 0

Julija Kirkilienė

IMG 0974Saulėtą rugsėjo šeštadienio popietę Trakuose vienoje salėje rinkosi pusamžiai vyrai. Vieni uniformuoti, kiti – civiliai apsirengę. Bendravo, kaip seniai besimatę giminės, vieni kitus broliais vadino. Tie vyrai – tai pirmieji atsikuriančios Nepriklausomos Lietuvos 1988-1993 metų savanoriai, rugsėjo 17 dieną susirinkę į Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Trakų skyriaus visuotinį susirinkimą. Tarp jų – ir keletas Elektrėnų savivaldybės savanorių.

Share

Skaityti daugiau: Nepriklausomybės gynėjai siekia turėti statusą

Šauliai kibo į darbus

Narių vertinimas:  / 1

14429328 1075027832546337 1043804389 nElektrėnų LDK Algirdo 1-osios šaulių kuopos nariai rugsėjo 13 dieną rinkosi pirmąjį užsiėmimą po vasaros atostogų. Susirinko dvidešimt jaunųjų šaulių iš Elektrėnų, Vievio, Beižionių, Žaslių ir Žebertonių. „Smagu, kad geografija gan plati ir beveik visuose savivaldybės didesniuose miesteliuose atsiranda po šaulį“, - džiaugiasi šaulių vadas Eividas Žemaitaitis ir priduria, kad pradėjus veiklą Šaulių sąjungoje, tai buvo vienas iš tikslų. Dabar jaunųjų šaulių vadas kelia aukštesnius tikslus ir siekia, kad kiekviename kaime būtų bent po dešimt jaunųjų šaulių.

Share

Skaityti daugiau: Šauliai kibo į darbus

Jaunieji šauliai apie tarnystę Šaulių sąjungoje

Narių vertinimas:  / 2

14393184 1141046229266140 1242182261 oPraėjusiame numeryje publikavome interviu su Elektrėnų LDK Algirdo pirmosios šaulių kuopos vadu E. Žemaitaičiu. Vadas papasakojo kaip buvo atkurta Šaulių sąjungos veikla Elektrėnuose, kokia veikla užsiima jaunieji šauliai. Šiame numeryje kalbiname du Elektrėnų šaulių kuopos narius - Aleksą Katukevičių ir Deimantę Bandzevičiūtę. Trumpuose interviu pateikti atsakymai, kas traukia jaunimą būti šauliais, įsimintinos istorijos iš šaulių žygių.

Atsako Aleksas Katukevičius

Aš mokausi „Versmės“ gimnazijoje 2c klasėje, mano auklėtoja Loreta Stadolnikienė. Esu baigęs muzikos mokyklą, kurioje grojau saksofonu ir fortepijonu, tačiau pirmūnas nebuvau. Dabar pats mokausi groti gitara ir tarnauju Šaulių sąjungoje.

Share

Skaityti daugiau: Jaunieji šauliai apie tarnystę Šaulių sąjungoje

E. Žemaitaitis: patriotiškumas - gyvenimo būdas

Narių vertinimas:  / 6

3Šaulių kuopą Elektrėnuose atgaivino ir naujų vėjų įnešė Elektrėnų kuopos savanorio Ramūno Žemaitaičio sūnus Eividas. Jis vadovauja Vilniaus apskrities Karaliaus Mindaugo šaulių 10-ajai rinktinei bei Elektrėnų šaulių kuopai, yra aktyvus visuomeninis veikėjas, sportininkas ir pagarbos vertas Lietuvos pilietis. Skaitytojus supažindiname su Elektrėnų jaunųjų šaulių veikla ir jų vadu E. Žemaitaičiu.

Virginija Jacinavičiūtė

Eividas Žemaitaitis partizanų gyvenimu susidomėjo ankstyvoje paauglystėje. Aistra buvo tokia stipri, kad užkrėsti jam pavyko ir savo geriausius draugus. Paaugliai visą laisvalaikį paskyrė partizaniniam gyvenimui: pasitelkę vaizduotę susirentė bunkerį, leido laikraštį... Palaipsniui vaikiški žaidimai virto į atsakingą veiklą – Eividas atgaivino Šaulių veiklą Elektrėnuose ir ėmėsi vadovauti šaulių kuopai. Šiuo metu veiklus vaikinas yra visos Vilniaus apskrities jaunųjų šaulių vadas ir dirba Krašto apsaugos ministerijoje.

Share

Skaityti daugiau: E. Žemaitaitis: patriotiškumas - gyvenimo būdas

Į Šaulių sąjungą atvedė stiprus patriotiškumo jausmas

Narių vertinimas:  / 0

ramanauskasRašinių ciklą apie Elektrėnų ir Vievio savanorius baigėme ir pradedame naują publikacijų ciklą apie savivaldybės šaulius, kurie prisidėjo kovojant už Lietuvos nepriklausomybę. Šaulių sąjunga Lietuvoje buvo atkurta Sąjūdžio metais, 1989 m. rugsėjo 20 d.

Šį kartą kalbiname elektrėniškį Rimtautą Ramanauską, kuris būdamas devyniolikmetis įstojo į šaulių kuopą Elektrėnuose, saugojo Aukščiausiosios Tarybos rūmus, budėjo Elektrėnuose Maskvos pučo metu. Jis Lietuvos virsmą į nepriklausomą šalį išgyveno dalyvaudamas tai lėmusiuose įvykiuose. Jaunasis šaulys ir jo draugų komanda veikė vedami stipraus patriotiškumo jausmo.

Share

Skaityti daugiau: Į Šaulių sąjungą atvedė stiprus patriotiškumo jausmas

Vieviškių darbai Nepriklausomos Lietuvos gynybai Pabaiga. Pradžia Nr. 32

Narių vertinimas:  / 0

Julija Kirkilienė

Savanorių žemė

savSavanorystė Lietuvoje savo metus skaičiuoja nuo 1918 metų. Pirmosios besikuriančios Lietuvos kariuomenės pagrindą sudarė savanoriai. Kaip rašoma 1995 m. sausio 12 d. laikraštyje „Savanoris“, prieškaryje savanoriai būrėsi į Šaulių sąjungą. Sovietams okupavus mūsų šalį, visi Lietuvos partizanai buvo savanoriai. Ir pagaliau, po Kovo 11-osios savanoriai sukūrė krašto apsaugos struktūras, vėliau performuotas į Lietuvos kariuomenę. „...Todėl visiškai pagrįstai galime tvirtinti, kad Lietuva yra savanorių žemė“. („Savanoris“,1995 m. sausio 12 d. Nr. 1-2)

Share

Skaityti daugiau: Vieviškių darbai Nepriklausomos Lietuvos gynybai Pabaiga. Pradžia Nr. 32

Pagerbtas Artūro Sakalausko atminimas

Narių vertinimas:  / 0

Virginija Jacinavičiūtė

IMG 87801Sekmadienį Seime buvo paminėtos paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, parlamento gynėjo Artūro Sakalausko 25-osios žūties metinės bei 1991 metų rugpjūčio pučo Maskvoje metinės. Minėjime dalyvavo gausus būrys kariškių, savanorių, jaunųjų šaulių ir kitų žmonių, kurie apie laisvės kovas žino ne tik iš kitų pasakojimų, o lemtingose kovose dalyvavo patys. Tarp jų ir Trakų savanorių bataliono vadas Romas Chodosevičius, vadovavęs Vievio ir Elektrėnų savanorių kuopoms.

Share

Skaityti daugiau: Pagerbtas Artūro Sakalausko atminimas

Vieviškių darbai Nepriklausomos Lietuvos gynybai (Nr. 34)

Narių vertinimas:  / 0

Tęsinys. Pradžia Nr. 32

IMG 9802Ėjo treti Nepriklausomos Lietuvos metai ir šalyje vyko sunkus pereinamasis laikotarpis iš vienos santvarkos į kitą. Iš Lietuvos traukėsi rusų kariuomenė, Šalčininkų rajone aktyviai veikė jėgos, nusiteikusios prieš Lietuvos nepriklausomybę, rajono taryba skelbė nepripažįstanti nepriklausomos Lietuvos ir žadėjo vadovautis tik TSRS ir LTSR konstitucijomis, tuometiniai sovietiniai šio rajono vadai skelbė autonomiją ar net visišką atsiskyrimą nuo Lietuvos ir prisijungimą prie sovietinės Gudijos.

Share

Skaityti daugiau: Vieviškių darbai Nepriklausomos Lietuvos gynybai (Nr. 34)

Žygyje

Narių vertinimas:  / 1

šauliukaiRugpjūčio 17 d. mūsų Elektrėnų LDK Algirdo 1-iosios šaulių kuopos šauliai projekto „Saugok sveikatą - pasiek rezultatą” dalyviams organizavo orientacinį žygį skirtą Lietuvos Partizanams pagerbti.

Share

Skaityti daugiau: Žygyje

Vieviškių darbai nepriklausomos Lietuvos gynybai Nr.2

Narių vertinimas:  / 0

Tęsinys. Pradžia Nr. 22

IMG 97981991 metų savanoriai – žmonės, dirbę krašto apsaugoje ir pirmieji kūrę Lietuvos gynybinę sistemą, dauguma dirbę be atlyginimų, laisvu nuo pagrindinio darbo metu, savaitgaliais, mokymams naudoję savo santaupas. Praėjus ketvirčiui amžiaus, jie jaučiasi Valstybės tinkamai neįvertinti: už pavojingą darbą: negavo rentų, jų darbas net neįskaitytas į darbo stažą. Bet prakalbus apie 1991–2013 metų laikotarpį, žmonių veidai nušvinta ir prisiminimais jie dalijasi tarsi tai būtų svarbiausi įvykiai jų gyvenime.

Share

Skaityti daugiau: Vieviškių darbai nepriklausomos Lietuvos gynybai Nr.2

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.