Beižionyse, visai šalia seniausio šiame kaime gandralizdžio, jaukius namus susikūrė daugiavaikė šeima. Penkių vaikų – trijų vaikinų ir dviejų merginų – mama Janina Šereivienė, gyvenimo užgrūdinta, tačiau dabar nuolat besišypsanti moteris, čia grįžo pakviesta savo buvusio auklėtojo.
Gražina RADZVILAVIČIŪTĖ
Stori nuotraukų albumai
Janina, pasakodama apie savo vaikus, vieną po kito iš spintos traukia storus nuotraukų albumus. Kiekvienas vaikas turi savo albumą. Jų puslapiuose – vien šypsenos, laimingi veidai, nuotraukose įamžintos džiugiausios šeimos gyvenimo akimirkos ir atrodo, jog vargo nė nebūta.
O vargo Janinai teko patirti nemažai. Prieš aštuonerius metus, kai jauniausiajam iš vaikų tebuvo 11 dienų, moteris su vaikais neteko namų. Janinos vyras, už kurio ištekėjo dar neturėdama 20 metų ir kūrė šeimą Palemone, per daug pamėgo alkoholį, o jis juk niekam nieko gero neatnešė…
Janina tuo metu jau buvo pradėjusi bendrauti su iš Italijos atvykusiu kunigu Masimu, o dienos centre, kuriame lankėsi vaikai, darbavosi vienuolės seserys salezietės Jurgita, Irma, Dalia. Būtent šie žmonės labai šeimai padėjo: netekus namų Petrašiūnuose vienerius metus nuomojo butą, suteikė stiprybės ištverti užgriuvusias negandas. Sesuo Jurgita dabar atkelta į Kaišiadoris, tad ryšys nenutrūkęs: ji aplanko šeimą, bendrauja.
„Sunkiausiu metu buvo pasiūlymas visus vaikus atiduoti į Vievio sanatorinę, bet reikėjo ligų, o mano vaikai, ačiū Dievui, visi sveiki,“ – prisiminė Janina. Tačiau per išbandymus ji sugebėjo visus vaikus išlaikyti drauge – juk jei būtų atidavusi, susigrąžinti juos būtų buvę sunku. Dabar užaugę vaikai – ne tik parama mamai, bet ir džiaugsmas namuose.
Penkiese
Pati kilusi iš septynių vaikų šeimos, Janina vienąsyk mamai pareiškė, jog svajoja turėti mažiausiai penkis vaikus. Be abejo, mama patarė nekvailioti – juk ne taip lengva auginti tiek vaikų. Tačiau ši svajonė išsipildė. Ne veltui sakoma: „Svajok atsargiai“.
Penki vaikai Motinos dieną paverčia tikra švente, rengia siurprizų. „Kol aš dar miegu, kai jie dar buvo mažesni, būdavo, kad vaikai paruošia sumuštinių, o kavos į lovą neatnešdavo, nes nežinojo, kaip ją paruošti. Atviručių padarydavo, pralinksmindavo. Tą dieną neleidžia man nieko daryti, pasijaučiu, kaip karalienė,“ – besidžiaugdama pasakojo Janina.
Apie savo vaikus Janina kalbėtų ir kalbėtų… Štai vyriausiasis sūnus – Mindaugas siekia virėjo kulinaro specialybės Elektrėnų profesinio mokymo centre, o svajoja būti kariūnu. Jaunesnė Gintarė studijuoja slaugą, šiuo metu atlieka praktiką trečiojoje Kauno ligoninėje, mėgsta kruopštumo reikalaujančius rankdarbius, skaityti. Vidurinysis Algimantas – dešimtokas, mokslai sekasi gerai, baigęs mokyklą planuoja savo profesiją susieti su informacinėm technologijom. Reda – aštuntokė, dainuoja „Padūkėlių“ kolektyve, labai aktyvi, visur dalyvauja. Pagrandukas Kęstutis mokosi antroje klasėje, dainuoja „Pipirų“ kolektyve, ir, kaip mama sako, yra hiperaktyvus vaikas.
„Kai noriu dėmesio, visus iš karto susikviečiu. Tačiau dabar, kai vieni paaugo, jauti, kad su vienu vienaip reikia kalbėti, su kitu – kitaip. Randi kalbą, jie viską supranta. Kai pradedame kalbėti, net nepajaučiame, kad jau pusiaunaktis,“ – pasakoja penketuko mama.
O ir vaikams penkiese augti smagu: vaikai vienas iš kito mokosi, draugauja, o jų pykčiai trunka vos kelias akimirkas.
Svajonės pildosi
O kuo jaunystėje tapti svajojo pati Janina? Beižionietės mama dirbo melžėja, o aštuntokei Janinai įspūdį darė įvairūs žemės ūkio agregatai. Tačiau Janina gerai mokėsi, mokyklos direktorius V. Palčiauskas atkalbėjo ją, kad neitų dirbti melžėja į ūkį. Tada jis iš Trakų gavo siutimą į Marijampolę, ir pasiūlė Janinai juo pasinaudoti ir vykti ten mokytis dekoratyvinės augalininkystės meistrės specialybės profesinėje mokykloje. Pasak Janinos, konkursas buvo didelis: į 30 vietų norėjo pakliūti 200 merginų. Ir nors tuomet atrodė neįtikėtina, ji įstojo ir baigė šią specialybę.
Ir nors Janina nedegė meile gėlėms, Marijampolėje ji įgyvendino vieną savo troškimą – šokti tautinius šokius. „Aš labai norėjau šokti, o jokio būrelio čia nebuvo. Kai tik nuvažiavau mokytis į profesinę, iškart pasidomėjau, ar yra čia tautinių šokių būrelis,“ – prisimena Janina ir čia pat prisipažįsta, jog labai norėtų ir savo vaikus išvysti šokančius. Duktė Gintarė šoko ritminius šokius, gražiai dainavo, o Reda su Kęstučiu į dainavimą įtraukia ir mamą: Janina duete tai su viena, tai su kita atžala dvejus metus iš eilės pasirodė Beižionyse vykusiame Vaikų gynimo dienai skirtame koncerte.
Dabar Janina dirba Beižionių vaikų globos namuose, tad visą dieną ji praleidžia tarp vaikų, kuriem reikia dėmesio. Pasak Janinos, pasitaiko, jog po darbo dienos jau nieko nebenori, o grįžus namo dar ir išsilieji ant saviškių… Tačiau gausiai šeimai susėdus prie bendro stalo gerti arbatos, apie kokius pykčius galima kalbėti?
Svarbiausia – vaikų laimė
Buvęs Janinos auklėtojas, o dabar Beižionių vaikų globos namų direktorius Vilmandas Palčiauskas parkvietė ją atgal į tėviškę, o laida „Bėdų turgus“ padėjo įsigyti namą, kuriame dabar glaudžiasi visa šeima. Taip tarsi išsipildė dar viena daugiavaikės mamos svajonė – turėti savo namus.
Paklausta, ar nesirengia vaikams parvesti naują tėtį, Janina atsako paprastai: rasti tokį, kad svetimus vaikus mylėtų, sunku. „Matai kitus žmones, kai būna, jog savus myli, o svetimas yra svetimas, kam to reikia? Svarbiausia, kad vaikus mylėtų, o tą pajėgiu ir pati,“ – užtikrintai sako moteris.
Vis dėlto šeimos materialinė padėtis, švelniai tariant, nėra pati geriausia. Visas šešių asmenų šeimos pajamas tesudaro apie 1400 Lt. Taigi ir jokio taupymo fondo šeima neturi – pinigėlių jam paprasčiausiai nelieka. Tačiau šeima sugebėjo pakeisti langus, kad namie būtų šilčiau, o vasarą namuose planuoja atlikti nedidelį remontą.
Nors gyvena kaime, šeima gyvuliukų neaugina: Janina darbo ir taip turi per akis, o ir žemės, iš kurios tuos gyvulius galėtų maitinti, moteris neturi. Gerai, kad netoli, Žydiškių kaime, gyvena Janinos tėvai, o su jais likęs gyventi brolis, tad gausi šeimyna sulaukia giminių pagalbos.
Šitaip Beižionyse gyvena daugiavaikė šeima. Mama Janina rūpinasi vaikais, dirba ir puoselėja kuklias svajones. Tiesa, vieną didelį troškimą Janina turi – kad vaikai sukurtų laimingus gyvenimus ir kad būtų sveiki. „O apie ką daugiau gali pasvajoti? Tik kad būtų laimingi vaikai, tada būsiu laiminga ir aš, “ – šypsojosi penketuko mama Janina. O mes tegalime palinkėti, kad šis troškimas išsipildytų.