Priesaika negali būti atšaukta

Priesaika negali būti atšaukta

1978 m. liepos 24 diena. Žemutinės Saksonijos miestelis Celė. Rami vasaros popietė, prie ilgos miesto kalėjimo sienos prisiparkuoja SL klasės Mersedesas. Jį itin akylai stebi 12 maskuojančiomis aprangomis apsirengusių vyriškių. Tačiau netikėtai prie automobilio ant suoliuko atsisėda įsimylėjėliu porelė. Laikas eina, tačiau jie tarsi niekur nieko kaip du balandėliai burkuoja visiškai šalia automobilio. Vienas iš vyriškiu praėjus kelioms valandos susisiekia su kažkuo per raciją ir operacija atidedama rytdienai. Jau kitą dieną 15 val. visą šalį sudrebina teroristinis išpuolis. Celės miestelyje sprogus automobiliui kuris buvo pastatytas šalia kalėjimo ir atsivėrus skylei, buvo bandoma išgelbėti joje kalinamus „Raudonųjų brigadų“ vadovus. Jau geras dešimtmetis kaip ši radikalių kairiųjų pažiūrų organizacija terorizavo ne tik Vokietiją, bet ir kitas vakarų Europos šalis. Šių dienų Talibanas ar Al qaida būtų kaip atitikmuo.

1,5 m skersmens skylė buvo pakankama, kad išgelbėti du itin aukšto rango vadovus, tačiau pabėgimas nepavyko ir prasidėjo tyrimas. Nesuspėjus surinkti pirmuosius įrodymus, buvo paskelbta masinė psichozė, laikraščiai ir televizija, visi kas tik galėjo skelbė apie šalį užpuolusius kairiuosius komunistus ir teroristus. Tiesa sakant 1972 m. įvykiai Miuncheno olimpiados metu buvo visiškai švieži, tad galima tik įsivaizduoti, kaip jautresnės vaizduotės žmonės galėjo jaustis. Kaip tyčia

ia pat ne už kalnų ir rinkimai, kuriuose žūt būt reikia konsoliduoti žmones prieš bendrą priešą. Ar gali dar geriau sukristi kortos, kad prieš pat rinkimus tokia bomba tiek tiesiogine tiek perkeltine prasme, buvo itin reikalinga Krikščionių demokratų partijai, kurios atstovas Ernstas Albrechtas siekė antrosios savo kadencijos kaip Žemutinės Saksonijos premjeras.

Kas jūs toks ponas E.Albrechtai?

Grįžkime atgal į liepos 24 d. Juk jei jūs būtumėte teroristas, jūs greičiausiai būtumėte net nesusimąstęs dėl dviejų laimingų jaunuolių sveikatos ir nebūtumėte rizikavęs pavogtą SL Mersedesą pilną sprogmenų vėl judinti iš vietos, kad užbaigti operaciją kitą dieną. Slaptųjų tarnybų pasaulyje tokia veikla yra vadinama „operacijos po priedanga“, kuomet viskas yra imituojama, tarsi tai būtų tikri teroristai. Visi 12 vyrų išvakarėse buvo iš GSG 9 padalinio, o operacijos atšaukimą, dėl nenumatytų aplinkybių teko derinti su pačių Žemutinės Saksonijos VRM vadu. Taip, ši istorija turėjo virsti dideliu skandalu, o tyrimas iš karto atvedė pas slaptąsias tarnybas, tačiau ant kortos buvo pastatyta didelio politiko karjera. E. Albrechtas Žemutinės Saksonijos premjeru buvo iki pat 1990 metų laimėjęs rinkimus dar 2 kartus 1982 ir 1986 m..

Jūs greičiausiai savęs paklausite, na tai gerai, jei viskas išaiškėjo tai, kodėl niekas nebuvo nuteistas ar kaip ten turi būti civilizuotame pasaulyje? Jūs jau tikriausiai supratote, kad tyrimas truko labai, nu tiesiog labai ilgai ir paskelbtas buvo tik 1986 balandžio 26 d. Būtų galima sakyti, pala pala, jei taip, tai kaip E.Albrechtas kuris buvo pagrindinis politinis šios pseudo teroristinio išpuolio organizatorius, 1986 m. vėl galėjo laimėti rinkimus? Šiuo atveju jūs privalote dar kartą savęs paklausti, o kas gi atsitiko 1986.04.26. Daug kas jau ir užmiršo, tačiau tai buvo diena, kada sprogo Černobylio AE. Šis sprogimas buvo taip laukta proga, kad jau tą pačią dieną skubomis buvo paskelbtos tyrimo išvados, bet niekam tai jau nebuvo įdomu. Toks paprastas triukas yra neatsiejama politinių manipuliacijų rutina. Viskas greitai buvo pamiršta ir politinis teroristinis aktas liko tik nedideliu tamsiu debesėliu įžymaus Vokietijos politiko E.Albrechto gyvenimo aprašyme.

Ursula von der Leyen, far left, casting her vote for her father during the Lower Saxon state election in 1982

Tai, kas gi jūs esate ponas E.Albrechtai? Jei sugebėjote taip idealiai gerai ir tiksliai sukoordinuoti ne tik teroro aktą prieš savo piliečius, bet ir likti nenubaustu? Ką gi susipažinkime dar kartą. E.Albrechtas yra mūsų gerai žinomos Uršulos von der Leyen tėtis. Taip, taip dabartinės Europos sąjungos komisijos pirmininkė.

Greitasis ekspresas jau rieda ir mūsų gatvėmis

Lygiai dešimt metų prieš įvykius Celės miestelyje, ankstyvą 1968 kovo 16 rytą, leitenanto Wiliamo Calley vadovaujamas būrys pradėjo sukilėlių paieškos operaciją nedideliame My Lai kaimelyje. Tai buvo eilinis taip vadinamas „greitasis ekspresas“, kurį propagavo JAV armija. Staigus desanto išsilaipinimas kaimo vietovėje, masinės civilių gyventojų kratos, jų turto plėšimas, bauginimas bei terorizavimas. Tačiau tą dieną eilinis „greitasis ekspresas“ virto masinėmis žudynėmis. Neradus Vietkongo partizanų, leitenanto būrys savo įnirši išliejo ant kaimo gyventojų. Kitaip nei skerdynėmis to negalima būtų pavadinti, tačiau tai yra tiesa. Prabėgus daugiau nei 50 metų, vis dar yra gyvų žmonių kurie netiki tuo stebuklu kuris įvyko jų kaime tą dieną.

Netikėtai vienas iš palaikymo grupės malūnsparniu nusileido tiesiai priešais kareivius, taip atkirsdamas juos ir likusius gyventojus kurie vis dar apimti siaubo bandė pabėgti iš apsupto kaimo. Malūnsparnio vadas Hug Thompsonas ir jo įgula per raciją susisiekė su būrio vadu ir pasakė, kad jei jie pabandys žengti dar nors vieną žingsnį, jis atidengs ugnį. Kai kas iš liudytoju sako, kad malūnsparnio komanda buvo priversta savo galingais kulkosvaidžiais atidengti ugnį, taip pademonstruodama savo ryžtingą nusiteikimą sustabdyti žudynes. Sunku pasakyti, kiek žmonių būtų išgelbėjęs šis drąsus žmogus, jei būtų atskridęs ankščiau, tačiau gerai įsidėmėkite šiuos skaičius. Tą dieną My Lai kaimelyje buvo nužudyti 504 žmonės, 182 moterys iš kurių 17 buvo nėščios, 173 vaikai iš kurių 56 kūdikiai. O dabar dar kartą pasižiūrėkite į 24 metų amžiaus herojaus veidą, kuris atsuko savo malūnsparnį ne prieš savus, bet prieš priešus, kurie tą dieną buvo apsirengę kaip ir jis. Takoskyra kuri buvo tarp jų ėjo ne pagal laipsnį, ne pagal lytį, amžių ar tautybė, ji buvo priesaikoje ir aišku žmogiškume.

Vieninteliu My Lai žudynių kaltininku buvo pripažintas leitenantas W.Calley, tačiau bausmė buvo niekingai maža.. Tuo tarpu 1998 m H.Thompsonas ir jo įgūlos nariai buvo apdovanoti aukščiausiu JAV apdovanojimu, taip pagerbiant jų nuopelną My Lai žudynių sustabdyme ir civilių gyventojų gyvybių išsaugojime.

Priesaika negali būti atšaukta

Kaip galima būtų traktuoti šių abiejų istorijų herojus. Mažo žmogaus herojiškas poelgis, ar didelio žmogaus niekingas? Tikriausiai kiekvienas iš jūsų viduje sau žinote atsakymą, tačiau šios dvi istorijos turi mums padėti susigaudyti šių dienų realijose.

Visi politikai, visi specialiųjų tarnybų žmonės, karininkai ir pareigūnai visuomet duodą priesaiką, kurios tekstas pilnas taurių ir kilnių žodžių, intencijos ir veiksmai susieti tik su gerove ir įstatymų vykdymu, o pats svarbiausias bet kokios priesaikos davimo punktas – , kad priesaika negali būti atšaukta. Jūs negalite vidurį mūšio ar tiesiog darbo dienos metų, arba kaip pas mus priimta kadencijos viduryje apsigalvoti ir staiga pareikšti, žinote ką, aš apsigalvojau. Priesaikos sulaužymas neša teisinę atsakomybę, o H.Thompsono atvejis rodo ir tai, kad tai yra ir moralinis įsipareigojimas.

Tikriausiai nereikia vardinti, kas šiai dienai pas mus šalyje atitinka Celės istorijos veikėjus. Tiesiog reikia rasti savyje stiprybės kaip H.Thompsonas atsistoti veidu į tuos kurie sulaužė jums duotą priesaiką ir tuo pat metu apginti tuos, kuriuos jie išdavė.

Stiprus yra ne tas, kas bijo savo duoto žodžio, o tas kas bijo jo nesilaikyti.

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų