Miestų ir kaimų infrastruktūros priežiūrai reikia daugiau dėmesio

Viktorija Juknevičienė

„Pilki keleliai dunda…“ skamba daina važiuojant Elektrėnų savivaldybės keliais. Artėjant savivaldos rinkimams visi dalina pažadus, kaip sutvarkys kelius, žvyrkelius ir kitą infrastruktūrą, kaip padarys viešąjį transportą patrauklų keleiviams. Kaip mes, socialdemokratai, matome šią situaciją, kalbamės su kandidatu į Elektrėnų savivaldybės merus Rimantu Baravyku ir kandidatu į Elektrėnų savivaldybės tarybos narius Arminu Petrausku. Rimantas Baravykas turi ilgametę infrastruktūrinių objektų statybos patirtį. Jis dirbo vadovu tokiose bendrovėse, kaip UAB „Geležinkelio projektavimas“, UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, UAB „Biseris“. Šiuo metu Rimantas Baravykas yra Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas. Arminas Petrauskas yra UAB „Inžinerijos centras“ direktorius, turi ilgametę patirtį infrastruktūros, žemėtvarkos projektų rengime, pagal išsilavinimą yra civilinės inžinerijos, miestų ūkio vadybos specialistas. Bendraujant su gyventojais dažnai girdime daug klausimų ir nuogąstavimų dėl vienokių ar kitokių sprendimų, susijusių su susisiekimu, tad pabandysime į keletą klausimų atsakyti.

V. J. Dažnai gyventojams lieka paslaptis, kaip finansuojami gatvių, kelių infrastruktūros pro­jektai ir statyba, kodėl pas mus, Elektrėnų krašte, darbai vyks­ta lėtai, nekokybiškai, vie­­nu me­tu uždarant pagrindi­nius susisiekimo kelius?

R.B. Pagal teisės aktus, iš principo, yra 2 finansavimo šaltiniai – Kelių priežiūros ir plėtros programos lė­šos (KPPPF), kurias valdo ir skirsto Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), ir savivaldybės lėšos. Keliai ir gatvės priklauso arba LAKD, arba savivaldybei. Todėl, kai kalbame apie kelius, pavyzdžiui „Vievis–Semeliškės“ arba „Vievis–Žeberto­nys–Elektrėnai“, tai jie priklauso LAKD. Gatvės priklauso savivaldybei. LAKD turi pasidariusi kelių rei­tingavimo lentelę ir, vadovaudamasi ja, skirsto lėšas kelių tiesimui, atnaujinimui ar remontui, o lėšų, kaip žinia, yra per mažai. Čia savivaldybės gali prisidėti savo lėšomis (nuo 20 %) ir pakelti tame reitinge savivaldybės kelius į aukštesnę poziciją. Mano žiniomis, Elektrėnų savivaldybė keliams neskiria savo lėšų, naudoja tik iš LAKD pagal įstatymą gautas lėšas. Yra pavyzdžių, kad kai kurios savivaldybės bent 30–50 % savo lėšomis prisideda prie KPPPF finansavimo, todėl jose gatvių ir kelių kokybė žymiai geresnė. Atsakant į antrą klausimo dalį, manau, savivaldybėje reikalingas kompleksinis požiūris. Savivaldybės administracija turi žinoti kada, išdavus statybos leidimą, planuojama pradėti infrastruktūros statybas, laiku kelti klausimus dėl darbų organizavimo ir LAKD, ir akcinei bendrovei „LTG Infra”, ir net Susisiekimo ministerijai. Panašu, kad procesų koordinavimu savivaldybės administracija nesirūpino. Kai per „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius projekto visuomenei pristatymą aš uždaviau klausimą, kas Elektrėnų savivaldybei bei gyventojams kompensuos patirtas išlaidas važiuojant papildomus kilometrus dėl uždarytų pagrindinių susisiekimo kelių, ne­turėjo ką atsakyti nei LAKD atstovai, nei AB „LTG Infra“, nei Susi­siekimo ministerijos atstovai. Ad­­mi­­­nis­tracijai išduodant statybą lei­džian­čius dokumentus, atsakingi specia­listai turi peržiūrėti techninius projektus ir pastebėti klaidas, kaip, pavyzdžiui Geibonių gatvės atveju, ji buvo suprojektuota klaidingai, tik 5 metrų pločio, kai mažiausias galimas plotis – 5,5 metrai. Vykdant gatvių statybos ar remonto darbus, savivaldybė turi užtikrinti reikalingą kvalifikuotą techninę priežiūrą arba pasamdyti techninę priežiūrą atliekančias bendroves.
A.P. Savivaldybėje yra nemažai vietinės reikšmės kelių, už kurių priežiūrą yra atsakingos seniūnijos, tik, deja, jos neturi kompetentingų specialistų, prižiūrinčių atliekamų darbų kokybę. Kelininkai, kaip žinia, dažnai nespėja atlikti darbų laiku, todėl gyventojai turi visą vasaros sezoną važinėti duobėtais keliais, o prieš žiemą jie pradedami tvarkyti, nors tada dažnu atveju orų sąlygos netinkamos tokiems darbams atlikti. Mano manymu, reikia daugiau dėmesio skirti miestų ir kaimų infrastruktūros priežiūrai iš savivaldybės specialistų, numatyti aiškius kriterijus dėl gatvių priežiūros, šaligatvių įrengimo ir apšvietimo, padaryti seniūnijose susirinkimus šia tema, pasitarti su gyventojais ir pagal šias gaires vykdyti darbus. Tokius pasitarimus reikėtų daryti bent kelis kartus per metus, tada patys gyventojai galėtų teikti informaciją, bendrauti su savivaldybės, seniūnijų atstovais bei kartu spręsti kylančias problemas.

V. J. Kitas gyventojų už­duoda­mas klausimas arba tema – vie­šasis transportas. Mes, so­cialdemokratai, siūlome įvesti Elektrėnų savivaldybėje nemo­kamą viešąjį transportą. Tačiau ar tai pagerins susisiekimo są­lygas, kai autobusai važiuoja tik 2–3 kartus per dieną ir dar netinkamu laiku?

R.B. Viešasis transportas visur, net ir Švedijoje, dotuojamas iš savivaldybės biudžeto. Manytume, tie keli eurai, surenkami iš keleivių už transporto bilietus Elektrėnų sa­vivaldybėje, yra niekinė suma. Ban­dom sutaupyti 3 centus išleisdami 100 eurų. Reikia iš esmės reorganizuoti UAB „Elektrėnų autobusų parkas“, sutelkti bendrovėje visas viešojo transporto priemones ir užtikrinti, kad į kiekvieną pagrindinį savivaldybės tašką autobusas atva­žiuotų bent 4 kartus: ryte, iki pie­tų, po vidurdienio bei po darbo va­landų. Šiuo metu graudu žiūrėti į Elektrėnų savivaldybės viešosios bib­liotekos autobusiuką, rūdijantį prie Elektrėnų kultūros centro, ar mokyklų autobusus, kurie stovi prie mokyklų didesnę paros dalį, ir žmones, kurie masiškai savo automobiliais veža vaikus į ugdymo įstaigas, ir bendroves, kurios iš kitų vežėjų samdo autobusus pavėžėti savo darbuo­tojus į darbą ir namo. Turime spręsti ir maršrutų į Vilnių bei Kauną organizavimą. Dažnai girdžiu, kad žmogus važiavo į Santariškes. O kodėl mūsų autobusai važiuoja į Vilniaus ar Kauno autobusų stotį, bet nevažiuoja į Santariškes ar į Kauno klinikas? Sveikatos priežiūra Lietuvoje „išdraskyta“ ir, nori nenori, reikia važiuoti į sveikatos priežiūros įstaigas didžiuosiuose miestuose. Papildoma tema – dviračių, paspirtukų naudojimas. Dviratis visada gelbėjo kaimo žmogų, tačiau dabar dėl intensyvaus automobilių eismo keliuose juo nau­dotis yra pavojinga. Elektrėnuose jau atsirado dviračių takų, tačiau ką daryti Pastrėviui, Gilučiams, Se­me­liškėms, Kietaviškėms. Net vietinių ir atvykusių dviratininkų pamėgtas kelias Vievis–Žebertonys–Elektrėnai pavirto autostrada. Savivaldybės administracija turėtų „spausti“ LAKD ir patys investuoti į dviračių takus, taip pat ruoštis elektrinio transporto atėjimui.
A.P. Mano viena iš infra­struktūros idėjų Elektrėnų miestui yra tokia, kad nuo ryto iki vakaro aplink miestą važiuotų nedidelis, galbūt netgi elektrinis autobusas, kuriuo nemokamai galėtų naudotis vaikai, vykstantys į mokyklą kitame miesto gale, bei senjorai, vykstantys į gydymo įstaigas ar į sodus. Šiuo metu kompaktiškame mieste žmonės turi kviestis taksi arba tėvai vežti vaikus į mokyklą kelis kilometrus, nes prastu oru su dviračiu ar pėsčiomis pasiekti tikslus kitame miesto gale nėra taip paprasta.

V. J. Visi, su kuo šnekuosi, mano, kad elektrinis automobilis yra labai brangus. O kaip tu tai matai?

A.P. Pats turiu elektrinį au­tomobilį ir matau, kad važiuojant atstumais po kelis šimtus kilometrų per dieną, tai pigi, netarši ir gera transporto priemonė ją eksploatuojant, bet pakankamai brangi ją įsigyjant. Norint, kad elektrinės trans­porto priemonės būtų populiarios, reikia kiekvienoje daugiabučio namo aikš­telėje įrengti krovimo stoteles su aiškia elektros energijos pakrovimo kainodara, kad vakare grįžę žmonės galėtų juos palikti krautis per naktį. Šiuo metu, vyraujant didelėms elektros kainoms, tokia plėtra neturi ekonominės paskatos, nes elektromobilis vidutiniškai vartoja apie 20–25 kW/100 km, bet, manau, atei­tyje mes plačiai naudosimės tokiomis transporto priemonėmis ir infrastruktūrą reikia kurti jau dabar, daryti ją patogią miestų ir miestelių gyventojams.

V. J. Gyventojai klausia, kaip spręsime dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimo klausimus prie Elektrėnų marių, kai didžioji marių pakrančių dalis priklauso privatiems savininkams arba investuotojams?

R.B. Investuotojai gyvenamuo­sius sklypus tikrai nori parduoti kuo brangiau, o savininkai – gyventi kuo patogiau. Gera infrastruktūra aplink sklypą yra viena kertinių kainos ar gyvenimo kokybės dedamųjų. Prieš statant statinius savivaldybei sumokamas infrastruktūros mokestis, todėl naujieji gyventojai tikrai norės turėti ir gerą infrastruktūrą. Čia bus savivaldybės kompetencijos klausimas, kaip, nepažeidžiant teisės aktų, susitarti su gyvenamųjų sklypų savininkais ir užtikrinti viešąjį interesą – laisvą priėjimą prie visų pakrančių.
Visus Elektrėnų savivaldy­bės gyventojus sveikiname su artėjančiomis šv. Kalėdomis ir Naujais 2023 metais, tegul mūsų „Pilki keleliai“ būna sau­gūs ir nedunda!