Elektrėnai – daugiakultūrinė sa­vivaldybė, kurioje nuo seno gyvena lietuvių, lenkų, rusų, karaimų, totorių tautybių žmonės. Statant Lietuvos elektrinę ir Kruonio HAE  Elektrėnuose apsigyveno ne tik skirtingų regionų Lietuvos gyventojai, bet  atvyko ir  pasiliko gyventi žmonės iš visų tuometinės Sovietų Sąjungos šalių. 1999 m. Čečėnijoje kilus karui, Elektrėnuose apsigyveno pabėgėliai nuo karo. Apie savivaldybėje gyvenančių įvairių tautybių žmonių likimus ir jų indėlį į Lietuvos valstybės klestėjimą, sukūrėme projektą „Šimtmečio portretai daugiakultūrinėje bendruomenėje“  ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo prašėme dalinio finansavimo. Įtikinome Fondą, kad projektu laikraštyje ir svetainėje www.kronika.lt apjungsime visų tautybių gyventojus, atskleisdami jų kelių kartų portretus per istorinį kontekstą nuo 1918 iki 2018 metų ir gavome 7 tūkst. eurų paramą.

Per žmonių portretus  supažindinsime su daugiatautės  bendruomenės kultūros, meno ir mokslo laimėjimais, skatinsime kultūrinį dialogą, bendradarbiavimą tarp įvairių tautybių žmonių savivaldybėje ir išeivijoje. Straipsniais, apybraižomis, pokalbiais su herojais ir skaitytojais ugdysime lietuvių kalbos kultūrą ne tik tarp lietuviškai kalbančių, bet ir kitakalbių. Aprašydami žmonių šimtmečio gyvenimo istorijas, skatinsime dorovines ir dvasines vertybes, ugdysime daugiakultūrinės visuomenės pilietiškumą, kritinį mąstymą, sąmoningumą. Atskleisdami įvairių kultūrų  žmonių gyvenimą skirtingais istoriniais laikotarpiais, atskleisime lietuvių tautinį tapatumą, populiarinsime Lietuvoje gyvenančių tautų etninės kultūros paveldą. Lietuvos žmonės per šimtmetį nuo gyvenimo carinėje Rusijoje, Nepriklausomoje Lietuvoje, Vokiečių okupacijos metais, sovietmečiu, vėl nepriklausomoje Lietuvoje (aptarsime emigraciją ir imigraciją) – neatskiriami nuo kitų šalių kultūros. Tai bandysime atskleisti per kelių kartų herojų, įvairių profesijų žmonių gyvenimų istorijas. Portretų istorijose atsispindės kelios kartos, apimančios nuo prosenelių iki dabartinio jaunimo, moksleivių gyvenimus. Elektrėnų krašte įvairiais laikotarpiais gyveno ir gyvena daug žinomų ir šaliai nusipelniusių žmonių: Grybauskai, Saboniai, Šumskai, Cechanovičiai, Makarevičiai, Kasparaičiai, Kralikauskai, Kundrotai, Stankevičiai ir kt.  Kelių kartų žmonių gyvenimai padės skaitytojams suprasti, kodėl Lietuva šiais metais gali pelnytai švęsti valstybingumo šimtmetį. Pabrėšime regioninės kultūros vaidmenį, pritrauksime skaitytojų ne tik popierinės versijos, bet ir elekroninės, taip  didindami regiono patrauklumą. Kadangi aprašomose šeimose yra  emigrantų, ar į šeimas ateina kitų kultūrų žmonių, todėl skatinsime užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenių susidomėjimą gimtuoju kraštu, ugdysime tautinį tapatumą, skatinsime tautų dialogą (elektroninėje erdvėje straipsnius galima išversti į kitas kalbas). Projekto herojais taps žmonės, buvę ar esantys šalia mūsų per 100 Lietuvos gyvavimo metų, kurių darbai paliko neabejotiną vertę  Elektrėnų krašto kultūrai, menui ar mokslui. Projektą pilnai išpildyti padės  konsultantai, kai kurie iš jų taps projekto bendraautoriais.

Nuoširdžiai prašome visų skaitytojų prisijungti prie projekto vykdymo, siūlyti temas, padėti ieškoti mūsų krašto šviesuolių, juos aprašyti ir pagal galimybes prie projekto įgyvendinimo prisidėti materialiai. Už tai iš anksto ir nuoširdžiai dėkojame. Tad iki įdomių susitikimų šiais metais projekte „Šimtmečio portretai daugiakultūrinėje bendruomenėje“ .

Redaktorė Julija Kirkilienė

Danutė Gudelienė: gerų darbų Lietuvai niekada nebus per daug

Albina SIDARAVIČIENĖ   Danutė Gudelienė – Kieta­viškių pagrindinės mokyklos matematikos mokytoja, darbo stažas 51-eri metai. Kraštotyrininkė…

Skaityti daugiau

Prie demarkacinės linijos žuvusio pasieniečio pėdsakai Vievyje

Daiva Červokienė Ar dažnai prisimename pirmaisiais nepriklausomos šalies dešimtmečiais jos sienas gynusius asmenis? Elektrėnų krašto žmonėms…

Skaityti daugiau

Albinas Česonis Lietuvą kuria sąžiningu darbu

1940 m. Lietuvos okupacija: žingsnis po žingsnio 1940 m. Lietuvos okupacija,…

Skaityti daugiau

Moters su kirvuku pagauta laimės paukštė – tarp buvusių ir būsimų Lietuvos kūrėjų

Julija Kirkilienė Lietuvos tautodailininkės, me­no kūrėjos Vandos Umbrasienės…

Skaityti daugiau

Vėželių indėlis į Lietuvos sėkmės aruodą – auginti duoną

Dvarai Lietuvoje Tradiciškai teigiama, kad pirmieji dvarai Lietuvoje ėmė…

Skaityti daugiau

Širdy nešiojanti legendą apie Gomantą

Onos Rasutės Šakienės senelis caro armijoje tarnavo kanonieriumi. Kanonieriais…

Skaityti daugiau

Gražinos Steckevičienės laimė – Lietuvai dirbantys vaikai ir anūkai

Žemės reforma atkurtoje Lietuvos valstybėje 1918 m. susikūrusi Lietuvos…

Skaityti daugiau

Vladislavos Kursevičienės prisiminimai: tik Tėvynėje visavertis esi žmogus

Lietuvai iškilmingai atšventus atkurto valstybingumo šimtmetį, mes vis ieškome…

Skaityti daugiau

Elektrėnų krašto šviesuoliai Lietuvių konferencijoje

Julija Kirkilienė Pernai, rugsėjo 20 d., Seime buvo organizuota šventinė…

Skaityti daugiau

Šumskų giminės išlikimo paslaptys: būti su žmonėmis ir tarp žmonių

Julija Kirkilienė Vėl suradau prasmingą atsakymą, kodėl reikia švęsti…

Skaityti daugiau

Stepankevičių giminės kredo: dirbti gerai, gyventi sąžiningai

ŠIMTMETIS – sėkmės istorija, kurią kūrė visi Lietuvos žmonės ir užsienyje…

Skaityti daugiau
UA-47717949-1