Mūsų kasdienybėje sprendimus lemia du, atrodo, paprasti, bet itin reikšmingi žodžiai: taip ir ne. Atrodo, kad sutikimas yra lengviausias atsakymas, nenorit įžeisti ar įskaudinti kitų. Tačiau „taip“ ne visada yra tai, ko norime, ar net gali mums pakenkti tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Gebėjimas mandagiai sakyti „ne“ yra svarbus įgūdis, padedantis išlaikyti ne tik asmeninę poziciją, bet ir gerus santykius su aplinkiniais. Tai yra savigarbos ir asmeninių ribų nustatymo dalis, kurią svarbu ugdyti norint jaustis gerai ir nepakenkti sau.
Kodėl mums sunku pasakyti „ne“?
Žodis „taip“ yra žinomas kaip atveriantis galimybes, kuriantis santykius ir puoselėjantis atvirą mąstymą. Taip pat, dažnu atveju „taip“ sakome savo pačių mintims, net ir žinodami, kad šie veiksmai nėra tai, ko norime. Kodėl pasakyti „ne“ kartais taip sunku?
Baimė nuvilti kitus
Baimė nuvilti kitus yra galinga emocija, dėl kurios pasakyti „ne“ yra ypač sunku. Ši baimė kyla iš giliai įsišaknijusio troškimo patenkinti ar viršyti kitų žmonių lūkesčius, nesvarbu, ar tai būtų draugai, šeima, kolegos, ar darbo vadovai.
Iš esmės ši baimė dažnai susijusi su mūsų poreikiu būti pripažintiems, priklausyti ir sulaukti pritarimo savo socialinėje ir profesinėje aplinkoje. Noras išvengti konflikto, kitų akyse atrodyti lanksčiais, draugiškais, dažnai verčia mus pasiduoti spaudimui ir priimti sau netinkamą sprendimą.
Tarpasmeniniuose santykiuose, ar tai būtų šeimos, romantiniai ar draugų ryšiai, atsisakymas gali kelti baimę būti paliktam. Tokia baimė gali kilti iš nepasitikėjimo savimi ar baimės būti vienam. Šiuo atveju svarbu suprasti psichologines baimės priežastis ir su jomis dirbti, siekiant atsikratyti šios nepagrįstos ir kartais netgi kenksmingos emocijos.
Aukšti lūkesčiai sau
Dar viena priežastis, kodėl bijome pasakyti ne, yra aukštų asmeninių reikalavimų iškėlimas. Šiuos lūkesčius lemia tobulėjimo siekis, noras būti gerbiamu, patikimu, sėkmingu. Dėl šio tobulumo siekio pasakyti „ne“ gali būti sudėtinga, kadangi baiminamasi, kad tai gali blogai atsiliepti mūsų kompetencijai ar patikimumui.
Nuolatinis siekis atitikti savo pačių sau keliamus lūkesčius ir dėl to aukoti savo tikruosius norus, nepaisyti savijautos, gali sukelti stresą, nerimą ir sumenkinti savivertės jausmą. Tas pats galioja tiek karjeros, tiek santykių ar draugystės puoselėjimo atveju.
Dažnam pasakyti „ne“ artimam žmogui yra sunkiau, nei perlipti per save. Atrodo, kad atsisakymas sugadins santykius, bijome prarasti žmogų, jį įskaudinti ir dėl to jaustis kalti. Tačiau šios mintys ilgainiui gali tapti kenksmingomis, kadangi dėl kitų žmonių aukojame savo gerovę.
Kaip atsisakant išlikti mandagiems?
Itin svarbu išmokti nubrėžti asmenines ribas ir išlaikyti savo poziciją, nekeisti jų. Sakyti „ne“ išliekant mandagiam yra įgūdis, reikalaujantis praktikos ir sąmoningumo. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti efektyviai ir pagarbiai:
-
Pateikite priežastį
Kartais priežasties nurodymas gali padėti paaiškinti jūsų sprendimą, tačiau tai nėra būtina. Jeigu manote, kad priežasties pateikimas yra pagrįstas ir nepablogins situacijos, galite tai padaryti. Vis dėlto, kartai priežastis gali būti pernelyg asmeninė, ar pašnekovas jos nesupras.
Tokiu atveju galima pateikti labiau bendrinę priežastį ar nepateikti jos visai. Neprivalote argumentuoti savo nuomonės ir pasirinkimo, tačiau jeigu tai padaryti per sunku, argumentuokite abstrakčia priežastimi, kuri tiesiogiai neatskleidžia jūsų tikrųjų išgyvenimų.
Svarbu pabrėžti, jog su bendrinės priežasties pateikimu reikia elgtis atsargiai, ypač jei tai ilgalaikiai santykiai, kuriuose savo tikrųjų jausmų slėpimas ilgainiui gali sukelti konfliktines situacijas. Puoselėjant artimus santykius svarbu iškomunikuoti, kokie prašymai jus žeidžia ar verčia jaustis nemaloniai vardan bendro sprendimo paieškos.
-
Išlaikykite pozityvų toną
Norint išlaikyti teigiamus tarpasmeninius santykius, itin svarbu naudoti teigiamą kalbėjimo toną ir kūno kalbą, kai sakote „ne“. Tai ne tik padeda sumažinti galimą neigiamą reakciją iš pašnekovo pusės, bet ir rodo jūsų pagarbų požiūrį į situaciją.
Kai jūsų balsas skamba ramiai ir draugiškai, o kūno kalba atspindi atvirumą ir pasitikėjimą – pavyzdžiui, tiesus žvilgsnis, pasitikėjimą parodanti laikysena, šypsena – tai padeda pašnekovui jaustis vertinamam ir gerbiamam, nepaisant atsisakymo.
Svarbu pabrėžti, kad teigiamas kalbėjimo tonas ir kūno kalba neturėtų būti supainioti su nepagrįstu lankstumu ar noru įtikti kitiems savo sąskaita. Tai tiesiog priemonės, padedančios išreikšti savo ribas ir sprendimus mažinant neigiamos reakcijos iš pašnekovo tikimybę.
-
Pasidalinkite jums kylančiais jausmais
Atsisakant svarbu tai daryti nekaltinant kitų. Pavyzdžiui, jeigu jūsų prašoma dalyko, kuris kelia diskomfortą, vertėtų sakyti, kad šis prašymas jums kelia diskomfortą. Nederėtų sakyti, kad diskomfortą kelia pats žmogus, ar kad jis yra per daug reiklus.
Tokie pasakymai gali paskatinti konfliktą, o savo jausmų išreiškimas prašymo atžvilgiu yra gana neutralus ir parodo, kokį poveikį šis prašymas jums turės. Toks atsiribojimas nuo kito asmens kaltinimo sušvelnins atsisakymą ir nepaliks vietos įsižeidimui ir konfliktui.
Praktiniai pavyzdžiai, kaip pasakyti „ne“
Sakykime, jūs bandote mesti rūkyti, vengiate cigarečių kvapo, o jūsų draugas rūko įprastas cigaretes ar kaitinamą tabaką ir nori parūkyti jūsų namuose. Tokie situacijoje, mokėkite nubrėžti ribą ir uždrausti jam tai padaryti, nesvarbu, ar tai būtų įprastos cigaretės ar tabako kaitinimo sistemos rūkymas.
Kitu atveju, dūmų kvapas ar rūkymo pasiekiamumas gali nutolinti jūs nuo jūsų tikslo siekimo. Pabrėžkite, kad jūs nerūkote, ir dūmų kvapas ar rūkymas jūsų namuose yra nepriimtinas. Prašymas nerūkyti, nes jūs bandote mesti rūkyti parodo neužtikrintumą, o susitapatinimas su žmogumi, kuriuo siekiate būti, prisideda prie jūsų tikslo siekimo psichologine prasme.
Šiuo atveju, užtikrintas atsakymas „Prašau nerūkyk mano namuose, nes aš nerūkau ir nenoriu užuosti dūmų kvapo“ parodo savo pozicijos laikymąsi ir nubrėžia asmenines ribas. Toks atsakymas neturi nieko žeisti, kadangi tai yra jūsų asmeninis pasirinkimas, kuris nedaro įtakos kitam asmeniui.
Tačiau būna situacijų, kuomet ko nors atsisakymas gali kelti kaltės jausmą, net kai tai, ko jūsų prašoma, neatitinka jūsų vertybių. Tokiu atveju, svarbu dirbti su savo mintimis ir suprasti, kad kitų žmonių lūkesčių ir norų patenkinimas daro neigiamą įtaką jums ir dažniausiai nėra jūsų atsakomybė.
Priimant sprendimą, kaip pasielgti, svarbu suprasti, kokią įtaką jums turi sutikimas ar atsisakymas. Jeigu pasakę „taip“ jausitės gerai ar padėsite kritinėje situacijos, tuomet toks atsakymas yra tinkamas.
Tačiau jeigu toks atsakymas kokiu nors būdu pakenks jūsų emocinei ar fizinei gerovei, svarbu išlaikyti asmenines ribas ir nepakenkti sau. Darbas su savimi siekiant išmokti brėžti ribas ir jų laikytis yra būtinas siekiant jaustis gerai ir priimti sprendimus, kurie nebus kenksmingi.