Visai šalia Vilniaus, Gardino srityje, sparčiai dygsta Astravo atominė elektrinė (AE), kurią suprojektavo Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“. Skelbiama, kad pirmasis blokas bus paleistas jau 2019-aisiais metais. „Astravo atominė elektrinė – ne pasienio problema, o Lietuvos išlikimo klausimas“, – kalbėjo Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Aušra Semaškienė žurnalistams skirtame seminare.
Ambasadorė, daugiausiai dirbanti Astravo atominės elektrinės klausimu, supažindino rajonų žurnalistus su Astravo atominės elektrinės statybų subtilybėmis ir problemomis, kurios kelia didelį pavojų Lietuvai.
Šeštasis incidentas
Antrąją Kalėdų dieną Lietuvą pasiekė dar viena, visai ne šventiška žinia. Baltarusijos žiniasklaida pranešė, kad Baltarusijos geležinkelio stotyje Slavnoe įvyko incidentas – pervežant naują reaktoriaus korpusą, skirtą pirmajam blokui, krovinys užkliudė geležinkelio elektros tiekimo atramą.
Ši avarija – jau šeštasis Lietuvai žinomas incidentas, įvykęs per 2016-uosius metus. Pavojingiausias incidentas įvyko liepos 10-ąją, kai iš 4 metrų aukščio nukrito 330 tonų sveriantis reaktoriaus korpusas. Lietuvos ekspertų vertinimu, šis įvykis gali turėti negrįžtamų neigiamų pasekmių statomos AE saugai, todėl Lietuva pareikalavo sugadintą reaktoriaus korpusą pakeisti nauju. Liepą Baltarusija siekė paneigti incidento faktą ir sumenkinti jo pasekmes, tačiau Lietuvos institucijų pastangomis pavyko pasiekti, kad Baltarusija pripažintų nukritimo faktą. Ir po ankstesnių, ir po paskutiniojo incidento Batarusijai buvo įteiktos notos su prašymu kuo skubiau pateikti išsamią informaciją apie įvykį.
Ignoruoja Lietuvą
Atsakymo Baltarusija dar nepateikė ir vargu ar pateiks. Kaip seminare sakė Aušra Semaškienė, Baltarusijai yra išsiųsta daugybė laiškų su prašymais įsileisti specialistus į statybos vietą, įvertinti grėsmes, tačiau tinkamo atsako Lietuva nesulaukė. Ambasadorės teigimu, Lietuvos ir Baltarusijos bendravimas elektrinės klausimais yra tarsi kurčiojo ir nebylio pašnekesys. Šiuo metu Lietuva intensyviai dirba siekdama sugriežtinti tarptautinius standartus, kurie įpareigotų atominės elektrinės statytojus, darbus atlikti kuo atsakingiau, užtikrinant saugumą. „Mes norėtume, kad Astrave elektrinės nebūtų, o jei bus, ji turėtų būti saugi“, – kalbėjo Aušra Semaškienė. Užsienio reikalų ministerija Baltarusijai teikiamose notose nuolat pateikia tuos pačius reikalavimus: pasikviesti visos apimties Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) aikštelių vertinimo misiją, kuri turi įvertinti Astravo aikštelės tinkamumą AE statybai ir jos atrankos kriterijus; remiantis 2011 m. birželio 23 d. pasirašytu susitarimu su Europos Komisija, atlikti išsamius rizikos ir atsparumo vertinimo testus pagal ES metodologiją ir dalyvaujant tarptautiniams ekspertams; įkurti tarptautinę ekspertų komisiją, kurią pasiūlė Jungtinių Tautų Espo konvencijos Įgyvendinimo komitetas, kad būtų išsamiai įvertinta Astravo AE projekto atitiktis konvencijos nuostatoms.
Neišbandytas reaktorius
Baltarusija, nusprendusi statyti atominę elektrinę, nei su Lietuva, nei su savo šalies piliečiais nesitarė. Nematė reikalo, nes paskaičiavo, kad aplink elektrinę gyvena nedaug baltarusių, nepaisė fakto, kad didžiausias Lietuvos miestas yra vos už 40 kilometrų. Ir Vilnius, ir Elektrėnai patenka į pirmąją pavojaus bangą. Tai nelabai stebina, žinant, kad elektrinę stato Rusijos įmonė. Tačiau ir Astrave gyvenančių žmonių nuomonės niekas nepaiso, o elektrinę kritikuojantys asmenys netgi areštuojami. Dar planuojant statyti elektrinę Astravo rajono gyventojai sukūrė regioninę visuomeninę iniciatyvą „Astravo elektrinė – tai nusikaltimas“, kurią inicijavo geografijos mokytojas, Jungtinės piliečių partijos narys Mikalajus Ulasevičius. Aktyvistas net Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką padavė į teismą, tačiau dabar jau aišku, kad aktyvi kova trokštamų rezultatų nedavė. Dėl viešai išsakytos kritikos Astravo projektui branduolinės fizikos ekspertas iš Rusijos Andrejus Ozarovskis porą kartų buvo areštuotas. Pasak specialisto, Astrave statomas reaktorius dar niekada nebuvo pastatytas ir išbandytas praktikoje, todėl negalima tikėti, jog elektrinė bus saugi ir ekonomiška.
Seminare Aušra Semaškienė informavo žurnalistus ir apie tai, kad vieta, kurioje kyla elektrinė, yra seismiškai aktyvi. Praėjo jau šešeri metai po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje, tačiau ši nelaimė dar neužsimiršo visame pasaulyje. O ką jau kalbėti apie Japoniją, kurios gyventojams ir gamtai avarijos padariniai bus jaučiami dar šimtus metų. Nelaimę Fukušimoje lėmė cunamis, kuris kilo dėl žemės drebėjimo. Japonai pripažįsta, kad nelaimei nebuvo pasiruošę, nes toks cunamis įvyksta tik kartą per 100 metų. Gal žemės drebėjimai Baltarusijoje irgi nevyksta dažnai, tačiau net ir mažiausia nelaimės tikimybė turėtų versti atsakingai parinkti vietą elektrinei.
Nauji metai, bet ne bėdos
Vos sutikus Naujuosius, sausio 3-ąją dieną, Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su aplinkos ir energetikos ministrais Kęstučiu Navicku ir Žygimantu Vaičiūnu, vėl rinkosi į posėdį, kad aptartų tolesnį valstybės institucijų bendradarbiavimą dėl nesaugiai plėtojamo Astravo atominės elektrinės projekto.
L. Linkevičius pažymėjo, kad būtinos konsoliduotos visų valstybės institucijų ir politinių partijų pastangos dėl Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių.
„Šiandien kartu su energetikos ir aplinkos ministrais sutarėme ne tik tęsti, bet ir stiprinti Lietuvos institucijų darbą ir veiksmų koordinavimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu“, – sakė užsienio reikalų ministras po susitikimo su ministrais.
Ministrai taip pat sutarė dar glaudžiau koordinuoti veiksmus ir išnaudoti dvišales ir daugiašales priemones, diplomatinius ir kitus kontaktus aktyviai telkiant tarptautinės bendruomenės paramą, kad nesaugiai plėtojamas Astravo AE projektas nebūtų įgyvendintas kaip keliantis grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Čia savo indėlį gali įnešti ir visos politinės partijos – ne tik teikdamos siūlymus ar išnaudodamos savus kontaktus, bet ir jausdamos atsakomybę už tą potencialią grėsmę, kuri turi suvienyti mūsų jėgas bendram darbui“, – sakė L. Linkevičius.
Susitikimo dieną nuspręsta paskirti ambasadorių ypatingiems pavedimams, koordinuoti Lietuvos veiksmus dėl Baltarusijoje vykdomo atominės elektrinės projekto.
Nors elektrinę įjungti planuojama jau po poros metų, Aušra Semaškienė dar turi vilčių pasiekti laukiamų rezultatų – užtikrinti saugumą žmonėms. Pasak ambasadorės, svarbu būti energetiškai nepriklausomiems, tuomet nereikės ir atominės elektrinės.
Ką mano elektrėniškiai
Vytautas ilgus metus dirba Kruonio hidroelektrinėje, todėl energetikos sritis jam artima, o darbinėje aplinkoje nugirsta įvairių pokalbių apie Astravo atominę elektrinę. Vyrui puikiai žinomi visi incidentai, nutikę statant atominę elektrinę, sunku ir nuspėti, kokie gali būti padariniai. Jis sako tikįs, kad elektrinė Lietuvos pašonėje iškilo tik dėl ekonominių paskatų. „Uždarė mūsų Ignalinos atominę elektrinę, tai rusai pastatė savo. Lietuva vis tiek pirks elektrą, jei ne tiesiogiai iš baltarusių, tai iš norvegų, kurie bus nupirkę iš baltarusių. Juk čia viskas ir vyksta tokiu užburtu ratu“,- išsakė nuomonę Vytautas. Vyriškis tikras tik dėl vieno, jei Astravo atominėje elektrinėje įvyktų rimtas incidentas, Lietuva būtų pasmerkta.
Elektrėniškė Regina sako jau pavargusi nuo informacijos apie Astravo atominę elektrinę ir apie tai, kokie blogi yra rusai. Jos nuomone, Lietuvos valdžia pati prisidaro sau rūpesčių, nes daro pareiškimus negalvodama apie padarinius. Regina mano, kad su Rusija reikia palaikyti draugiškus santykius, nes prieš tokią didelę valstybę lietuviai neturi šansų laimėti.
Neprisistačiusi respondentė labiausiai buvo sunerimusi dėl to, kad elektrinė statoma visai šalia Lietuvos sienos. Moteris įsitikinusi, kad elektrinės statybos jau nebenutrūks, nes rangovams neįdomi kaimyninių valstybių nuomonė, o pavieniai žmonės yra bejėgiai.
Visi pakalbinti respondentai baiminosi dėl to, kad pastačius Astravo atominę elektrinę, aplinkinės šalys gyvens tarsi ant parako statinės.