Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka yra kultūros, švietimo ir informacijos įstaiga, šiandien savo fonduose turinti per 49 tūkstančius spaudinių, kuriais naudojasi daugiau kaip 3200 nuolatinių skaitytojų. Per metus joje apsilanko apie 55 tūkstančiai elektrėniečių, svečių iš kitų miestų ir užsienio.
Bibliotekos darbuotojai formuoja universalų dokumentų fondą, atsižvelgiant į Elektrėnų krašto istorines tradicijas, ekonominę ir kultūrinę plėtrą, demografinę situaciją, gyventojų reikmes, kaupia kraštotyros spaudinių fondą, kraštiečių rankraštinį fondą, rengia ir leidžia Elektrėnų krašto žmonėms skirtus bibliografinius darbus ir kitus leidinius, organizuoja Elektrėnų savivaldybės gyventojų bibliotekinį ir informacinį aptarnavimą, teikia metodinę pagalbą visoms savivaldybės teritorijoje esančioms bibliotekoms. Bibliotekoje galima naudotis knygomis, periodiniais ir informaciniais leidiniais, vaizdo ir garso dokumentais, rankraščiais, kompaktiniais diskais, internetu. Lankytojai aptarnaujami viešojoje bibliotekoje Elektrėnuose, Vievio miesto bibliotekoje, 10 kaimo bibliotekų.
Šias paslaugas 2015 m. teikė 46 darbuotojai, iš jų – 30 profesionalių bibliotekininkų, todėl visą vasarą ir rugsėjį „Elektrėnų kronikoje“ buvo rašoma apie Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje (ESVB) ir jos filialuose dirbančius darbuotojus. Spausdinome ESVB direktorės Genės Dapkevičienės interviu, Vievio miesto bibliotekos vedėjos Ingos Sūnelaitienės, vyr. bibliotekininkės Rasos Rapkevičienės, Vaikų skyriaus bibliotekininkės Renatos Simanavičienės, Balceriškėse dirbančios Janinos Kandratavičienės, Pakalniškių bibliotekininkės Jadvygos Bušinskienės, Kietaviškių bibliotekininkės Janinos Černiauskienės, Abromiškių bibliotekininkės Irenos Kubilinskienės, Beižionių bibliotekininkės Birutės Brazinskienės pasakojimus, kalbėjome su Pastrėvio bibliotekininke Danutė Kananavičienė, Gilučių bibliotekos vedėja Veronika Tamošiūniene, Semeliškių bibliotekininke Irena Venskutoniene.
Šiame numeryje prisimename dar kelias bibliotekose mūsų krašte dirbusias moteris, kurios minimos bibliotekų istorijos metraščiuose, kurių nuotraukas galime rasti bibliotekos archyvuose.
Vievis
1988 m. Vievio bibliotekai vadovauti pradėjo Janina Vasilavičienė, kuri 2000 m., įsteigus naują Elektrėnų savivaldybę, perėjo dirbti į Elektrėnų SVB, vyr. metodininke. Jai vadovaujant, palyginti nedidelė Vievio miesto biblioteka, įsikūrusi mediniame name miesto centre, žmones traukė savo jaukumu, darbuotojų nuoširdumu, savo vėsa karštą vasaros dieną, ir šiluma – žiemos metą. Skaitytojų čia niekuomet netrūko. Biblioteka kasmet, pažymint Knygnešio dieną, pagerbdavo lietuvybės puoselėtojo, Vievio knygnešio-vaistininko J. Milančiaus atminimą, organizavo jam skirtus žodinius bei vaizdinius renginius. 1990 m. vasario 16 d. bibliotekos vedėjos ir seniūno A. Babiliaus iniciatyva atidengta J. Milančiui ir rašytojai Lazdynų Pelėdai skirta memorialinė lenta prie namo, kuriame knygnešys gyveno, o rašytoja dirbo.
Nuo 1950 m. Vievio bibliotekoje dirbo G. Venckevičiūtė-Steckevičienė. 1953-1954 m. buvo organizuoti abėcėlinis ir sisteminis katalogai, visas fondas aprašytas pagal visus mokslininkų reikalavimus. 1952 m. bibliotekoje jau dirbo keturios darbuotojos, beveik visos specialistės. Už 1959-1967 m. bibliotekinę veiklą Vievio bibliotekai buvo įteiktas diplomas „Puikaus darbo biblioteka”. Biblioteka neapsiribojo vien knygų išdavimu, atliko didelį informacinį-šviečiamąjį darbą, organizavo masinius renginius, skaitytojų konferencijas, susitikimus su knygų autoriais. 1962 metais biblioteka persikėlė į naujas patalpas. Vievio bibliotekos veikla už gerus darbo rodiklius ir darbo turinį buvo skatinama ir įvertinta įvairių laipsnių diplomais. 1967 m. biblioteka pripažinta geriausia Vilniaus zonoje ir apdovanota I laipsnio diplomu, o respublikos bibliotekų tarpe jai paskirta II vieta ir apdovanota II laipsnio diplomu. 1968 m. bibliotekai už bibliografinę-informacinę veiklą Vilniaus zonoje paskirta II vieta. 1970 m. ji dalyvavo Visasąjunginėje bibliotekų darbo apžiūroje ir Vilniaus zonoje laimėjo III vietą. 1972 m. sėkmingai užbaigus Tarptautinius Knygos metus, Vievio bibliotekos vedėja S. Šumskienė apdovanota medaliu „Tarptautiniai knygos metai”. O tarp Trakų rajono bibliotekų Vievio biblioteka už metinius rodiklius daugelį metų pelnė įvairias prizines vietas ir diplomus. 1971 m. biblioteka aptarnavo 56,8 proc. miestelio gyventojų.
Semeliškės
Semeliškių biblioteka-skaitykla įkurta 1946 metais privačiame name. Pirmoji jos vedėja – Leokadija Baubaitė.
1963 m. į Semeliškių biblioteką atėjo dirbti Jadvyga Dzikevičienė, kuri aktyviai įsijungė į bibliotekos darbą, buvo sudaryti katalogai, rengiamos išsamios literatūrinės parodos, knygų aptarimai, įvairūs renginiai. Ji pradėjo rašyti bibliotekos istoriją.
Pastrėvys
1953 metais Pastrėvio bibliotekoje pradėjo dirbti Albina Grincevičiūtė, baigusi septynmetę mokyklą. Jai dirbant padaugėjo skaitytojų, bibliotekoje pradėjo lankytis jaunimas, vyko įvairi veikla: žaidimai šaškėmis, šachmatais ir t.t. Ypač daug žmonių susirinkdavo sekmadieniais. Vakarai praeidavo labai linksmai: vykdavo šokiai, būdavo rodomi spektakliukai. Tuometinis kultūros veikėjas, chorvedys Julius Pulauskas subūrė bibliotekos, kolūkio valdybos ir partinės organizacijos gausų 75 žmonių chorą. Už gerą choro pasirodymą biblioteka gavo dovanų radijo aparatą „Kama“ ir armoniką. Todėl jaunimas jau turėjo savo muzikos, o muzikantų kaime netrūko…
Kietaviškės
1961 metais Kietaviškių bibliotekoje pradėjo dirbti Aleksandra Kertenytė-Stankevičienė, kuri bibliotekiniam darbui atidavė 44 metus. Tuo metu bibliotekoje buvo 367 skaitytojai ir 6750 knygų. Per savo darbo bibliotekoje metus A. Stankevičienė labai daug nuveikė ugdydama bendruomenės poreikį knygai, puoselėdama etnokultūros tradicijas, kraštotyrą.
Parengė Raminta Česnauskaitė pagal Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos ir filialų pateiktą informaciją