Laikraštis „Elektrėnų kronika“ tęsia projektą „Žinoma ir nežinoma biblioteka“, finansuojamą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, ir supažindina su Semeliškių bibliotekos istorija.
Semeliškės yra vienas seniausių miestelių Lietuvoje, minimas jau 1276 m. 1276–1283 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Traidenis Semeliškėse apgyvendino nuo kryžiuočių pabėgusius prūsus ir vakarų lietuvius (Semeliškės ilgą laiką buvo didžiojo kunigaikščio dvaras).
1375 m. minimas Semeliškių kaimas (tais metais ir 1403 m. kryžiuočių sudegintas). 1529–1567 m. Semeliškės buvo pažymėtos neprivilegijuotųjų LDK miestų sąraše, 1640 m. gavo turgaus ir prekymečių privilegiją (išplėsta 1683 m., pakartota 1740 m.). Nuo 1777 m. miestelyje veikė parapinė mokykla, 1859 m. buvo įsteigta pradinė mokykla. XIX a. ir XX a. pirmoje pusėje Semeliškės buvo valsčiaus centras. A. Miškinis apybraižoje „Semeliškės“ knygoje „Lietuvos TSR urbanistikos paminklai“ rašė, kad 1914 m. Semeliškių miestelyje veikė lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ biblioteka-skaitykla, tačiau apie tolesnę jos veiklą neužsimenama.
Semeliškių bibliotekos įkūrimas
Semeliškių biblioteka-skaitykla įkurta 1946 metais privačiame name. Pirmoji jos vedėja – Leokadija Baubaitė. Naujai įkurtoje skaitykloje knygų buvo labai mažai, daugiausia turėta laikraščių, pagrindiniu darbu buvo laikoma tuomečių laikraščių straipsnių propaganda ir garsinis jų skaitymas. 1949 metais skaityklą perėmė didelis knygų mylėtojas B. Paulauskas, kuris dirbo šešerius metus. Biblioteka buvo kilnojama iš vienos pirkios į kitą, knygų buvo vis dar nedaug. 1953 m. biblioteka persikėlė į kultūros namus (parapijos namai).
Apie 1954 metus bibliotekos veikla išsiplėtė, įsteigtos kilnojamosios bibliotekėlės, skaitykla buvo papildyta knygomis, padaugėjo skaitančiųjų. 1954 m. biblioteką perėmė Albina Sindaravičiūtė. Ji toliau plėtojo bibliotekinę veiklą, nešiojo knygas po namus. Vėliau trumpai dirbo V. Keršys, M. Leškevičius, J. Stasiūnaitė. Visi dirbę bibliotekininkai neturėjo specialaus išsilavinimo, bet mėgo skaityti knygas, todėl žinojo, kaip sutelkti skaitytojus į biblioteką, paskatinti skaityti.
1963 m. į biblioteką atėjo dirbti Jadvyga Dzikevičienė. Ji aktyviai įsijungė į bibliotekos darbą, buvo sudaryti katalogai, rengiamos išsamios literatūrinės parodos, knygų aptarimai, įvairūs renginiai. Ji pradėjo rašyti bibliotekos istoriją.
Naujame pastate
1968 m. darbus bibliotekoje perėmė Elena Driaučiūnaitė. 1971 m. biblioteka perkeliama į dabartinį seniūnijos pastatą. Erdvi patalpa, gabi bibliotekininkė ir jos veikla sudomino nemažą būrį skaitytojų. Tais metais biblioteką filmavo ir rodė per televiziją.
1973 metais biblioteką perima Vilniaus kultūros mokyklos absolventė Irena Jurkovlianc (Venskutonienė). Jai vadovaujant, naujai suredaguoti abėcėlinis ir sisteminis katalogai, biblioteka pasipildė naujomis knygomis, buvo vedami masiniai renginiai, ruošiamos parodos ir t. t. I. Venskutonienė bibliotekai paskyrė daugiau kaip 30 metų.
Nuo 1981 metų Semeliškių bibliotekoje vyko knygos šventės. Renginiuose dalyvavo poetai ir rašytojai: 1981 m. – poetas V. Braziūnas ir V. Daunys, 1983 m. – poetas V. Kukulas ir rašytojas K. Jonušas, 1986 m. – rašytoja V. Juknaitė, 1987 m. – „Vagos“ leidyklos vyr. red. J. Stepšys, poetas M. Karčiauskas, radijo diktorė A. Kumpytė, 1988 m. – ilgametė radijo diktorė U. Nasvitytė, 1995 m. ir 1997 m. – poetas V. V. Navickas, 1996 m. – rašytojas M. Malūkas, 2000 m. – „Vyturio“ leidyklos redaktorė V. Bėkšienė, rašytojas V. Račickas.
Bibliotekoje lankėsi „Poezijos pavasaris 2000“ dalyviai A. Karosaitė, E. Juodvalkė (Čikaga), A. Valionis, A. Skyrelis, Sam Smit (JAV), R. Stankevičius. 2001 m. – Valdorfo leidyklos redaktorė D. O. Žilienė. 2003 m. – rašytojas V. Mizeras.
ESVB filialas
2000 m. įsteigus ESVB Semeliškių biblioteka tapo filialu ir aktyviai įsitraukė į bibliotekos veiklą, kasmet dalyvauja organizuojamose parodose, konkursuose, kvalifikacijos kėlimo programose ir kt.
2002 m. biblioteka dalyvavo kraštotyros darbų parodoje-konkurse „Elektrėnų krašto istorija ir dabartis“ ir laimėjo 1 vietą. Konkursui buvo pateikta išsami ir gražiai apipavidalinta „Semeliškių filialo 2000-2001 m. kronika“ bei darbas „Iš semeliškiečių gyvenimo“. Kraštotyros darbus vertino Vilniaus A. Mickevičiaus bibliotekos vyr. bibliografė N. Sisaitė ir skyriaus vedėja Z. Tiukšienė bei sudaryta vertinimo komisija.
Nuo 2003 m. tuometinio seniūno V. Barzdaičio dėka bibliotekos patalpos padidėjo, atidavus buvusį policijos kambarį. Buvo atliktas bibliotekos remontas, nupirkti baldai, atidaryta kompiuterinė svetainė, įsigyti du kompiuteriai, įvestas internetas.
2005 m. Semeliškių biblioteka kartu su kitais viešosios bibliotekos filialais laimėjo VIPT projektą, kurį įgyvendinus, įsigyti stalai, kėdės, lentynos, 5 kompiuteriai.
Bibliotekoje yra kaupiama ir saugoma kraštotyrinė medžiaga apie Semeliškių seniūnijos gamtą, žmones ir praeitį, sukaupta daug medžiagos apie Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčią, Semeliškių viršaitį B. Stasiūną, ilgametį pašto viršininką J. Nenartavičių, vietos literatus, užrašytos semeliškiečių pravardės, legendos apie laukų, ežerų pavadinimų kilmę, surinkti atsiminimai apie žydus, prieš karą gausiai gyvenusius Semeliškėse. Bibliotekoje sukaupti straipsnių aprašai apie seniūnijos žmones, įvykius, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, gamtą. I. Venskutonienė aktyviai dalyvavo knygos „Semeliškės“ sudaryme, parašė straipsnius „Kunigas Jonas Katulis“, „Adolfas Valatkevičius“.
2006 m. Semeliškių biblioteka paminėjo veiklos 60-metį, šventėje dalyvavo buvę darbuotojai, skaitytojai, rėmėjai, valdžios atstovai, kaimo inteligentai.
Nuo 2007 m. biblioteka aktyviai dalyvavo B. ir M. Geitsų bei LR Vyriausybės finansuojamame projekte „Bibliotekos pažangai“, kurį įgyvendinus biblioteka aprūpinta nauja kompiuterine ir programine įranga, 2010 m. įdiegta LIBIS programa, vartotojai aptarnaujami automatizuotai, fondai perkatalogizuoti.
2015 m. bibliotekoje buvo 357 skaitytojai (iš jų – 96 vaikai), per metus apsilankė 9025 lankytojai. Bibliotekai vadovauja Virginija Venskutonienė. Semeliškių biblioteka yra viena lankomiausių kultūros įstaigų miestelyje.
Parengė
Raminta Česnauskaitė pagal knygą „Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija“, nuotraukos – Semeliškių bibliotekos