Akmenys mituose: velnių nešti rieduliai ir užkeikti žmonės

Akmenys mituose: velnių nešti rieduliai ir užkeikti žmonės

Raminta Česnauskaitė

Senovėje žmonės įvairiems gamtos reiškiniams paaiškinti kurdavo istorijas, atitikdavusias jų pasaulio suvokimą. Ko gero ne vienas esame girdėjęs istorijas apie tai, jog, pavyzdžiui, žaibuoja todėl, kad perkūnas nori nubausti ir laido strėles į iš jo besišaipantį kipšiuką.

805284Tokių mitų-kolektyvinių liaudies fantazijos kūrinių, kuriuose per įvairius personažus atspindima tikrovė – apstu ir apie akmenis. Juk apie ledyną, kuris prieš tūkstančius metų iš Skandinavijos ir kitur į mūsų šalį atgabeno riedulių, seniau nežinota, tad prikurta įvairiausių padavimų, kaip atsirado vienas ar kitas akmuo…

Velniūkščių išmėtyti akmenys

Buvusio geologijos muziejaus lankytojus pasitinka Adulio Medžiūno kūrinys – ąžuolinis bareljefas „Velnias nešė akmenį“. Šiame bareljefe, vaizduojančiame kipšą, sunkiai ant pečių tempiantį riedulį, telpa daug padavimų, kurie paaiškina, kaip mūsų prosenelių aplinkoje galėjo atsirasti dabar gamtos paminklais laikomi didžiuliai akmenys. Gal tai – velnias, nešęs akmenį, kad užmestų ant bažnyčios, tačiau netikėtai jį užklupo aušra, tad jis buvo priverstas palikti akmenį pasiaukelėj… Anot padavimų, velniukai taip pat nešiodavosi ir visą maišą akmenų, kuriais barstydavo dirbamus laukus.

Žjoteliunaiydiškių kaime, Kaišiadorių rajone, pasakojama, kad vienas toks raguotas kenkėjas netgi buvo įsirengęs lovą, tiksliau, lovos formos riedulį, ant kurio tokių eibių prikrėtęs ilsėdavosi. Deja, šis akmuo melioracijos metu buvo sunaikintas, liko tik toks padavimas…

Pasakojimų apie akmenis su velniūkščio pėdomis, ko gero, galima prisiklausyti kiekviename kaime. Vienas tokių akmenų yra ir Žemės gelmių informacijos centro lauko riedulių ekspozicijoje. Riedulio viršuje ryškus plaštakos formos įspaudas, o apačioje – taip pat įdubimas, sakytum, galėtų būti ir kanopos. Kiekvienas, besilankantis buvusiame geologijos muziejuje, gali pats pamėginti ir pridėti savo delną prie šio akmens, kad įsitikintų, kaip gražiai gamta papokštavo akmenyje įspaudusi tokią žymę.

WP 20150924 17 40 07 ProDaugelyje padavimų minima, jog akmenys senovėje augo – ir ne tik per žiemą dirbamuose laukuose, bet ir dydžiu. Esą tam, kad augtų, kadaise akmenys buvo minkšti, tad prie jų prisilietus likdavo įspaudas. Visoje Lietuvoje yra pasakojimų, kuriuose ne tik velniukas savo pėdsaką akmenyje palieka, bet ir mergelė Marija ar Jėzus taip akmenis pažymi. Vienas tokių akmenų su Mergelės pėda, dar vadinamas Cigonkos ar Panelės Švenčiausiosios, yra Ringailių kaime, Kaišiadorių rajone, netoli ribos su Elektrėnų savivaldybe.

Apie jį pasakojama legenda, kad čia stovėjusi Marija ir nusimušusi vieną pirštą. Dar pasakojama, kad šioje vietoje sušalusi čigonė su vaiku, taip pat, kad čigonas užmušęs savo žmoną ir čia palaidojęs. Žmonės dar pasakojo matydavę, kad iš greta esančios griovos ūkanotą rytą išeina čigonė, atsisėda ant šio akmens ir šukuoja plaukus.

Užkeiktos vestuvės

Neryje esanciu akmenu schemaĮvairių riedulių gausu ir Neryje tarp Vilniaus ir Kernavės. Šioje upės atkarpoje yra daugybė rėvų ir sraunumų, upės vagoje ir pakrantėse pabirę akmenų sankaupos – jų priskaičiuojama iki 27. Kai kurie stambesni akmenys turi vardus, apie juos pasakojami padavimai.

Akmeninga upės vaga ir greita vandens tėkmė trukdė laivybai, tad trukdančius akmenis buvo bandoma visaip pašalinti. Didžiausias Neries vagos valymas nuo akmenų vyko 1936 – 1938 metais. Tuomet akmenis, kurių nepavyko susprogdinti, baržomis stengdavosi nustumti arčiau krantų. Nuo tų laikų pakrantėse galima aptikti akmenų su iškaltomis skylutėmis, į kurias buvo įstatomi metaliniai kabliai akmenims tempti. Tačiau upėje ir iki šiol liko dar daug riedulių.

Vienas įdomesnių padavimų pasakojamas apie ties Verkšionimis Neryje stūksančią akmenų grupę, vadinamą Užkeikta veselia. Pasakojama, kad vienoje Neries pusėje gyveno mergina, kurią pamilo kitam krante gyvenęs vaikinas. Jaunosios tėvui ar motinai nepatiko būsimas žentas ir esą užtai jaunieji buvo prakeikti. Taigi, kai vestuvininkai kėlėsi per upę, jų vežimai apvirto, visas pulkas, įpuolęs į vandenį, suakmenėjo. Nusekus Neriai arčiau kairiojo kranto vandenyje matomi 4 didesni pabroliais vadinami akmenys. Jie netgi turi žmonių vardus: Stanislovas, Juzefas, Antanas ir Steponas. Keturi mažesni akmenys, vadinami pamergėmis, savo vardų neturi. Šiai akmenų grupei priklausė dar ir devintas akmuo, kurį ledonešiai nurideno pasroviui, kur, kiek atokiau, jis yra iki šiol.

Apylinkėse pasakojami padavimai apie tai, kad kažkada, gal pasaulio pabaigoje, šie akmenys atgis ir vėl virs žmonėmis. O kol kas jų dušelės negali nei grįžti į žemę, nei nueiti anapus, tad jos supasi Neries vandenyje, tarp gyvųjų ir mirusių pasaulių…

Šventi akmenys

DSCF0482Dar vienas įdomus pasakojimas yra susijęs su akmeniu, gražiai vadinamu Karvute. Jei kuri diena žvejams Neryje buvo nesėkminga, žuvies visad galima prisigaudyti prie Karvutės. Net buvo sakoma, kad kaip karvė žmonėms duoda pieno, Karvutė – žuvies. Etnologai spėlioja, kad galbūt šiame akmenyje įasmeninta senovės baltų dievybė, kuriai aukodavo tikintis sėkmės ir pagalbos žvejojant.

Šventas akmuo, kaip byloja senoliai, stūkso ir prie Mustenių kapinių. Esą kad ir kiek akmenskaldžiai bandė jį suskaldyti – viskas veltui, tik koks kraštelis atskildavo. Taip jį ir paliko kapinių kampe…

Būriškėse, Beižionių seniūnijoje, stūkso įspūdingi, plokšti, tarsi nupjautu paviršiumi akmenys, vadinami Būriškių dvyniais. Pasakojama, jie tokie todėl, kad į juos trenkė Perkūnas.

Visoje Lietuvoje gausu gamtos paminklais paskelbtų ir legendomis apipintų riedulių, tikėtina, kad dalis jų užmiršti ir dar laukia etnologų, archeologų bei geologų ekspedicijų. Nemaža dalis buvo sunaikinta intensyvios melioracijos, tačiau didžiausius ir įspūdingiausius riedulius mes vis dar galime aplankyti ir apie juos daug sužinoti.

O jei sumanysite aplankyti Elektrėnų savivaldybėje bei aplink ją išsidėsčiusius gamtos paminklus, kelionę pradėkite Lietuvos žemės gelmių informacijos centre Vievyje.

Ar žinote, kad…

• Iš daugiau nei 70 Lietuvos geologinių gamtos paminklų, įvairūs rieduliai sudaro daugumą – beveik 50.

• Prie įėjimo į Lietuvos žemės gelmių informacijos centrą išrikiuoti iš įvairių Lietuvos vietų atvežti dubenuotieji akmenys. Tyrinėtojai iki šiol spėlioja, kam buvo naudojami tokie akmenys – plokšti, su įduba centre. Akmens paviršiuje įdubos buvo gamtos suformuotos, tačiau žmogus kiek padailindavo, pagilindavo. Spėjama, kad dubenuotuosiuose akmenyse pagonys įrengdavo aukurus ir tikėjo, kad šventų akmenų įdubose susirinkęs vanduo stiprina ir gydo. Tokie akmenys dar buvo vadinami Perkūno girnelėmis, aukštaičių aukurėliais, o jų pasitaiko visoje Lietuvoje, bet daugiausia jų randama Pakruojo, Pasvalio ir Joniškio rajonuose. Didžiausia tokių šventų akmenų su įdubomis kolekcija sukaupta Pasvalyje, Girnų muziejuje.

• Ąžuolinį bareljefą „Velnias nešė akmenį“ Elektrėnuose ilgus metus gyvenęs dailininkas Adulis Medžiūnas sukūrė dar 1983 m.

Remtasi O. Šakienės parengtu etnografiniu-istoriniu leidiniu „Buvom“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aplinkos apsauga


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Archyvas


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Darbo partija


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų krašto šviesuoliai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Europietiška savivaldybė


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai aukštumų link


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai link aukštumų


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69