Albina Ulčickaitė- Mizerienė
Ateičiai laišką rašau
Žodžius išsakau širdimi…
Bijau – galiu nesuspėti
Lyg grūdus per sėją pasėti.
Paslėptas laiškas gulės –
Slėpdamas manąją lemtį…
Kažkas gal įamžint norės…
Manąją mintį išsemti…
O man dar vis norisi eiti,
Kur matosi šviečiantis langas…
Už lango palikę vien godos,
Ir trupinys džiugesio aido…
Neisu… Manysiu,
Kad liko tik džiugesio aidas…