Julija Kirkilienė
Ilgiausią metų dieną, birželio 23-ąją, vykęs tarybos posėdis ėjo sklandžiai. Meras pajuokavo, kad galima už visus klausimus balsuoti „urmu“ ir eiti paparčio žiedo ieškoti. Vis dėlto, 42 klausimams apsvarstyti ir sprendimus priimti prireikė beveik visos darbo dienos. Kai kuriuos sprendimus savivaldybės gyventojams žinoti verta.
Naujas garbės pilietis
Valstybės dieną elektrėniškiai švęs ypatingai todėl, kad minės Elektrėnų įkūrimo 55 ir Elektrėnų savivaldybės įkūrimo 15 metų sukaktis. Šia proga savivaldybės taryba nusprendė Elektrėnų garbės piliečio vardą suteikti dainos „Elektrėnų žiburiai“ žodžių autoriui, žemaičiui iš Rietavo, liepos 2 d. 79-tąjį gimtadienį švęsiančiam Stasiui Žlibinui. Kaip sakė meras Kęstutis Vaitukaitis, niekas geriau per visus tuos 55 metus nereprezentavo Elektrėnų, kaip daina „Elektrėnų žiburiai“. Kiekvienas išgirdęs žodžius „…Šviečia naktį, šviečia dieną…“ žino, kad tai daina apie mūsų miestą. Tiesa, tarybos narys Vaidas Ratkevičius siūlė garbės piliečio vardą suteikti ir merui Kęstučiui Vaitukaičiui, bet meras šį kartą savo kandidatūrą teikti atsisakė. Posėdyje tarybos nariams buvo išdalinta ir nauja knyga apie Elektrėnus, pavadinta „Šviečia naktį, šviečia dieną“… Dabar, žinoma, Elektrėnų žiburiai dienomis nedažnai šviečia, nes elektrėniškiams padidintos ir elektros, ir šilumos, kurią tiekia Elektrėnuose įkurta AB „Lietuvos energijos gamyba“, kainos. Bet knygos išleidimą ši bendrovė parėmė. Tiesa, toje knygoje tarybos nariai pasigedo, kad apie dainos žodžių autorių, dabar jau ir Elektrėnų garbės pilietį Stasį Žlibiną, nepateikta nė menkiausios informacijos. Pirmajam Elektrėnų garbės piliečio vardas, įkūrus Elektrėnų savivaldybę, suteiktas miesto įkūrėjui ir ilgamečiui Lietuvos elektrinės direktoriui Pranui Noreikai.
Pigios šilumos paieškos
Šį kartą taryba svarstė ne šilumos, kurią perka iš AB „Lietuvos energijos gamyba“, kainą, bet galimybę pasistatyti savo katilinę arba pritraukti investuotojus, kad pastatytų katilinę, o savivaldybė galėtų pasirinkti šilumos tiekėją. UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ parengė katilinės statybos investicijų projektą, o tarybai jį pristatė Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjas Virgaudas Šimkūnas. Šiuo projektu savivaldybė siekia pasižvalgyti, kokiu būdu galima būtų sumažinti šilumos kainą, nes „Lietuvos energijos gamyba“, šilumą tiekdama be konkurencijos, nustato aukštesnes nei kituose rajonuose iš biokuro gaminamos šilumos kainas. O kol už šilumą mokame brangiau nei daugumoje kitų savivaldybių, gyventojams reikėtų pasirūpinti šilumos taupymu. Pirmieji renovuotų namų gyventojai šilumą jau taupo, o kitiems šilumos taupymui teks kaupti pinigėlius. Taryba priėmė sprendimą daugiabučių gyventojams įvesti kaupiamąsias įmokas ir patvirtino įmokos bei eksploatacijos mokesčių tarifus. Kaip sakė EKŪ generalinis direktorius Ričardas Leckas, jo bendrovės darbuotojams dabar teks pereiti visus daugiabučius, surašyti kapitalinius darbus ir su gyventojais aptarti, per kiek metų būtų galima surinkti reikalingą sumą, ir pasitarti, kur sukauptus pinigus investuoti. Kaupiamosios įmokos, sako R. Leckas, pagal Vyriausybės nutarimą negali būti didesnės nei 0,3 eurocento už kvadratinį metrą. Apie privalomo kaupimo naudą ir perspektyvas bei ko galima pasimokyti iš kaimyninių šalių EKŪ darbuotojams seminarus organizuoja Būsto rūmai ir Namų priežiūros administratorių asociacija bei Aplinkos ministerija. Savivaldybės taryba savo sprendimu nutarė 0,03 eurocento nuimti nuo dabar mokamo eksploatacijos mokesčio ir jį pervesti į kaupiamąsias įmokas.
Šiaudas Rasutei
Redakcija irgi gali pasidžiaugti, kad kartu su Lietuvos televizijos laida „Specialus tyrimas“ atkreipėme savivaldybės tarybos narių dėmesį į Rasutės Bartkevičienės, nepagrįstai apdėtos žemės mokesčiais ir už skolas perduotai antstoliams, problemą. Šį kartą kaip šiaudą skęstančiai visi posėdyje dalyvavę tarybos nariai, išskyrus Algimantą Adomaitį, atidavė balsus už tai, kad Rasutę atleistų nuo turto paveldėjimo mokesčio, kuris sudaro per 19 tūkst. eurų. Dar per 2 tūkst. eurų moteris Valstybinei mokesčių inspekcijai liko skolinga už žemės mokestį su delspinigiais. Posėdyje apie Rasutės bėdą paaiškėjo naujų detalių. Kaip sakė ilgą laiką Žemėtvarkos skyriuje dirbęs tarybos narys Vytautas Vėželis, R. Bartkevičienės žemė bendrame miesto plane pažymėta kaip rekreacinė zona, o Vilniaus apskrities viršininko sprendime jos žemė, visi 3,5 ha, pažymėta kaip namų valda. Ši žemė miesto riboms buvo priskirta 1989 metais, kai Elektrėnai dar buvo ne miestas, o gyvenvietė. Nuo to laiko miesto ribos nekeistos. Tarybos nariai Laimutė Ablingienė, Vytautas Vėželis ir meras Kęstutis Vaitukaitis pasidomėjo Rasutės bėdos sprendimo galimybėmis, bet be jos pačios sutikimo tarybos narių geriausi norai nepalengvins vargingo žmonių gyvenimo ant brangios žemės. Mero kalba Ūkio komiteto ir tarybos posėdžiuose įtikino tarybos narius, kad miesto gyventoja per prievartą tapusios Rasutės mokesčiai nėra planinės pajamos į savivaldybės biudžetą, moters bėdą meras prilygino nuskendusio lėktuvo gelbėjimo operacijai, kuriai buvo panaudotos valstybės lėšos. Tarybos nariai kalbėjo apie nemokamą teisinę pagalbą atskiriant R. Bartkevičienės žemės dalį nuo bendraturčių, o meras pasiūlė A. Adomaičiui paraginti savo bendrapartietį ir R. Bartkevičienės žemės bendraturtį kuo skubiau baigti statyti namą, kurį jis pastatyti turi už dovanotą žemę. Tarybos nariai diskutavo apie išpūstą šios žemės kainą, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai, bet apie žemės paskirties pakeitimą, ko labiausiai nori Rasutė, nediskutavo. Šį sprendimo projektą galima palyginti su šiaudo padavimu skęstančiam, bet į „rąstą įsikibti“, gauti naudos iš savo žemės, pati žemės savininkė nenori ir niekas jos negali priversti.
Naujovių paieška
Svarstydami sprendimo projektą dėl viešųjų darbų, skirtų vietos bendruomenės socialinei infrastruktūrai padėti palaikyti ir plėtoti savivaldybės teritorijoje, sąrašo ir programos patvirtinimo, taryboje buvo akcentuota, kad dabar Darbo biržoje įrašyti žmonės vadinami ne bedarbiais, o darbo ieškančiais. Darbo ieškančių viešųjų darbų programoje dalyvaus per 100 savivaldybės gyventojų, tarp kurių įvairius viešuosius darbus atliks ir moksleiviai. Posėdyje tarp 42 svarstomų klausimų mokykloms buvo skirta net 7. Pritarta mokymo įstaigų vadovų veiklos ir finansinėms ataskaitoms ir patvirtintas priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelis. Pagal šį modelį dėl pasikeitusių aplinkybių patvirtinta 19 priešmokyklinio ugdymo grupių. Naujai viena ikimokyklinė grupė veiks Vievio pradinės mokyklos Lazdėnų skyriuje, Elektrėnų mokykloje-darželyje „Pasaka“ steigiamos ne 2, kaip buvo, o 3 grupės. Dar viena įdomi naujiena iš posėdžio yra ta, kad Vievyje bus atidarytas priemiestinio autobuso maršrutas Vievis–Geležinkelio stotis su užsukimu į Palaikomosios slaugos ligoninę. Ateityje planuojama padaryti maršrutą ir Elektrėnai–Vievio geležinkelio stotis, galbūt, kaip siūlė L. Ablingienė, paleisti užsakomuosius reisus. Pavyzdžiui, grupė žmonių nori vykti į atlaidus Semeliškėse ar Kazokiškėse, tad užsisako maršrutinį reisą. Žodžiu, taryba bando ieškoti įvairių naujovių, kad gyventojai pastebėtų ir įvertintų jų veiklą.