Giedrius LESKAUSKAS
Elektrėnus garsina ne tik ledo ritulininkai ar dziudo sportininkai, bet ir kitų sporto šakų atstovai. Daugelį turbūt nustebintų faktas, jog rankinis mūsų mieste pradėtas kultivuoti anksčiau, negu visų garbinamas ledo ritulys, kurį pradėta žaisti atidarius Ledo rūmus 1976 metais. Rankinio pradžia nebuvo lengva, kadangi Elektrėnuose nebuvo aikštelės, pritaikytos šiam žaidimui, o norintieji žaisti turėjo bazuotis Vievyje. Vėliau buvo pastatyta atskiro tipo aikštelė, kurią žaidėjai vadino medine pakyla, ir tik tada atidaryta profesinė mokykla su savo sporto sale, kur ir persikėlė rankininkai, vyko daugiausiai varžybų.
„Tų laikų komanda vadinosi „Energija“, o ją sudarė labai solidūs žmonės: Vytautas Dantė, Nariman tas Aržuolaitis, Kęstutis Lekeckas, kuris buvo pirmasis garbės sporto meistras Lietuvoje“, – jubiliejiniame renginyje kalbėjo Elektrėnų rankinio veteranų klubo vadovas Kęstutis Jasukaitis. Ši komanda yra laimėjusi sąjungines „Uružajaus“ varžybas, tai pat tapo prizininke Lietuvos pirmenybėse bei Lietuvos televizijos taurėje.
„Energija“ buvo meistrų komanda. Norint gauti tokį įvertinimą, reikėdavo laimėti tam tikrą skaičių varžybų prieš komandas, kurias sudarydavo daugiau kaip pusė meistrų, ir už šiuos laimėjimus žaidėjai gaudavo įskaitinius taškus, o įvykdę numatytą taškų normatyvą būdavo apdovanoti Sovietų Sąjungos sporto meistro vardu. Tad galime tikrai didžiuotis, jog kadaise Elektrėnai buvo stiprus rankinio miestas, o šio miesto žaidėjai V. Dantė, N. Aržuolaitis ir K. Lekeckas žaidė tuometinėje Lietuvos rinktinėje.
Šeštadienį buvo proga visiems tuo įsitikinti, nes Elektrėnų savivaldybės sporto mokykloje vyko šventė, skirta 50 metų rankinio tradicijai Elektrėnuose paminėti. Taip pat buvo pagerbtas prieš penkerius metus mirusio rankinio pradininko A. Cickevičiaus atminimas. Šia proga pagerbti ne tik iškiliausi mūsų miesto žaidėjai, bet ir sužaistos dvejos rungtynės. Draugiškas rungtynes tarp Elektrėnų ir Vilniaus veteranų rezultatu 17:10 laimėjo Elektrėnų klubas. Oficialiose I Lietuvos rankinio lygos rungtynėse tarp RK „Energijos“-ESSM ir Lietuvos jaunių rinktinės intrigos nebuvo, po pirmojo kėlinio svečiai pirmavo dešimčia įvarčių, o nuaidėjus teisėjo finaliniam švilpukui švieslentė skelbė jaunių rinktinės pergalę rezultatu 42:31.
Pasibaigus rungtynėms visos žaidusios komandos buvo apdovanotos taurėmis, o geriausi žaidėjai – asmeniniais prizais. Šiuos prizus gavo: Mindaugas Banionis (Vilniaus rankinio veteranų klubas), Jonas Ražauskas (Elektrėnų rankinio veteranų klubas), Vroslavas Avulis (Lietuvos jaunių rankinio rinktinė) ir Mindaugas Lapevičius ( RK „Energija“-ESSM, Elektrėnai).
Pasibaigus apdovanojimų ceremonijai, atėjo padėkų metas šio renginio kaltininkams – veteranams. Pirmasis sveikinimo kalbą sakė Lietuvos rankinio treneris Antanas Taraskevičius. Jis teigė, jog šie veteranai yra mūsų nacionalinis turtas, kuris grūmėsi ne tik dėl pergalių, bet ir dėl šalies, tautos, laisvės, nepabūgo kovoti prisiklijavę trispalvę ir žadino tautinę savimonę bei pasididžiavimą. A. Tarasevičius apgailestavo, jog pradininkas A. Cickevičius nesulaukė šios dienos, tačiau džiaugėsi, jog „Energija“ vis dar turi energijos, o A. Cickevičiaus darbus toliau sėkmingai tęsia K. Jasukaitis.
Po sveikinimo kalbos Lietuvos rankinio federacijos padėkomis buvo apdovanotas Kęstutis Legeckas, Vytautas Dantė, Kęstutis Jasukaitis ir Elektrėnų savivaldybė. O sveikinimo kalbas toliau tęsė savivaldybės atstovai, Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centro direktorius Kęstutis Vitkauskas bei moterų veteranių komanda. Renginio pabaigoje visiems susirinkusiems veteranams bei jauniesiems Elektrėnų rankininkams buvo padovanotos kepuraitės, simbolizuojančios šią garbingą sukaktį. O veteranai šventę pratęsė restorane „Perkūnkiemis plius“, juokdamiesi, jog anksčiau švęsdavo „Perkūnkiemyje“ be pliuso.
Renginio šurmulyje pavyko pakalbinti Kęstutį Jasukaitį, kuris dalijosi savo prisiminimais apie rankinį, buvusį trenerį bei dabartinę rankinio situaciją Elektrėnuose.
Sveikiname su solidžiu jubiliejumi, o kada pats pradėjote žaisti rankinį?
Dėkoju už sveikinimus. Pats pradėjau žaisti šeštoje klasėje, o į Elektrėnus atvažiavau 1982 metais, nuo to laiko ir žaidžiu.
Jūsų treneris buvo A. Cickevičius, kurio atminimui yra skirtas šis turnyras, kokie prisiminimai išlikę apie šį žmogų?
Jis yra legenda, tai žmogus iš didžiosios raidės. Norint trumpai apie jį papasakoti reikėtų tam specialiai pasiruošti. Dėl Algio visi norėdavo žaisti rankinį, jei jis pasakydavo, jog reikia eiti – ir eidavai. Nebūdavo, kad koją skaudą ar dar ką nors. Sakydavo reikia, einam, pagąsdinsim. Cickevičius turėjo beribio organizuotumo, net neįsivaizduoju, iš kur jis sėmėsi energijos. Čia praktiškai buvo sprendžiami globalūs rankinio klausimai ne tik Lietuvos mastu, bet netgi Sovietų Sąjungos. Čia vykdavo seminarai, viskas buvo jo dėka. Žinoma, gaila, jog jo dabar čia nėra, nes visiems būtų buvę smagiau.
Sugrįžkime prie dabartinio veteranų klubo. Kada susikūrėte?
Elektrėnų veteranų rankinio klubas įsikūrė 2000 metais. Anksčiau žaidėme kartu su Vilniumi vienoje komandoje, čia viskas prasidėjo maždaug 1993-1994 metais. Paskui nutarėme, jog reikia turėti savo komandą. Surinkom žaidėjus į komandą, kurie maždaug 1988-1990 baigė žaisti už „Energiją“. Kas galėjo žaidė, kas negalėjo atėjo pasižiūrėti. O tada taip jau atsitiko, jog to klubo žaidėjams nebebuvo pamainos, ir jis iširo.
Ar dažnai dabar susirenkate pasportuoti?
Treniruojamės simboliškai vieną kartą per savaitę. Turim septynis turus per metus, kai žaidžiam išvykose, važinėjam po Lietuvą, Latviją, būna viena tokia kelionė, kai keli rinktinės nariai vyksta su Lietuvos veteranų rinktine į Europos čempionatą, į kurį suvažiuoja veteranai iš visos Europos. Paskutinį kartą žaidėme Prahoje ir tapome čempionais. Komandai iš Elektrėnų atstovavau aš ir Vygantas Liutkus.
Sprendžiant iš žaidimo, kurį demonstravote šiandien, galima susidaryti įspūdį, jog Lietuvos mastu Elektrėnų klubas yra ganėtinai stiprus, ar galima taip teigti?
Žinote, veteranų rankininkų nėra blogų – visi geri. Rankinį žaidžia tarptautinės klasės sporto meistrai ir tie, kurie buvo nusipelnę, tad visi geri. Kai pasižiūri į pasą, visiems per 50 ar 60 metų. Ir pas mus klube gal tik du žmonės nėra perkopę per penkiasdešimt.
Dabar Elektrėnuose atsikūrė rankinio klubas, kuris žaidžia I Lietuvos lygoje, 1989 metų vaikinų komanda buvo stipri, 1994 metų vaikinų komanda, treniruojama A. Afonino, kelis kartus buvo tapusi Lietuvos čempione, kada, galima sakyti, prasidėjo rankinio atgimimas Elektrėnuose?
Visą laiką jis vyko. Iš esmės vaikų, jaunių, jaunimo lygmenyje, o prieš porą metų susikūrė ekipa, kuri dabar žaidžia. Pasiėmėm mes šią ekipą po savo klubo vėliava, padarėm iš senjorų-veteranų klubo RK „Energija“. Atstatėm šį pavadinimą, kad gražiau skambėtų ir įdomiau visiems būtų. Jie žaidžia visai neprastai, praėjusiais metais buvo lentelės viduryje. Šįmet netekom kelių žaidėjų, kurie išvyko, baigė mokyklas, tad žaisti sekasi sunkiau. Neturim pamainos, yra tam tikrų amžiaus grupių spragos, tad žaidžiam senu bagažu, bet bandysim išsilaikyt ir žiūrėsim, kas iš to bus.