Kulinarija

Kulinarija

Pavarčius senas kulinarines knygas, kurių seniausioji išleista net 1728 metais, matyti, kad lietuvių protėvių mitybą labai lėmė metų laikai. Atsižvelgiant į tai buvo valgomos žuvys, mėsa, daržovės, grybai, įvairiausios uogos ir žvėriena, garsėjanti savo maistinėmis medžiagomis. Į Lietuvą bulvė pateko pakankamai vėlai, tačiau ji greitai nurungė tam tikras šaknines daržoves (pavyzdžiui, ropes) ir tapo vienu iš pagrindinių valstiečių valgių.
Tradiciniai Kūčių patiekalai su kūčiukais ir avižiniu kisieliumi ir jų valgymo apeigos, advento laikotarpio papročiai – dideli gavėnios pasnikai, Sekminių pieno produktų fiesta su pyragų sambariais, Vėlinių šaltienų ir ubagų vaišės – visa tai iki šių dienų išlaikė Dzūkija. Prisiminkime Gandrinių bandeles, Kazimierinių meduolius, Pelenų dieną, Užgavėnes, rudens Alutines. Visa tai mus išskiria iš daugelio Europos tautų savo archaika ir mistika.

Iš žmonių pasakojimų
Pasakojo Elena Čechavičiūtė Suchockienė iš Semeliškių
Seniau valgė prasčiau. Kai šventė, tai jau nuima kumpį nuo aukšta, sumuša sviestą, paspaudžia sūrį, kepa pyragus.
Šaukštai buva mediniai, visi valgė iš viena bliūda, jei šeimyna didelė, tai bliūdus sriubos stata an abiejų galų ir visi aplink apsėdį valga su šaukštais, srebia su duona, dažniausiai su bulvėm.  Nebuva lėkščių. Paskui atsirada, ale irgi tik svečiui, dar per šventes.
Pietum davinėja ko lienka nuo pusryčių. Puodus instumia pečiun, tai šiluma visu dien laikasi jame. Kada kam reikia, tas ir valga, jau krūvon nelabai rinkasi, visoki darbai, kada kas gali. Vaikai pareina iš mokyklos. Mokyklose gi valgyklų nebuva.
Pasakojo Stasė Sadauskaitė Nasutavičienė iš Semeliškių
Buvi didelė šeima, nebuvom bagoti, tai ryte vieni eina prie gyvulių, darbų, o mama verda pusryčius. Kuria krosnį, verda daržovių mėsišką sriubą ir kepa kalną blynų. Prie burokėlių kepdavo bulvių su lupynom, kai jau pečius baigia kūrentis. Dar virė ir kruopas. Tai daugiausiai pusryčiai. Pietūs – sriuba ta pati, stovi pečiuje šiltai, tai šilta visą dieną, paskui kūgelis, babka kepta, virė ir mėsos, bet ne visada, dažnai prie didesnių darbų ar šventinėmis dienomis.
Kūgelį ar babką kepdavo terloj, tai atneša iš pečiaus karštą, ant medinės lentelės išverčia, pjausto ir valgo su varške ar pienu, rūgpieniu, ar su spirgučiais, su grietine, kaip kada.  Gale jau prėskai – kruopos. Jokių kompotų nebuvo. Jeigu ruduo, yra obuolių ar kitokių vaisių, tai eik sodan ir prisiskink, valgyk kiek nori ir kada nori. Žiemai džiovino daug obuolių, kriaušiukių, darė girą.
Vakarienė jau lengva – zacirka, rūgpienis su virtom bulvėm.
Sekmadieniais dažnai kepė kakorus, bulvių troškinius.  Rudenį pjaudavo avis, gaidžiuką nukirsdavo, o kiaules pjovė žiemą. Pavasarį dažnai pjovė teliuką, Velykom pamerkavoja. Sekmadieniais valgė riebiau.  Mėsytė buvo skani, sūdyta, parūkyta, raudona. Kumpiai, lašiniai, skilandžiai – vasaros darbymečiams.
Žiemą vyrai važiuoja dirbt’ miškan, medžių pjaut’, malkų daryt’, tai prikepa lašinukų, prispirgina, uždeda an duonos, o kai kada ir žalių lašinių insideda.
Duoną visada kepė namie. Visi kaime mokėjo ir kepė iš savų rugių.
Duona
Pasakojo  Ona Urbonaitė Kazlauskienė iš Abromiškių k.
Duonu visadu kepim namie. Užraugia, inrūgsta, su myltais, tada minka, palaika, kol’ pasikels, tadu dara kepalus ant ližės, an pyrma visadu deda kryžių, inspaudžia su pirštais, jį valga paskiausiai. Iškepa kokius 4 – 5 didelius kepalus, tai valga kokias dvi savaites ir nepelyja, kiek sužiedėja, ale dar skanesni būna.
Virim duonos sriubu.  Kai nuo duonos lienka minkyma, tai padara tokias bandukes ir jas išverda.  Tokios rūgščios būna, jas valga su spirgytais lašinukais, su svogūnu. Skanu būdava.
Iš ruginių myltų dari giru. Vakarienei. Myltus užplikina skystai, supila diečkon, kiek paraugina, tada jau galima naudot’. Verda bulves, valga su gira, jei rūgštu, saldina. Dari cviklieni su raudonais burokėliais. O laukan nešimės greita maista – imam virinta vandenia, pritrupinam duonos, indedi kiek cukraus ir valgai, vadinasi mutinys. Vasaru, kai labai karšta, kai laukuose dirbi.
Pasakojo  Aleksas Bliujus iš Šuolių k.
Duoną kepė namie. An ąžuola lapų, an ajerų. Po Visūšvenčių aina miškan, veria virtines lapų, jas parneša, pakabina po stogu, būna visiem metam. Kai duonu kepa, tai an pirma kepaliuka visada dėja kryžių. Tik an pirmutinia, valgė jį, rodžias paskutinį, atneša, tada jau raugia naują. Girą raugia iš myltų diečkoj. Per  karus, neramumus, kai nebuva javų,  kepė ir pusiau su pelais.  Sugrūda pelus ir sumaiša.
Pasakojo    Antanina Sedlevičiūtė-Jukavičienė iš Žuvyčių k.
Kepim ir duonu namie, pečiuj. Mes buvam dvi marčios, malim gyrnom ir kepim paeiliui. Duonai vienam kepimui reikėja susimalt’ kibiras rugių. Smulkiau prisuki gyrnas, kad smulkesi myltai būt. Maišai diečkoj. Diečkos buva specialiai duonai minkyt’, jos buva padarytos taip – viena latelė – ąžuolinė, kita – aglinė. Dugnas vien ąžuola. Dėčkos niekas neplovi, tenai likdava tešlos, tai ji sudžiūna ir stovi, paskui dara giru, raugu duonai. Dari giru. Myltus ruginius išmaišai vandenij, pili puodan, stumi pečiun ir pakaitini, ale nekarštai, kad neužvyrt. Pašunta, kiek patamsėja, atvėsini ir pili diečkon. Užpili virinta atvėsusia vandenia, išmaišai ir rūgsta. Gardi atsigert’, ir cviklieni darim, valgim su bulvėm. Cviklieni darai iš giros, atskiedi virintu vandeniu, jei per rūgšti, dedi tarkuotų burokėlių, žalia svogūna, druskos ir valgai su bulvėm. 
Kruopos, grikiai
Pasakojo Ona Urbonaitė Kazlauskienė iš Abromiškių k.  
Kruopas dari malūnuose miežines ir kviečius valcava Liutonių malūne, prieš šventes visada. Kad būt pyragam.
Avižinį kisielių virdava, avižinius blynus kepi.  Avižas sumala gyrnom, isijoja, paraugia, o kai išrūgsta prideda stambių ąžuolinių malkų anglių, kad kartumu ištraukt. Tada anglius išima, jiej neskysta tešloj, ir kepa.
Pasakojo  Marytė Kundrotaitė Vanagienė iš Migūčionių k. IMG 2902
Grucė – miežiai trinti piestoj. Miežius karštu vandeniu užplikina, tada grūda piestoj tada nusijoja, kruopas išverda tirštai, sutrina aguonų, kiek pasaldina ir valgėm Kūčioj. Vyra tėvai virė kviečius ir valgė su medum.
Grikių babkas kepė.  Teta sėja Vaidžionyse daug grikių, mūs žemėj jiej neauga,  o pas tetu smėlėtos dirvos, visada sėja grikius. Ir babkas kepė. Jos skanios. Kaip pyragas.
Pasakojo Adalia Kieraitė Maleckienė iš Karveliškių k. 
Pas mumį arba molis, arba an kalniukų smėlis. Labai auga grikiai. Visadu sėja daug. Skaniausia tai grikinė babka. Sumalam girnose, seniau jas visi turieja namie, per rėti isijoja, indedi spirgių, grietinis, jei turi – kiaušinių, nu ko turi ir terlon. Tadu pečiun. Kai iškepa, išverti, supjaustai gabalais. Gali dar ko užsipilt’, kokia padaža, jei turi, jei ne ir su pienu skanu ir taip.
Cukraus nebuva. Menu cukrinių runkelių priaugina, juos išverda, tada obuoliukų pripjausta ar kokių uogų ir viri uogieni. Vaikai viską valgėm.
Pasakojo Zofija Bujūtė Pinelienė iš Peliūnų k. 
Grikius sėja. Grikinius blynus kepi. Kepi grikines babkas. Kap sumuša sviestu, lienka maslionkus, tai išplaka labai smarkiai, labai purios pasidara. Deda terlon. Jei neturi maslionkų, tai an piena, ale ne taip gražiai susikelia, nebūna tokia minkšta. Plaka medine menčiuke, kai pūkas pasidara. Grikius malėm gyrnom. Myltai rupūs, daug skanesni babka išeina. 
Pasakojo  Elena Čechavičiūtė Suchockienė iš Semeliškių
Grikiai buva viena kaina su rugiais. Kepė babkas. Grikinius miltus malėm girnom, išsijoja, deda rūgštaus piena ar grietinės, jei turi, truputį sodos, nedaug, kad neparaudonuot, deda sviesta ar spirgų, kap kada, pasūda, terlon ir pečiun. Iškepus išverčia. Dėja ir kiaušinių, jei turėja. Dažniausiai per linaminį kepa, dar sviesta padara, mėsos kokios priverda.
Bulviniai kepiniai
Pasakojo Ona Urbonaitė Kazlauskienė iš Abromiškių k. 
Ant kopūsta lapa kepi bandas pečiuj. Labai. Paskui pritrina aguonų, biski usaldina, skanu su bandom. Dar galima ir su spirgučiais, su svogūnu pakepintais, galima su varške, galima ir pašutyt’. Statai pečiuj su puodu, tai pašunta, pietum būna.  
Pasakojo  Marytė Kundrotaitė Vanagienė iš Migūčionių k.
Labai kepė bandas ant kopūstlapia. Paskui išima iš pečiaus, sutrina aguonų ar su spirgučiais, dar pašutina terloj, labai skanu.
Iš virtų bulvių darydava švilpikus. Išverda bulvių su lupynom, nulupa ir su kočėlu sugrūda.  Stipriai, kad būt labai lipni tešla. Ant myltų iškočioja tokį ilgą, storą ritinį, su peiliu supjausta an gabaliukų, juos paploja su kočėlu, deda skardon ir šauna karštan  pečiun. Išima ir dara padažu su svogūnais ir spirgučiais, užpila, skanu.  Dar darė kakorus. Tai tas pats, tik vidurin dėja įdarus. Įdarus darė visokius, iš žalių pakepintų bulvių, iš pakepintų morkų ar kopūstų, visaip.
Kai po kara slapstėmės Gervaraistij, tai kepė net pupinius blynus. Raiste tokioj žeminėj gyvenam, tai mama prisimala su gyrnom pupyčių, prideda rūgštaus piena, sodos, blynai išsipūtį, gražūs, geltoni, a kai paimi burnon – negalima nuryt’, sprangu.  Ale nebuva ko valgyt’, tai reikėja ir taip.  Žirninius irgi kepė, tiej skanesni buva. 
Pasakojo Zofija Bujūtė Pinelienė iš Peliūnų k. 
Bandos iš bulbų. Sutarkuoji bulbas, truputį nusunki, dedi an kopūsta džiovinta lapa, an ližės, pečiun inmuša, iškepa, sutepa trintom aguonom, deda terlon, vėl’ šauna pečiun, kad pašust.
Blynus valgi ar su grietine, ale ne visada jos būna, tai ir su pienu, ir su spirgučiais. Valgi visi iš viena bliūda. Ir sriubu. Visi aplink susėda, šaukštus pasiima. Ant stala statė duoną, bulves keptas ar virtas, sriubu, jei buva tądien mėsos, tai ir mėsu, o dažniausiai blynus. Blynus valgi su rankom, ba jiej sausi buva, kepti an skarvados, pateptos lašinių gabaliuku.
Bulvinius blynus kepi pečiuj an trikoja, vadina trinoška,  gal iš rusiška. Pastata prieš ugnį ir kepa. Valgi su taukiniu.
Pasakojo Elena Čechavičiūtė Suchockienė iš Semeliškių
Daug blynų kepė, kasdien, visokių. Paskui varškės su grietine primaiša, dar rudeniop, kai jau paauga kopūstai, an lapų bandas kepė, valgė karštas su varške, su grietine, kas lienka, supjausta, puodan ir su grietine ar spirgučiais patroškina. Troškina bandas ir su trintom aguonom, dar biski pasaldina, skanu. Tai jau pietum.
Pasakojo Antanina Sedlevičiūtė-Jukavičienė iš Žuvyčių k. 
Labai mylėjam bandas an kopūsta lapa. Kai jau pečius baigia kūrentis, iššluoji padu su skujine ir imi liži duonai kept’, dedi an jos apvytusi kopūsta lapu, an jo dedi bulvių tarkių, nu jų nelabai kuom skanina, paprastai nieka nedėja, tik druskos. Nu, jei jau nori, turi, gali kokį kiaušinį, piena šlakeli. Ir šauni an inkaitusia pada. Daug telpa pečiui, seniau gi buva šeimynos, vyrai dyrba sunkiai, reikėja pavalgyt’. Gražiai iškepa, pageltonuoja, net aprunda. Ištrauki, nuimi tų lapu, dedi puodan ar terlon, užpili aguonų pienu, nu trintom aguonom, dar darėm su kanapių pienu, ar su spirgiukais, tadu vėl’ pečiun, pašutini. Dar valgėm su varške. Seniau augina kanapes.
Daug blynų kepi, beveik kasdien buva blynai, tai miltiniai, tai bulviniai. Kūgelius kepi, vadina babka. Kūgelis tai ne toks kai dabar, kepė terloj pečiuj, daug. Padara su plikytu pienu tokių skystu, vadina košė, padara ir kietesni su kiaušiniais, babka, tai ji isiverčia an lėkštis, kad nesugriūt vidurin krakmolas, jų maiši, net pečiuj dar pamaiša, tada krakmolas vienodai pasiskirsta. Babku valgi su varške, su grietine ar sviestu, su spirgučiais, kap kada turėja.
Labai mylėjam ir kakorus. Vadinam zaverčnikai. Iš vakara isiverdi bulvių su lupyna, ryte jas nulupi, sudedi pieston ir labai gerai sutrini. Sumuši, kad toj tešla net pliaukši. Pasistatai an žemės ir iš viršaus  muši. Iš tos tešlos darai blynelius, tešlu iškočioji myltuose ir supjaustai, ar su stikline išspaudi. Vidun dedi  įdarą. Su stambia tarka sutarkuoji žalias bulves, ar morkas, svogūnus, jei turi – mėsos, ar spirgučių ir iškepi an keptuvės. Šitu įdaru dedi blynelin, kraštus gražiai apspaudai, sudedi blėkon ir šauni pečiun. Iškeps grait, ba viskas jau virta, kepta. Gražiai pageltonuoja ir gana. Isitrauki ir suvilgai padažu. Sviesta ar spirgučių su svogūnu, nu ko buva, kas tika. Kartais grietinės. Žmonės dari ir su troškintais kopūstais, dari ir be įdarų, paprastai supjausta ir iškepa. Tada tinka ir su varške.  

 

Informaciją surinko ir paruošė
Ona Rasutė Šakienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aplinkos apsauga


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Archyvas


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Darbo partija


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų krašto šviesuoliai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Europietiška savivaldybė


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai aukštumų link


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai link aukštumų


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69