Dabar Semeliškėse gyvenimas teka įprasta vaga, o dar praėjusią savaitę jis virte virė. Čia visą savaitę šurmuliavo tradicinis dvyliktasis festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“. Taip jau sutapo, kad festivalio sūkuryje semeliškiečiai minėjo daugybę svarbių sukakčių – Semeliškių šv. Lauryno bažnyčios tikintieji šventė 230-ąjį, ugniagesiai gelbėtojai – 50-ąjį, Semeliškių bendruomenė „Strėva“, bendravardis parapijos laikraštis „Strėva“, „Caritas“ bei Semeliškių herbas ir vėliava – 10-uosius jubiliejus.
Renginių įvairovė
Renginio organizatoriai – Semeliškių seniūnija, bendruomenė „Strėva“ bei parapija – itin stengėsi, kad festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ pavyktų. Organizatoriams didžiausias įvertinimas tai, kad planai buvo įgyvendinti, o renginiai buvo gausiai lankomi. Apie dalį renginių jau buvo rašyta praėjusios savaitės „Elektrėnų kronika“ numeryje. Kiekvieną dieną tikintieji buvo kviečiami dalyvauti šv. Mišiose. Per šv. Lauryno atlaidus jas aukojo vyskupas emeritas Juozapas Matulaitis. Kultūrinių renginių mėgėjams itin patiko bažnyčioje vykęs Virgilijaus Noreikos koncertas, kuriame jam talkino baritonas Dainius Puišys bei pianistas ir dirigentas Vytautas Lukočius. Pastarajam renginio organizatoriai ypač dėkingi, nes dėl draugiškų santykių V. Lukočius garsų tenorą V. Noreiką prikalbino atvykti į Semeliškes. Garsūs muzikos grandai sužavėjo visus savo paprastumu ir nuoširdumu. Matyt, ir jiems patiko Semeliškėse pasisvečiuoti, nes po koncerto niekas neskubėjo namo. V. Noreika jau iš nuvažiuojančios mašinos vis dar traukė dainas. Muzikos mylėtojai noriai rinkosi ir į garsios romansų atlikėjos Liubos Nazarenko koncertą bendruomenės namuose. „Šiandien įvyko mažas stebuklas, kaip vieningai visa salė jautė nuotaikų supavimą nuo forte iki pianisimo, visą nuotaikų kaitą. Leidosi apgaubiami vienu kvėpavimu. Labai patiko, pati atsipalaidavau, nes jaučiau, kad salėje sėdintys žiūrovai man atsivėrė. Pajutau nuoširdumą“, – po koncerto Semeliškėse savo išgyvenimais dalijosi romansų atlikėja L. Nazarenko. „Palaima taip trumpai būna, galvojau, kaip jos nepaleisti“, – sakė dainininkė. L. Nazarenko jau po antros dainos pasiūlius salėje sėdintiems pritarti jos atliekamiems romansams, salėje nuvilnijo 130 žiūrovų tylūs pritariamieji romansų žodžiai, taip sužavėję atlikėją. Ji ne tik džiaugėsi gausiais aplodismentais, bet po kiekvieno atlikto kūrinio pati plojo žiūrovams.
Teatro gerbėjai galėjo išvysti Jurbarko rajono Klausučių kultūros centro spektaklį „Sunki našta“, režisuotą Vilmos Baltutienės. Ką veikti buvo ir sporto entuziastams, per Žolinę miestelio sporto aikštėje vyko sporto šventė.
Rugpjūčio 13-15 dienomis renovuotoje Semeliškių vidurinės mokyklos salėje veikė paveikslų paroda. Joje savo kūrybos darbus pristatė dailininkės iš Lenkijos – Alicija Turowska iš Čosnovo seniūnijos ir Milena Laura Grabčevska iš Varšuvos. Šios dailininkės semeliškiečiams pažįstamos iš jaunimo mainų projektų. A. Turovska eksponavo įvairia technika sukurtus gamtos peizažus, popieriaus plastikos darbus, o M. L. Grabčevska savita technika nutapytus Japonijos gamtos vaizdus. Viešnios atvyko mokytojos Janės Rusakovienės kvietimu.
Šventė iki nakties
Rugpjūčio 17 d. festivalio triukšmas persikėlė prie Nestrėvaičio ežero. Vieni iškart rinkosi šalia scenos, kiti dar dalyvavo tradiciniame bėgime nuo Semeliškių vidurinės mokyklos iki ežero, kur vyko kultūrinius renginius vainikavęs koncertas. Pasak renginio organizatorės Silvijos Bielskienės, šiais metais bėgime dalyvavo rekordinis skaičius bėgikų. Finišą pasiekė net 21 bėgikas. Bėgimą jau septintus metus organizavo vilnietis verslininkas Algis Kosikas, Semeliškėse turintis sodybą ir su šeima čia leidžiantis vasaras. Jis dėkojo bėgimo dalyviams, sakė norintis populiarinti šią sporto šaką ir tikėjosi, kad kitąmet bėgikų bus dar daugiau. Mišriame bėgime daugiausiai dalyvavo semeliškiečiai, tačiau buvo bėgikų ir iš Vilniaus, Trakų, Vievio. Pirmasis ir trečiasis atbėgo semeliškiečiai Antanas Petrusevičius ir Robertas Ustila, antrasis – beižioniškis Juozas Gudeliūnas.
Seimo narė Dangutė Mikutienė tradiciškai apdovanojo gražiausių gėlynų savininkus. Semeliškėse gražiausiai gėlyną prižiūri Danguolė Matonienė. Dėl jos kruopštumo gražia aplinka džiaugiasi viso daugiabučio namo gyventojai. Padėkos už gražiai tvarkomus gėlynus įteiktos Veronikai ir Vladui Markevičiams, Ligitai ir Gediminui Bulvydams, Marijonai ir Juozui Motiejūnams, Marijonai Sidiniauskienei. Gražiausių sodybų savininkai buvo apdovanoti piniginiais prizais nuo 150 iki 50 Lt, kuriuos įsteigė Semeliškių seniūnija. Gražiausios sodybos titulą 2013 m. gavo Marijona ir Juozas Motiejūnai, nuo jų šiek tiek atsiliko antros ir trečios vietos laimėtojai Rasa ir Jevgenijus Lavrinovičiai bei Marijona Sidiniauskienė. Paskatinamieji padėkos raštai buvo įteikti dar dešimties sodybų savininkams. D. Mikutienė specialų prizą – angelą su širdimi bei vardinius diplomus – įteikė Semeliškių ugniagesių gelbėtojų komandai, šventusiai 50-ąjį jubiliejų.
Tą vakarą šventė prie Nestrėvaičio ežero užsitęsė. Renginio dalyviai stebėjo mentalisto Ryčio Rafaelio pasirodymus (kai kurie netgi buvo pakviesti dalyvauti jo gudriuose triukuose), vėliau klausėsi grupės „Studentės“ dainų, vietinių kolektyvų, stebėjo ugnies ir muzikos „Hefaistas“ šou, grožėjosi šventiniu fejerverku. Ištvermingiausieji dar pasiliko padūkti diskotekoje iki 2 val.
Festivalis baigėsi
Kitą rytą šėlionės jau buvo pamirštos, semeliškiečiai turėjo sugrįžti į rimtį, mat buvo švenčiami šv. Roko atlaidai. Jo Eminencija Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas šv. Mišių metu konsekravo naująjį Semeliškių bažnyčios altorių, kurį bažnyčiai, kaip ir naują sakyklą, padovanojo parapijiečiai. Pasak Semeliškių klebono Gintauto Jančiausko, naujasis altorius – Tikėjimo metų įprasminimas. Savo aukomis prie naujojo altoriaus statybos prisidėjo 171 iš 778 Semeliškių parapijos šeimų.
Neeilinių šv. Mišių metu giedojo Vilniaus arkikatedros bazilikos jaunimo choras (vad. Violeta Paciūnienė).
Renginio organizatorė Silvija Bielskienė džiaugėsi, kad festivalio renginius pristatė Lietuvos radijas. Taip buvo įgyvendintas pagrindinis renginio tikslas – garsinti Semeliškes visoje Lietuvoje.
„Įspūdžiai nuostabūs, dar dabar jaučiamės pakylėti, šiemet, kaip niekada organizatoriai – seniūnas Vytas Barzdaitis, klebonas Gintautas Jančiauskas ir mes su vyru Antanu – buvome kaip vienas kumštis. Kiekvienas žinojome savo darbą, jį su užsidegimu vykdėme, tad galiu drąsiai teigti, kad XII festivalis pranoko visus lūkesčius. Viskas juk daroma žmonėms, kad jie būtų laimingi ir galėtų didžiuotis savo miesteliu. Žiūrovai buvo aktyvūs, per visą savaitę su visais jubiliejais jų priskaičiavome virš 3000, neskaitant šv. Roko atlaidų tikinčiųjų“, – renginio sėkme džiaugėsi viena iš renginio organizatorių, festivalio „Nuo Lauryno iki Roko“ idėjos autorė Silvija Bielskienė.
Festivalis, kuriam taip ilgai buvo ruoštasi, jau baigėsi, tačiau Silvija mintyse jau dėlioja mintis kitų metų renginiams. „Kitų metų planas – atsivežti miuziklą”, – intriguoja S. Bielskienė.