Politikos padangėje yra svarbių naujienų gyventojams: savivaldybė vėl skolinsis pinigų, nors biudžetas surenkamas geriausiai tarp 60 savivaldybių, keisis šilumos kainos, bus remontuojamas neįgaliųjų ir bendruomenių dienos centras, Kloniniai Mijaugonys ir toliau taip vadinsis, o mokyklų klasėse mokysis nuo 5 iki 28 mokinių. Apie tai ir kitus klausimus visą kovo 27-osios darbo dieną politikavo ir diskutavo 23 savivaldybės tarybos nariai. Dviejų tarybos narių – Danguolės Švenčionytės ir Audriaus Jurgelevičiaus – posėdyje, matyt, dėl pateisinamų priežasčių, nebuvo.
Apie šilumą ir jos kainas
Svarbiausias darbotvarkės klausimas „Dėl investicijų į šilumos gamybą Elektrėnų savivaldybėje“ buvo svarstomas posėdžio pabaigoje, bet tarybos nariai energijos diskusijai dar buvo pataupę. Savivaldybei investicijų į šilumos gamybą įdėti nereikia, bet tarybos nariai aštriai pasisakė, kad „Lietuvos energija“ pamirštų svajones pralobti iš savivaldybės gyventojų. Kadangi elektros gamybos kvotos Lietuvos elektrinei yra mažinamos, o naujasis blokas gamina tik elektros energiją, šilumai gaminti „Lietuvos energija“ statys katilus, kūrenamus biokuru. Investicijos į biokuru kūrenamas katilines bus įskaičiuojamos į šilumos kainas. Taryba sprendimo projekte buvo paruošusi leisti investicijos kainą ne didesnę nei 24,3 mln. litų, „Lietuvos energija“ prašė ne mažiau 30 mln. Tai antras „Lietuvos energijos“ investicijų į šilumos gamybą projektas. Pirmajame projekte ji buvo numačiusi beveik 47 mln. litų, bet nusileido iki 30 mln. Savivaldybė nori nusiderėti iki 24 mln. Viso „Lietuvos energija“ katilams statyti numačiusi išleisti net 90 milijonų litų, kuriuos dalina trims vartotojams – Elektrėnų komunaliniam ūkiui, šiltnamiams „Kietaviškių gausa“ ir „Lietuvos energijai“ po lygiai. „Lietuvos energija“ yra paskaičiavusi, Kainų komisija patvirtinusi, kad Elektrėnų komunaliniam ūkiui iki 2015 metų šiluma būtų parduodama po 13,5 ct/kWh be PVM.
Elektrėnų elektrinė šiluma aprūpina Elektrėnų komunalinį ūkį, tai yra Elektrėnus ir Vievį, pačią „Lietuvos energiją“ bei šiltnamius „Kietaviškių gausa“, bet be tarybos pritarimo, „Lietuvos energija“ negali priimti galutinio sprendimo katilinėms statyti. Posėdyje kalbėjęs „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas gąsdino tarybą, kad negavus pritarimo bus priversta nutraukti investicijos įgyvendinimui vykdomą viešąjį pirkimą, o nepastačius naujųjų katilinių ir šilumą gaminant tik eksploatuojant senuosius Lietuvos elektrinės blokus „katilo“ režimu, tai yra, gaminant tik šilumą, šildymas gyventojams pabrangtų net 70 proc.
Bet tarybos nariai tokio gąsdinimo neišsigando. Pasak mero pavaduotojo, iki užimant šį postą dirbusio Lietuvos elektrinėje vyriausiuoju ekonomistu Viktoro Valiušio, užtenka pažiūrėti į juodais dūmais rūkstančius kaminus, kad suprastume, jog elektrinėje elektra gaminama senuosiuose blokuose kartu su šiluma, todėl galima rasti rezervų šilumai gaminti ir be naujų katilų. V. Valiušis, paskaičiavęs, kad kiekvienam centraliniu būdu besišildančiam butui „Lietuvos energija“ uždeda po 10 tūkst. litų skolą šešiolikai metų, sakė nepasitikintis „Lietuvos energija“ dėl neteisingų investicijų skaičiavimo ir priminė, kad „Lietuvos energija“ yra pelno siekianti organizacija, o savivaldybės taryba atstovauja vartotojams.
Meras Kęstutis Vaitukaitis D. Misiūno pasiūlymą parduoti šilumą po 13,5 ct/kWh pasitiko entuziastingai pasiūlydamas sutartį sudaryti dešimčiai metų ir pritarti 30 mln. investicijoms. Deja, „Lietuvos energijos“ direktorius mero entuziazmą užgesino, teisindamasis, kad kainas reguliuoja valstybė. Tada užvirė derybos, trukusios beveik valandą ir pasibaigusios niekuo. Taryba sprendimo nepriėmė. Tarybos nariai „Lietuvos energijai“ priekaištavo, kad elgiasi ne kaip su lygiaverčiais partneriais: savivaldybės atstovų nepakvietė derinti kainų į Kainų komisiją, nesitarė su taryba prieš skelbdami viešųjų pirkimų konkursą investicijų įgyvendinimui, taryba nebus informuota, kokiai sumai bus laimėtas konkursas, kokios bus paskolos, palūkanos ir t.t.
Po ilgų diskusijų sprendimo projektui dėl investicijų į šilumos gamybą savivaldybėje nei 24, nei 30 mln. taryba nepritarė. Tarybos narių neįtikino nei Kainų komisijos atstovas, kuris kalbėjo apie kainų sudarymo skaidrumą, nei šiltnamių inžinierius, kuris pažadėjo šilumą pirkti iš „Lietuvos energijos“. Daugiausia tarybos narių susilaikė. Šio klausimo svarstyti taryba tikriausiai dar rinksis į neeilinį posėdį, o gyventojams po šios informacijos atidžiai pamąstyti reikėtų dėl daugiabučių renovacijos. Kiek jie mokės už šilumą, jei nėra aišku, už kiek tą šilumą „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pirks iš „Lietuvos energijos“?
Apie smagius reikalus
Savivaldybės posėdis prasidėjo linksmai. Į posėdį atvyko Elektrėnų „Energijos“ ledo ritulininkai, nešdamiesi dvi gražuoles taures. Sportininkai tarybos nariams norėjo pranešti, kad savivaldybės parama yra naudojama tikslingai: „Energija“ antrus metus iš eilės tapo Nacionalinės ledo ritulio lygos atvirojo Lietuvos čempionato čempione ir džiaugiasi įspūdingo dydžio pereinamąja „Akropolio“ taure. Komanda dėkojo savivaldybės tarybai už paramą ir renovuotus Ledo rūmus.
Linksmajai daliai priskiriamas ir gėlių įteikimas gimtadienius šventusiems tarybos nariams. Šiame posėdyje gėlių teko ir naujajai vyriausiajai specialistei Irmai Pargaliauskienei, paskirtai vietoj Jūratės Čechovičienės.
Iki šio paskyrimo I. Pargaliauskienė dirbo mero referente, tad dokumentų tvarkymas tarybos posėdžiams jai bus įveikiamas darbas.
Linksmai tarybos narius nuteikė ir pareiškimas, kad jungiasi 6 socialdemokratų partijos ir 2 Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai, kurie pasivadino socialdemokratų ir valstiečių frakcija bei pažadėjo kartu įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus. Naujosios frakcijos seniūnu išrinktas Jonas Grybauskas.
Apie skolas
Elektrėnų savivaldybė skolos turi apie 12 mln., tai yra, kiekvienas savivaldybės gyventojas bankams yra skolingas maždaug po 500 Lt. Bet tokia skola dar nėra savivaldybei skirtas limitas, todėl taryba nutarė limitą išnaudoti ir viršyti – pasiskolinti dar 3 mln. 800 tūkst litų. Ta skola, pasak projektą teikusios Finansų, biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėjos Reginos Žemaitienės, išdėstyta būtų penkeriems metams su pratęsimu dar penkeriems metams. Didesnę sumą nei reikalinga savivaldybės projektams vykdyti, savivaldybė skolinasi todėl, kad didesnę sumą skolinantis gaunamos mažesnės palūkanos. Tarybos nariai ilgai diskutavo, negalėdami apsispręsti, leisti skolintis, ar ne, bet aiškumo tuo klausimu įnešė buvęs administracijos direktorius Henrikas Petrauskas. Jo nuomone, tikslinga skolintis, kai galima laimėti per palūkanas, tik paragino savivaldybės vadovus neskubėti tų lėšų išleisti, naudoti jas saikingai, o ne populistiškai ir nepamiršti galimybės pasinaudoti 2014-2020 metų Europos Sąjungos parama iš Struktūrinių fondų. Už skolintus pinigus savivaldybė planuoja įrengti apšvietimų tinklus Mustenių, Kietaviškių, Gilučių, Pylimų kaimuose, Vievyje šalia pradinės mokyklos, Elektrėnuose Raistinės g., remontuoti Elektrėnų pradinę mokyklą ir buvusią pagrindinę (rusų) mokyklą, kur perkels savivaldybės administraciją, Ledo rūmams nupirkti ledo valymo mašiną, įrengti stebėjimo kameras ir kita. Dar 1 mln. litų paskolą dešimčiai metų taryba leido imti Elektrėnų komunaliniam ūkiui. Šiais pinigais EKŪ prisidės prie ES lėšomis remiamo investicinio projekto „Elektrėnų miesto centralizuoto šilumos energijos tiekimo sistemos patikimumo didinimas“. Ši paskola bus naudojama šilumos trasų keitimui nuo baseino (Sporto, turizmo ir pramogų centro) iki Saulės gatvės. Skolą su palūkanomis, žinoma, grąžins visi daugiabučių gyventojai per įvairius mokesčius.
Apie viską trumpai
Ilgai tarybos nariai užtruko ginčydamiesi, kas turi sudaryti komisiją konkursams įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, vadovų pareigoms užimti, nepritarė politikai ledo ritulio klubui „HC Baltica“ reklamos išlaidas padengti, patvirtino bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičiaus vidurkį klasėse, nutarė Pastrėvio pagrindinę mokyklą prijungti prie Semeliškių vidurinės, Lazdėnų kaimo bendruomenės reikmėms leido rezervuoti žemės sklypą, patvirtino naują tarybos veiklos reglamentą, nustatė, kur ir kiek bus galima triukšmauti ir dar daug einamųjų klausimų aptarė bei priėmė arba nepriėmė sprendimus. Apklausoje dėl Kloninių Mijaugonių kaimo vardo pakeitimo į Mijaugonių dalyvavo 63 gyventojai iš 150 gyvenančių kaime. Tik 2 žmonės pritarė kaimo vardo pakeitimui, todėl Kloninių Mijaugonių pavadinamas nepakeistas. Neilgai tarybos nariai diskutavo apie sprendimą pakeisti susitarimą tarp savivaldybės ir UAB „Irlanda“ dėl žemės sklypo Šviesos gatvėje pagal autostradą. Su tuo žemės sklypu istorija tęsiasi nuo 2006 metų. Pagal koncesijos sutartį tame žemės sklype UAB „Irlanda“ žadėjo ir tunelį po autostrada pastatyti, ir autobusų stotį, ir gyvūnų vedžiojimo aikštelę įrengti, ir prekybos pramogų centrus, vaikų pramogų aikštę, degalinę pastatyti ir dar visaip Elektrėnų infrastruktūrą pagerinti. Prabėgus septyneriems metams toje teritorijoje tik šunų vedžiojimo aikštelę seniūnija, bet ne „Irlanda“ pastatė, o teritorija pagal autostradą taip ir tįso apleista. Per tą laiką UAB „Irlanda“ su savivaldybe nutraukė koncesijos sutartį pagal susitarimą, o į naują konkursą buvusią koncesininkę savivaldybė prisivilioti mėgina įvairiai pagerindama susitarimo sąlygas.
Ankstesniame posėdyje žemės sklypą taryba pritarė padalinti į kelias dalis, kad žemės sklypais susidomėtų daugiau investuotojų, o šiame posėdyje kiekvienam žemės sklypui nustatė sumą, kurią nuomotojai turėtų pervesti UAB „Irlandai“ už į tą sklypą investuotas lėšas. Investavo „Irlanda“ į inžinerinių tinklų bei melioracijos tinklų darbų projektavimą bei atlikimą.
Šiame posėdyje aukciono laimėtojui savivaldybė jau nustato sąlygas tik prižiūrėti tą žemės sklypą – šienauti, valyti krūmokšnius, prižiūrėti želdinius.
Viso posėdyje svarstyta buvo virš 40 klausimų, o sprendimams priimti darbo dienos neužteko.