Jau pirmąjį šio nepavasariško pavasario mėnesį nuo deginamos žolės prie Palangos oro uosto kilo gaisras ir jo metu žuvo žmogus. Vievininkų kaimo Ežero gatvės namų gyventojams dėl to neramu. Jiems neramu dėl savų namų – juk aplinkui vieni šabakštynai, kuriuos uždegti galėtų ir pro langą išmesta nuorūka. O namai Ežero gatvės gyventojų yra nauji, gražūs, mediniai. Kaip apsiginti ir kur ieškoti pagalbos, kad nelaimė neatsitiktų, kad piktžolių sėklos iš kaimynų neprižiūrimų laukų gražiai tvarkomos aplinkos žolynų neužkrėstų.
Kur kreiptis?
Pasak Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Gintarės Sabonienės, dėl kiekvienos iškilusios problemos visų pirma reikia kreiptis į seniūną, o jis jau paaiškins, ką daryti. Bet Vievininkų kaimo gyventojai seniūnijoje atsakymo negavo, todėl, nežinodami, kur kreiptis, rašė laišką į redakciją.
„Viskas ten gerai, nes niekas man dėl nieko nesiskundė“, – redakcijai aiškino Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas. Nupasakojus situaciją, Z. Pukėnas patarė, kad tokiu atveju reikėtų raštiškai kreiptis tiesiai į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrių. „Visas skyrius savivaldybėje yra tam, ten ir reikia tokius reikalus tvarkyti“, – sakė seniūnas.
Šio skyriaus vedėjas Donatas Matijoška, išgirdęs apie situaciją neatrodė nustebęs. „Nors mūsų tikrinimai būna pakankamai dažnai, visko apžiūrėti mes tikrai negalime“, – sakė jis. Tokiu atveju žmonės turi kreiptis į Žemės tarnybą raštiškai ir per 20 darbo dienų tarnyba pateiks atsakymą ir visą ataskaitą. Joje turi būti parašyta, kas yra žemės savininkas ir kokių veiksmų prieš jį buvo imtasi.
O jų gali būti įvairių, priklausomai nuo to, kam žemė priklauso. Jei ji privati, savininkas pirmą kartą gali būti baudžiamas nuo 250 – 500 Lt. Jei žemės savininkas baudžiamas ne pirmą kartą, bauda didėja. Tačiau D. Matijoška tikino, kad duoda progą netvarkingam žemės valdytojui pasitaisyti ir greitai sutvarkyti pažeidimus.
Jei geranoriškai susitarti nepavyksta, skiriama bauda ir reguliariai tikrinama, ar žemė prižiūrima. Neatlikus įsipareigojimų, skiriamos didesnės baudos. „Galime skirti tik baudas, žemės juk neatimsime, – sakė žemės tarnybos skyriaus vedėjas,- nors kai savininkas nebaigęs tvarkyti žemės dokumentų – tada galime žemę grąžinti valstybei“.
Praėjusiais metais tokie atvejai, kaip Vievininkuose nebuvo labai dažni. Pasak vedėjo, su žemės savininkais dėl netvarkomos teritorijos tartis reikėjo keturis ar penkis kartus. Kaimynai kaimynų savivaldybėje skųsti nemėgsta – D. Matijoška prisimena tik kelis tokius atvejus ir ragina gyventojus nekentėti ir nebijoti, o tiesiog kreiptis į Žemės tarnybą ir išspręsti problemą.
Už neprižiūrimą žemę mokesčiai didžiausi
Šiais metais žemės mokesčiai kai kuriems Lietuvos gyventojams pakilo net keliolika kartų. Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos žemės mokesčio įstatymas. Juo nustatyta, kad žemės sklypo mokesčiai priklauso nuo jo vidutinės rinkos vertės. Redakcijai laišką rašę vievininkiečiai sako, kad tą apleistą sklypą prie ežero įsigijusi Vievio žemėtvarkos skyriuje dirbusi specialistė, bet tą pigiai gavusį brangų sklypą apleido. Žemės sklypas, dėl kurio nerimauja Vievininkų gyventojai, yra prie ežero, todėl, matyt, yra brangus, o ir mokesčiai tokiu atveju turėtų būti nemaži. Kadangi žemės tarnybos Elektrėnų skyrius apie šį apleistą sklypą nieko nežino, jo šeimininkai mokesčius už jį moka kaip už tvarkingą sklypą, kurio mokesčiai priklauso nuo sklypo paskirties.
Nuo šių metų kiekvienoje savivaldybėje mokesčiai buvo nustatomi atskirai, tarybos sprendimu. Finansų, biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Olga Temlianceva sakė, kad mokesčius didinti privalėjo, tačiau stengėsi tai daryti kuo humaniškiau ir savivaldybės gyventojų labai neskriausti.
Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu, už žemės ūkio paskirties žemę savivaldybės gyventojams tenka mokėti 1,4 procento nuo visos žemės mokestinės vertės (vidutinės sklypo rinkos vertės). Tiek pat teks atseikėti ir už miškų ūkio paskirties žemę. Už sklypą, kuris yra žemės ūkio (sodų) paskirties, mokėti reikia 0,5 procento sklypo rinkos vertės. Gyvenamųjų teritorijų, mažaaukščių, daugiabučių ir rekreacinių statinių teritorijų paskirties žemei taikomas pusės procento nuo mokestinės vertės procentas.
Vienas didesnių mokesčių – 2 procentai žemės mokestinės vertės už vandens ūkio ir vandens telkinių paskirties sklypus. Tačiau daugiausia mokėti turi žemės savininkai, nesirūpinantys savo žeme. Už nenaudojamą ir apleistą žemę tokiems savininkams teks mokėti 3 procentus mokestinės sklypo vertės.
Žemės mokestis turi būti sumokamas iki lapkričio 1 dienos. Nemokėti už žemę Vievio ar Elektrėnų miestuose gali žmonės, kurie jos neturi daugiau nei 0,15 hektaro, o likusioje savivaldybės teritorijoje neapmokestinami sklypai iki 3 hektarų.
Kaip apsisaugoti nuo gaisro?
Žmonės žolę degina manydami, kad ji bus derlingesnė. Bet tai pavojinga: be to, kad kyla grėsmė žmonių turtui ir gyvybei, gaisro metu išsiskiria toksiškos dujos ir dideli kiekiai sveikatai kenksmingų įvairių dalelių, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų. Per gaisrą į atmosferą paprastai išmetama 20-400 kartų daugiau kenksmingų dalelių negu tada, kai degiosios medžiagos yra specialiai deginamos. Uždegus žolę, liepsnose žūva pirmoji pavasario augalija, smulkūs gyvūnai, skursta dirva, padidėja vėjo ir lietaus sukelta erozija.
Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 100 iki 800 Lt bauda, o pareigūnai nuo 200 iki 1000 Lt. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų. Elektrėnų savivaldybėje bus organizuojami operatyviniai reidai kartu su policijos komisariatu ir aplinkos apsaugos agentūros pareigūnais. Šių reidų tikslas – išaiškinti žolės padegėjus ir juos nubausti.
Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Giedrius Sakalinskas yra vienas nedaugelio lietuvių, patenkintų dabartiniu oru. „Gerai, kad vėl sniegu užpylė, nes praėjusią savaitę jau teko kelis kartus važiuoti į iškvietimus dėl žolės deginimo“, – sakė jis.
Pasak G. Sakalinsko, praėjusiais metais į tokius iškvietimus teko keliauti 43 kartus – tai yra mažiausias skaičius per dešimt metų. Paprastai per metus žolės gesinti tenka vykti apie šimtą kartų. Tiek kartų važiuoti priešgaisrinė tarnyba pasirengusi ir šiais metais.
Per pastaruosius metus nei gyvenamieji namai, nei žmonės nuo deginamos žolės savivaldybėje nenukentėjo. Pasak priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko, liepsnojančią žolę nedideliame plote nesunku užgesinti patiems: reikia užplakti liepsną kokiu nors audeklu, skuduru ar medžių šakomis, užtrypti ją kojomis. Jeigu arti yra vandens, gesinti vandeniu, taip pat galima gesinti ir smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių. Vis dėlto, jeigu matote, kad su gaisru nepavyks patiems susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius.
O kaip apsisaugoti nuo potencialiai užsidegti galinčios žolės, esančios prie namų? G. Sakalinskas sakė, kad tokią žolę reikėtų dažnai šienauti ir jokių stagarų nepalikti. O jei šalia namų esanti žemė tokia, kaip šalia ežero gatvės naujakurių namų, belieka tik kiaurą parą pro langą stgebėti, ar netyčia šabakštynas smilkti nepradėjo.