Pavasaris savivaldybėje prasidėjo gyventojų ir savivaldybės vadovų susitikimais seniūnijose. Kol dar neprasidėjo pavasario darbai, pats laikas pasidalinti įspūdžiais, kaip pragyventi 2012-ieji metai ir pakalbėti apie ateitį. Seniūnai tokiuose susirinkimuose gyventojams pateikia savo ataskaitas, o gyventojai turi galimybę savo bėdas išsakyti ne tik seniūnui, bet ir kitiems savivaldybės vadovams. Geriausią žinią į susirinkimus atvežė Elektrėnų priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos vadovai: į savo komandą jie kviečia jaunuolius nuo 18 iki 30 metų dirbti ugniagesiais. Jaunuolius tarnyba išmokys dirbti ir mokės neblogą atlyginimą. Antrą gerą naujieną atvežė komunalininkai: gyventojams bus sudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas, o už atliekų išvežimą jiems sumažės kaina dvigubai. Pirmieji susitikimai vyko Gilučių, Kazokiškių ir Pastrėvio seniūnijose.
Gilučiuose
Gilučiuose susirinkimas vyko per Kazimierines, kovo 4 d., iškart po pietų. Žmonių atėjo nemažai. Nors savo ataskaitoje seniūnas Vytautas Baltulionis pabėdojo, kad „Gilučiai po nelaiminga žvaigžde pastatyti“, nes negali laukų numelioruoti, bet bendras – gyvenimo ir darbo Gilučių seniūnijoje – vaizdas yra visai neblogas. Net moterų ir vyrų seniūnijoje, skirtingai nei visoje šalyje, yra beveik po lygiai.
Seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravę yra 526 gyventojai, iš jų 261 vyras ir 265 moterys, 286 darbingo amžiaus gyventojai, 132 pensininkai. Auga 45 vaikai iki septynerių metų, 114 – iki šešiolikos metų. Jaunuolių nuo 16 iki 25 metų gyvena net 70. Seniūnijoje gyvena 46 žmonės, turintys negalią, 42 socialiai remtinos šeimos, 5 rizikos šeimos, 128 mažas pajamas gaunantys žmonės gavo maisto produktų davinius.
Praėjusiais metais seniūniją papildė 3 naujagimiai ir į paskutinę kelionę palydėti buvo 8 gyventojai.
„Geros geografinės bei susisiekimo sąlygos neleidžia seniūnijoje ilgai užsibūti tuščioms sodyboms mūsų kaimuose. Kai tik paskelbia parduodantys – greitai ir parduoda, žinoma, už realią kainą“,- kalbėjo seniūnas.
Gilučių seniūnija – žemdirbių kraštas. 212 gyventojų yra įregistravę žemės ūkio valdas. „Mūsų kaimų žmonės žemę vertina. Beveik visa žemė yra dirbama. Nedirbama tik ta, kurią yra įsigiję verslininkai ne žemės ūkio veiklai ir miestiečiai individualių namų statybai. Visi jie laukia rinkos atsigavimo“,- sakė V. Baltulionis.
Pasak seniūno, kai kur laukai dirvonuoja ir dėl melioracijos sausinimo sistemų gedimo. Ūkininkai, sakė seniūnas, patys imasi smulkesnių drenažo gedimų šalinimo darbų ir pagerina dirbamą žemę. Bet 30 ha žemės Lubakos kaime yra užpelkėję ir neduoda naudos. Gilučių gyvenvietėje esą užsikišę sausinimo sistemos rinktuvai, apsemti gyventojų daržai ir rūsiai, Gabriliavos gyvenvietėje taip pat telkšo balos. Bet yra paruoštas gyvenviečių melioracijos įrengimų remonto projektas už 340 tūkst. litų, melioracijos darbai užbaigti turėtų būti jau šią vasarą, tada jau Gilučių seniūnijoje bus sausiau.
Seniūnas vardijo pažangiausius seniūnijos ūkininkus, dėkojo jiems už darbą, paramą seniūnijai, tarpusavio pagalbą ir paramą senyvo amžiaus žmonėms. „Jūs padedate įdirbti žemę, pasėti javus, nuimti derlių, paruošti pašarus, dalyvaujate visuomeniniame gyvenime, parodose, šventėse“,- gyrė ūkininkus seniūnas ir minėjo pavardes: Dalytė ir KęstutisVėželiai bei jų sūnūs, Vita ir Saulius Stirnos, Rita ir Gintaras Marcinkevičiai, Židrūnas Sabaliauskas, Juozas Gudeliauskas, Raimundas Stirna, Raimundas Šimonis, Rita Pacevičienė, Vytautas Lukoševičius, Vytas Borysas, Stasė Lukoševičienė, Danutė Kertenienė ir daug kitų.
Seniūnas savo kalboje apžvelgė kelių remonto, atliekų tvarkymo, apšvietimo problemas ir prašė gyventojų pakantumo dėl numatomų kasinėjimų, tiesiant vandentiekį, elektros oro linijų keitimo kabelinėmis laikotarpiu.
Seniūnas taip pat dėkojo bibliotekos vedėjai Veronikai Tamošiūnienei, padėjusiai gilutiškiams išmokti kompiuterinio raštingumo, padedančiai žmonėms internetu susimokėti mokesčius, pildyti deklaracijas, naudotis internetine bankininkyste.
Gilučių seniūnijoje nėra seniūnaičių, bet yra seniūnaičių taryba, kuri sueigose kartu su seniūnu aptaria svarbesnius seniūnijai klausimus ir priima sprendimus. Seniūnas taip pat gyrė kultūros renginių organizatorę, seniūnijoje gyvenančius ir rašančius žmones, garsinančius Gilučius. „Baigdamas noriu visiems padėkoti už nuveiktus darbus, didelius ir mažus, matomus ir nematomus. Juk gyvenimą galima pagerinti tik darbu, o darbas našus, žmogus laimingas tik tada, kai jaučiasi esąs reikalingas sau ir valstybei, žino, kad bėdai atsitikus, jis nebus vienas su savo nelaime. Tikiu, kad bendromis pastangomis sukursime tokią aplinką, kurioje jausimės patogiai ir saugiai…“,- baigė pranešimą seniūnas.
Meras Kęstutis Vaitukaitis, pasidžiaugęs, kad į susitikimą gausiai susirinko gilutiškių, apgailestavo, kad po šešerių metų į Gilučių pradinės mokyklos I klasę ateis tik 3 pirmokai ir pasvarstė, kad prie tokio gimstamumo Gilučiuose gali tekti mokyklą uždaryti. Meras taip pat garsiai svarstė apie galimybę ūkininkams pavesti žiemą valyti kelius ir užtai jiems sumokėti.
Administracijos direktorius Arvydas Vyšniauskas paskaičiavo, kad į Gilučių seniūnijoje vykdomus projektus investuota beveik 2,5 mln. litų, o darbingų gyventojų skaičius viršija Lietuvos vidurkį.
Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Antanas Aleksiūnas informavo apie naujoves žemės ūkyje, pasikeitimus Europos Sąjungos išmokoms gauti ir skatinimą gyvulininkystei vystyti.
Į susitikimą su gyventojais atvykęs Elektrėnų komunalinio ūkio specialistas Vaidas Ratkevičius informavo gyventojus apie naujoves atliekų surinkimo ir rūšiavimo sistemoje, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Giedrius Sakalinskas informavo žmones apie įdiegtą gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą. Gilutiškiai susirinkime taip pat buvo aktyvūs. Jiems rūpėjo ne tik keliai, melioruojami laukai, atliekų surinkimas ir rūšiavimas, bet ir gamtos apsauga bei ginklų laikymas, o „Visos Lietuvos vaikai“ Koncepto kaimo vadovė Elena Kubilienė kvietė socialiai remtinus gilutiškius tuose namuose nusiprausti ar išsiskalbti drabužius.
Po susirinkimo gilutiškiai dar galėjo pasikonsultuoti su specialistais jiems rūpimais klausimais.
Kazokiškėse
Kazokiškiečiai į susirinkimus visada renkasi aktyviai, bet šis savivaldybės vadovų susitikimas su gyventojais, vykęs kovo 5 d., išsiskyrė ramybe. Žmonės savivaldybės vadovams turėjo konkrečių klausimų, bet nebuvo nei pykčio, nei aistrų. Į susitikimą kartu su savivaldybės vadovais atvyko Elektrėnų policijos komisariato viršininkas Andžej Grudinskij, Elektrėnų priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos Priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Julius Kazakevičius, Elektrėnų komunalinio ūkio viršininkas Ričardas Leckas, Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Antanas Aleksiūnas, keletas kitų seniūnijų seniūnų.
Praėję metai, sakė seniūnė Vladislava Valantinavičienė, kazokiškiečiams buvo geri. Iš Europos Sąjungos fondų ir savivaldybės biudžeto lėšų seniūnijoje nutiestas vandentiekis ir nuotekų įrenginiai, pastatyti valymo įrengimai, įrengtas sporto aikštynas, nutiesti nauji šaligatviai, suremontuotas mokyklos, kur įsikūrusi ir biblioteka, pastatas ir pavadintas daugiafunkciu centru. Čia persikels seniūnija, medicinos punktas.
Kazokiškių seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravę yra 550 gyventojų. Iš jų 35 turi virš 80 metų ir 25 vaikai ikimokyklinio amžiaus. Pernai seniūnijoje gimė 3 vaikai, o mirė 7 gyventojai. Pagal vietos bendruomenių savivaldos programą Kazokiškių bendruomenei buvo skirta 4300 litų, kuriuos bendruomenė panaudojo vaikų žaidimų aikštelės aptvėrimui ir neįgaliųjų bei pagyvenusių žmonių šventei organizuoti.
Kazokiškių seniūnija prižiūri 3 kapines, 47 km kelių, 3 km šaligatvių, 4,8 km gatvių. Kazokiškių savivaldybėje investuota apie 1,5 mln. Europos Sąjungos ir savivaldybės biudžeto lėšų.
A. Grudinskij savo kalboje pažymėjo, kad seniūnijoje 2012 metais įvykdyta 18 nusikalstamų veikų, 10 iš jų dėl smurtavimo šeimose, iš tų dešimties – 7 atvejai vienoje šeimoje. Seniūnijoje užregistruota 10 nedidelių chuliganizmo atvejų, 9 asmenys nubausti už girtuokliavimą viešose vietose, 6 asmenys nubausti už melagingą pareigūnų iškvietimą, 5 atvejai užregistruoti dėl viešosios rimties trikdymo, 10 vairuotojų nubausti už greičio viršijimą ir pan.
Kazokiškiečiams rūpėjo, ar reikės mokėti už prisijungimą prie vandentiekio ir nuotekų sistemos, kelių priežiūra ir kelio nuo autostrados link Alesninkų remontas. Ūkio plėtros skyriaus viršininkas Virgaudas Šimkūnas informavo, kad planuojama ne tik kelią suremontuoti, bet ir šaligatvius per Alesninkų gyvenvietę nutiesti. Administracijos direktorius Arvydas Vyšniauskas informavo apie investicijas į Kazokiškes, kurios sudaro apie 2 mln. litų, numatomą kompensacijos, gautos iš Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro, paskirstymą bendruomenėms.
Ramiai pabendravę su vadovais, kazokiškiečiai išsiskirstė. Toks ramus susirinkimas, atrodo, vyko pirmą kartą nuo sąvartyno statybų pradžios.
Pastrėvyje
Pastrėvio mokyklos pastatas jau seniai yra tapęs daugiafunkciu centru. Čia draugiškai gyvena visos seniūnijos įstaigos, o visus klausimus pastrėviečiai sėkmingai išsprendžia su seniūnu. Į susitikimą, vykusį kovo 5 d., su vadovais pastrėviečių nedaug susirinko, o susirinkusieji buvo daugiau linkę pajuokauti nei rimtas problemas aptarinėti. Rimčiausia problema Pastrėvyje – vaikų trūkumas, o pagrindinė mokykla ateityje gali virsti pradine. Bet 2012 metais Pastrėvyje gimė visa klasė – 14 naujagimių. Mirė 10 seniūnijos gyventojų. Viso Pastrėvio seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravę yra 770 gyventojų, iš jų 371 vyras ir 399 moterys. Iki 16 metų gyvena 115 žmonių, nuo 16 iki 25 metų – 116 gyventojų. Pastrėvio seniūnijai priklauso 26 kaimai, iš kurių keturiuose nėra nė vieno gyventojo. Seniūnijoje gyvena 197 pensinio amžiaus žmonės, 5 daugiavaikės šeimos, 8 socialinės rizikos šeimos, 39 gyventojai turi specialių poreikių. Seniūnijoje yra 8 kapinės, prie kurių pastatyti juodi konteineriai žaliosioms atliekoms rinkti. Pastrėviečiai su nekantrumu laukia vandentvarkos projekto pabaigos. Savivaldybės vadovai projektą užbaigti pažadėjo iki rugpjūčio mėnesio.
Susirinkime kalbėjęs meras Kęstutis Vaitukaitis priminė Pastrėvio istoriją nuo Nepriklausomybės pradžios, kai fermose buvo pilna gyvulių, o mokykloje – vaikų. Dabar fermos griūva, o išplėstas mokyklos pastatas pasidarė per erdvus Pastrėvio moksleiviams. Mokykla nuo rugsėjo 1 d. priskirta Semeliškių vidurinei mokyklai. Bet mokyklos sporto salė, pasak bendruomenės pirmininkės Viktorijos Juknevičienės, pastrėviečiams yra per ankšta – grafikas sudarytas norintiems sportuoti. Sportininkai jau numynė grindų dangą, kurią būtina keisti. Savivaldybės vadovai pažadėjo grindų dangai lėšų surasti ir skaičiavo, kiek jų reikėtų. Administracijos direktorius Arvydas Vyšniauskas dėstė skaičius, kad Pastrėvio savivaldybei atiteko virš 1 mln. Europos Sąjungos ir savivaldybės biudžeto lėšų. Mero pavaduotojas Viktoras Valiušis prognozavo, kad žmonės iš daugiabučių kelsis gyventi į sutvarkytus seniūnijų centrus, todėl Pastrėvyje veiks ir mokykla, ir stiprės bendruomenė.
EKŪ specialistas Vaidas Ratkevičius pastrėviečiams atvežė pavyzdžių naujų šiukšlių surinkimo maišų. Maišai savivaldybėje naudojami vietoj konteinerių, kurių trūksta. V. Ratkevičius mokino pastrėviečius, kaip rūšiuoti šiukšles, o už tą darbą jiems sumažės šiukšlių išvežimo mokestis – atliekos bus vežamos ne du, o vieną kartą per mėnesį.
Apie Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbą ir rezultatus kalbėjo Elektrėnų priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos viršininkas Giedrius Sakalinskas, kuris pasidžiaugė, kad savivaldybėje gaisrų buvo mažiau nei Lietuvos vidurkis, mokino pastrėviečius nedeginti žolės, nerūkyti lovose ir valyti kaminus. Bet kol mokykloje vyko susitikimas, kitoje gatvės pusėje gaisrininkai gesino vieno namo kamine degančius suodžius.
Apie kitų seniūnijų šiokiadienius rašysime kitame numeryje.