„Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti,“- pamanė Elektrėnų profesinio mokymo centro apdailininkų mokytoja Stefanija Ulonienė, jos mokiniai ir elektrėniškiai – statybinių medžiagų pardavėjai. Visi jie paskutinį lapkričio ketvirtadienį susirinko į profesinio mokymo centre organizuotą teorinį-praktinį seminarą. Neapsiriko. Seminaro vedėjai, įmonės „Elektra“ vadybininkai Andrius Jokubynas ir Nerijus Ryckis seminaro dalyvius užkrėtė ne tik noru viską remontuoti kokybiškai, bet ir savo verslą kurti. O kodėl gi ne? Juk užsikrėtus nuoširdžia, sąžininga, energinga verslumo bacila ir tikint sėkme, ji visada garantuota.
Julija KIRKILIENĖ
Ką sužinojo elektrėniečiai
Įmonė „Elektra“ įsikūrusi ne Elektrėnuose, bet Vilkaviškio rajone, yra viena iš nedaugelio statybinių medžiagų gamintojų Lietuvoje.
Elektrėniečiai su saldžiu pasigėrėjimu klausėsi, kaip prieš 20 metų elektrikas Gintautas Plečkaitis, vedžiodamas elektros laidus po suvalkiečių namus ir butus, pastebėjo, kad Lietuvoje nėra kur įsigyti vidaus apdailai skirtų statybinių medžiagų. Kadangi jau buvo atverti vartai į platųjį pasaulį, elektrikas nuvažiavo į Vokietiją statybinių medžiagų nusipirkti sau ir kaimynui. Tų įvairių dažų, glaistų, gruntų, tinko reikėjo ne tik draugams, bet ir draugų draugams, todėl trisdešimtmetį perkopęs Gintaras atidarė statybinių medžiagų parduotuvę. Tuo metu Lietuvoje dar nelabai buvo žinomos ir naudojamos statybinės medžiagos: sandarinantis silikonas, sandarinantis akrilas, sandarinimo putos, kitaip dar vadinamos montažinėmis putomis.
Vėliau jaunasis verslininkas užmezgė ryšius su didmeninės prekybos įmonėmis, lankėsi parodose, kol suprato, kad statybines medžiagas gamina visas pasaulis, bet ne lietuviai. O Suvalkijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, Nepriklausomybės pradžioje buvo tuščių ir apleistų fermų. Taip 1997 m. Vokietijoje įsigijęs įrengimus, vienoje iš rekonstruotų fermų įmonė „Elektra“ pradėjo sandariklių fasavimą. Suvalkiečiai užmezgė verslo ryšius su įmonėmis Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, kurios tapo išfasuotų sandariklių pirkėjomis. Vėliau suvalkiečiai pradėjo vandeniu skiedžiamų akrilinių gruntų, dažų gamybą, o jų produkcija rinką surado ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje. Prieš dvidešimt metų pradėjusi kurtis smulki įmonėlė, dabar išaugo į 10 milijonų per metus apyvartą darančią įmonę, kurioje apie 80 žmonių gamina virš 100 pavadinimų prekių. Tik nuosavą namą tos stambios įmonės savininkas vos prieš porą metų pasistatė. Pajamas visą dvidešimtmetį verslininkas investavo į verslo plėtrą ir darbuotojų ugdymą.
Ugdo meistrų meistrą
Seminaras Elektrėnų profesinio mokymo centre organizuotas ne šiaip sau buvo. Išradingas pedagogų kolektyvas nutarė kelis kiškius iš karto nušauti: tarp moksleivių surasti meistrų meistrą, pigiai suremontuoti bendrabučio patalpas, moksleivius sugundyti sėkmės istorija ir Elektrėnų statybinių medžiagų parduotuvių pirkėjus sudominti lietuviškomis statybinėmis medžiagomis. Kaip sako A. Jakubauskas, jų gaminama produkcija yra profesionaliai pagaminta už protingą kainą. Seminaro organizatoriams savo produkcijos padovanoję už 600 litų, vadybininkai moksleivius mokė, kaip profesionaliai dirbti. Sparčiai ir profesionaliai dirbantį vadybininką Andrių gyrė mokiniai bei mokytojai ir atidžiai mokėsi.
O kaip gi kitaip? Mokykloje organizuojamas konkursas „Meistrų meistras“. Tie, kurie išmoko ir geriausiai atliks bendrabučio patalpų remontą, bus apdovanoti vertingais prizais. Bet už geriausią prizą vertingiau yra tas garbingas vardas „Meistrų meistras“, suteikiantis pasitikėjimo savimi ir, galbūt, atnešiantis sėkmę. Gal ne vieno meistrų meistro iš šimto profesinio mokymo centre besimokančių apdailininko specialybės ateityje laukia sėkmės istorija. Sėkmė niekada nenusisuka nuo tų, kurie dirba sąžiningai ir profesionaliai.