Lietuvos skaitytojai nebuvo įpratę gauti tiek daug informacijos apie žiniasklaidos virtuvę, jos spindesį ir skurdą, kiek gauna dabar. Žiniasklaidos priemonės, kaip ir XIX amžiuje, periodinės spaudos istorijos pradžioje, polemizuoja vienos su kitomis, diskutuoja apie žurnalistų etiką, jos nebuvimą, lygina žiniasklaidą su visuomene ir būtinai pasmerkia vieną ar kitą žurnalistą.
Julija KIRKILIENĖ
Iš tų diskusijų šiuo metu bene aktualiausios yra apie interneto galias ir popierinės spaudos išlikimą. Žiniasklaidos pasaulio tyrinėtojai neturi vieningos nuomonės. Vieniems atrodo, kad popierinė žiniasklaida bus priversta žlugti, kiti mano, kad, norėdama išlikti, spausdinta žiniasklaida turės keistis, tobulėti ir likti skaitytojų išlaikoma. Skaitytojai už savo pinigus turės gauti intelektinę grąžą.
Pačiame šių diskusijų centre yra rajoninė spauda, esanti arčiausiai skaitytojo, teikianti žmonėms reikalingiausią informaciją, pripažinta etiškiausia ir objektyviausia žiniasklaidos priemone, bet balansuojanti ant išlikimo ribos.
Valstybė, atrodo, viena ranka remia rajoninių laikraščių leidėjus, kita – atima iš jos paskutinį kąsnį. Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fonde po ilgų diskusijų liko krepšelis rajoninių laikraščių kultūriniams projektams remti, per tą patį fondą grąžinami keli procentai prenumeratos pašte išlaidoms padengti, bet atimta iš žiniasklaidos yra viskas: PVM nuo 5 proc. pakilo iki 21 proc., pakilo popieriaus, leidybos, leidinių pristatymo kainos, trigubai apmokestinti honorarai, o reklamos užsakymų sumažėjo beveik per pusę.
Po tokių pertvarkų valdžia vis dar stebi, ar išliks spausdinta žiniasklaida, ir stebisi, kad ji kažkaip dar egzistuoja. Žinoma, tokios pertvarkos labiausiai tinka partijų leidžiamiems, bet tai nuo skaitytojų slepiantiems laikraščiams. Ypač svarbu rajonuose, kad giriama būtų tik viena partija, o skaitytojai tuo patikėtų. Savarankiškai besistengiantiems išgyventi ir pagal galimybes būti objektyviems, profesionaliems, etiškiems leidiniams lieka tik vienas kelias – juos išlaikyti gali tik skaitytojai.
Dalinai tokiu keliu eiti tenka ir mūsų redakcijai. Per 10 leidimo metų laikraštis tapo storas, net 16 puslapių, ir spalvotas, o informacija pateikiama pakankamai kokybiškai. Apie kokybiškai leidžiamą laikraštį grįžtamąjį ryšį gauname iš skaitytojų, kurių skaičius nuolatos auga ir jau viršijo pusantro tūkstančio. Gauname informaciją ir iš Nacionalinės miestų ir rajonų laikraščių leidėjų asociacijos, kuriai priklauso apie pusę Lietuvoje leidžiamų rajoninių laikraščių, tarp kurių yra ir „Elektrėnų kronika“, iš Žurnalistų sąjungos, kuriai priklauso mūsų laikraščio žurnalistai, ir iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, kuris kiekvienais metais finansuoja mūsų kultūrinius projektus.
O laikraščio kainos nekeitėme nuo to laiko, kai dar ėjo nespalvotas ir perpus plonesnis, t.y., nuo krizės pradžios, 2009 metų. Todėl nuo 2012 metų, nors ir labai skaudančia širdimi, kainą esame priversti didinti.
Prenumerata pašte nuo 2012 m. mėnesiui kainuos 6 Lt. Bet mes ieškome ir kitų variantų, kad žmonės „Elektrėnų kroniką“ galėtų gauti sena kaina ir mūsų ryšys su skaitytojais ne nutrūktų, o išliktų ir stiprėtų. Visiems prenumeratoriams, kurie užsiprenumeruos laikraštį redakcijoje tiesiogiai ar elektroniniu būdu ir laikraštį pasiims redakcijoje arba visose bibliotekose, kaina lieka ta pati – 4,50 Lt mėnesiui. Tiek pat kainuos ir elektroninė versija – laikraštis PDF formatu, – kurį suteiksime galimybes paimti iš Elektrėnų kronikos ftp serverio. Visą informaciją apie prenumeratos kainas galima sužinoti redakcijoje, paskambinus ar parašius elektroninį laišką.
Nuo kitų metų keisime ir svetainės www.kronika.lt prieinamumą ir turinį. Svetainėje nėra asmeninių skelbimų, reklamų, o nuo kitų metų skirsis svetainės bei popierinio laikraščio turinys.
Visi pokyčiai, žinoma, numatomi ne iš gero gyvenimo. Apklausos rodo, kad mūsų laikraštis savivaldybės gyventojams yra reikalingas, todėl jį skaitytojai kažkaip turėtų padėti išlaikyti. Tikimės skaitytojų supratimo ir manome, kad laikraščio tiražas dėl 30 centų, kuriais keliame kainą, sumažėti neturėtų.
Rajoninė spauda kasdien išeina didžiausiu tiražu. Penktadieniais bendras rajoninės spaudos tiražas Lietuvoje siekia apie 600 tūkstančių egzempliorių. Joks šalies dienraštis tokio tiražo neturi. Rajoninę spaudą skaito visų socialinių sluoksnių ir profesijų žmonės. Bet laikraščių tyrinėtojai prognozuoja, kad vien per sausio mėnesį Lietuvoje bus nutraukta 50-ies laikraščių leidyba. Tiesa, jie gal neįvertino, kad kitais metais vyks rinkimai į Seimą ir padaugės partinių laikraščių, o tai bus dar vienas apynasris laisvai spaudai.
Mūsų redakcija kaip įmanydama stengiasi to apynasrio neužsidėti, bet tam reikia skaitytojų supratimo ir palaikymo. Už tai mes Jums esame dėkingi, už tai mes dirbame tik skaitytojams, nes gerai suprantame, kad tik skaitytojai yra mūsų darbdaviai ir maitintojai.