Įsivaizduokite pranešimą spaudai „Elektrinė atsisako pagrindinės veiklos ir žada produktą pirkti rinkoje“. Pasinaudosiu tinklaraščio suteikiama laisve ir neįpareigojimu pabandysiu greitai sureaguoti į Energetikos ministro pateiktą planą.
Žilvinas ŠILĖNAS www.krantai.lt
Energetikos ministerija žadėjo, kad pateiks planą, kaip sumažinti šilumos kainą 4 ct. Ir pasiūlė tikrai originaliai. Suprantu, kad sunku vertinti nežinant detalių, bet pirmas įspūdis yra toks, kad Elektrėnų (t.y. Lietuvos) elektrinei yra pigiau „mainyti“ dujas į elektrą, nei elektrą gaminti patiems.
Kitaip tariant, turime klasikinį „outsorsinimo“ (angl. outsource) pavyzdį. Su „outsorsinimu“ viskas yra neblogai, įmonės tai daro nuolat. Bet kuomet „outsorsinamas“ – pagrindinis produktas, tai skamba kaip pavojaus varpas.
Ką pamanytumėte, jei išgirstumėte, kad pvz., „Puma“ sportbačių gamybą yra perleidusi „Adidas“, o „Pumos“ sportbačiai iš tikro yra „Adidas“ su „Pumos“ logotipu? Ogi tai, kad „Puma“ gamina per brangiai, t.y. nesugeba gaminti. Kuomet kompanija tampa bloga savo pagrindinėje veikloje – gero nelauk.
Jei tikėtume žiniasklaida, atrodo, kad panašių veiksmų Lietuvos elektrinė yra ėmusis ir anksčiau: pirko baltarusišką elektrą už (greičiausiai) baltarusišką kainą, o pardavinėjo už „VIAP‘inę“ (visuomenes interesą atitinkančių paslaugų) kainą. Jei teisingai pamenu, kilo mažas skandaliukas, Seimo frakcijos kvietė vadovus pasiaiškinti ir pan.
O jei į reikalą žiūrėtume rimtai, iniciatyva – gera. Pasirodo, kad ir be Elektrėnų elektrinės galima gyventi. Tą elektros energiją, kurią gamina Lietuvos elektrinė, sėkmingai ir net pigiau gali gaminti kogeneracinės elektrinės, t.y. tos, kurios gamina šilumos ir elektros energiją kartu.
Šia prasme pasiūlymas nėra jau toks originalus; apie tai rašė daug kas, tarp jų ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas.
Taigi jei kalbėtume rimtai, kodėl nepasvarsčius galimybės šį principą taikyti ne tik kelis mėnesius, bet visą laiką? Tiek, kiek gamina Lietuvos elektrinė, sėkmingai galėtų gaminti termofikacinės elektrinės miestuose. Lietuvos elektrinė galėtų veikti tik kaip draudimas ekstremalioje situacijoje, jei staiga nutrūktų dujų tiekimas ir prireiktų deginti kitą kurą, pvz., mazutą. Kiek to reikia, kiek tai įmanoma, kiek tai kainuotų – reikia paskaičiuoti (nors nenustebčiau, jei tai jau seniai suskaičiuota).
O gal skaičiuojant paaiškėtų, kad ir tokį draudimą pigiau ir geriau pirkti rinkoje?
Originalumas, aišku, yra mechanizme, kuomet perteklines dujas (spėju, kad galvoje turimos kontraktinės dujos, kurios Lietuvos elektrinei dar net nepristatytos) miestuose esančioms kogeneracinėms elektrinėms (t.y. priklausančioms visai kitiems juridiniams vienetams) pateiks pati Lietuvos elektrinė, kuri, pasirodo, gali būti ir dujų perpardavinėtoja. Dar originaliau, Lietuvos elektrinė dujas de facto mainys į elektros ir šilumos energiją.
Spėju, bus ką paveikti buhalteriams ir teisininkams. Tik nepamirškite tvarkingai įforminti ir sumokėti visų mokesčių!