Tarp didžiausių grėsmių miškams – žemės plaučiams – audrų, gaisrų, kenkėjų – kartais atsiranda ir miško gėrybių rinkėjai. Iš pažiūros mylintys mišką žmonės ieškodami grybų išdrabsto samanas, išvažinėja jas automobiliais ar išspardo valgyti netinkamus grybus.
Ineta BRICAITĖ
Kaišiadorių miškų urėdijos Paparčių girininkijos girininkas Aidas Stepankevičius, į kurio prižiūrimas valdas įeina Kazokiškių miškas, teigė, kad grybautojai šiam miškui smarkiai nekenkia. „Žmonės turi blogų įpročių, pavyzdžiui, nepraeis pro musmirę, jos nenuspyrę. Kam to reikia? Tai juk neatsiejama miško dalis, jeigu gamtoje tai atsirado, vadinasi ir turi taip būti“, – piktinosi A. Stepankevičius. Kaip kitus gamtai žalingus įpročius girininkas įvardijo miško paklotės ardymą ir labai mažų grybų rinkimą.
Vievio girininkas Antanas Baigys džiaugėsi, kad šiemet miškui žymiai nepakenkė niekas. „Teko tik hektarą miško iškirsti dėl ten padidėjusios kenkėjų populiacijos,“ – pasakojo girininkas. Jo prižiūrimoje teritorijoje vienas didžiausių miško žalotojų buvo žmogus. Apie grybautojus girininkas pasakojo tą patį, kaip ir A. Stepankevičius, tik prie viso to dar minėjo šiukšlinimą. Keli gaisrai, kilę girininkijoje, taip pat buvo sukelti žmonių.
Grybavimo miškuose taisyklės draudžia grybaujant ardyti miško paklotę, samanų ar kerpių dangą, niokoti nerenkamus grybus. Taip pat draudžiama supirkti ir parduoti baravykus, kurių kepurėlių skersmuo yra mažesnis nei 1,5 centimetro, ir voveraites, kurių kepurėlių skersmuo yra mažesnis nei vienas centimetras.
Pagal tas pačias taisykles, grybauti leidžiama visuose šalies miškuose, išskyrus rezervatus ir ornitologinius draustinius (nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d.), taip pat miškuose, kuriuose grybavimas laikinai uždraustas, bei privačiuose miškuose, esančiuose nearčiau kaip 100 m iki miško savininko sodybos. Rinkti galima visus grybus, išskyrus įrašytus į Lietuvos raudonąją knygą, kurioje šiuo metu jų yra virš šimto.
Kaip grybautojai laikosi taisyklių, prižiūri Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų (miestų) aplinkos apsaugos agentūros. Už pažeidimus baudžiama pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (nuo 25 Lt iki 1000 Lt).
Vievio girininkas pasakojo, kad daugiausiai žalos miškui šįmet padarė smarkūs vėjai, išvartę daug medžių, ir briedžiai, kurių populiacija miške šiuo metu yra padidėjusi. Žiemą šie gyvūnai ėda mažus medelius, todėl girininkijos darbuotojai tepa augalus specialiais medikamentais, kurie atbaido gyvūnus. A. Stepankevičius džiaugėsi, kad mažai žalos padarė gaisrai – jų buvo tik keli ir labai maži. „Ir kenkėjų populiacija maža, žalos beveik nepadarė,“ – pasakojo A. Stepankevičius.
A. Baigys teigiamus miško pokyčius sieja su uždarytu Kariotiškių sąvartynu. „Šalia sąvartyno apsistoję benamiai nuolat sukeldavo gaisrus. Neliko jų – gaisrų irgi beveik neliko,“ – pasakojo girininkas. Nepaisant gaisrų nebuvimo, miškui vis dar labai kenkia pats sąvartynas ir iš jo išsiskiriančios pavojingos nuotekos.