Trakų rajono apylinkės teisme didelę nagrinėjamų civilinių bylų dalį sudaro bylos dėl skolų priteisimo. Kreditoriai (dažniausiai – vartojimo kreditus ir paskolas teikiančios įmonės) tokiose bylose itin dažnai prašo iš skolininkų priteisti pernelyg dideles netesybas – net iki 2 procentų pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
Per metus delspinigiai siekia net iki 730 procentų.
Tais atvejais, kai dėl susidariusios skolos ir delspinigių išieškojimo kreditoriai į teismą kreipiasi supaprastinto proceso tvarka (t. y., pateikdami pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo), teismas, vadovaudamasis vartotojo kaip silpnesniosios sutarties šalies gynimo institutu, sutarčių sąlygas, skolininkui numatančias nepagrįstai dideles netesybas, pripažįsta nesąžiningomis.
„Teismui konstatavus, kad prašoma priteisti nepagrįstai didelius delspinigius, atsisakoma priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą – jis grąžinamas kreditoriui“, – teigia į skolas įklimpusių gyventojų interesus ginančio teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė. Pasak Trakų rajono apylinkės teismo vadovės, pasitaikė atvejų, kai tam tikri kreditoriai toliau sistemingai teismui teikė analogiškus pareiškimus, reikalaudami iš skolininkų išieškoti tokius pačius nepagrįstai didelius delspinigius. Tokiems kreditoriams teismas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė nuo 500 iki 12 tūkst. litų dydžio baudas.
Pažymėtina, jog pernai gruodį Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Vartojimo kredito įstatymą netesybų dydis bus aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuotas įstatymu – pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos nuo 2011 m. balandžio 1 d. negalės būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi šis įstatymas turėtų įnešti kur kas daugiau teisinio aiškumo bei apriboti kreditų ir paskolų teikėjų galimybes piktnaudžiauti savo kaip stipresniosios sutarties šalies padėtimi.
Tais atvejais, kai dėl susidariusios skolos ir delspinigių išieškojimo kreditoriai į teismą kreipiasi supaprastinto proceso tvarka (t. y., pateikdami pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo), teismas, vadovaudamasis vartotojo kaip silpnesniosios sutarties šalies gynimo institutu, sutarčių sąlygas, skolininkui numatančias nepagrįstai dideles netesybas, pripažįsta nesąžiningomis.
„Teismui konstatavus, kad prašoma priteisti nepagrįstai didelius delspinigius, atsisakoma priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą – jis grąžinamas kreditoriui“, – teigia į skolas įklimpusių gyventojų interesus ginančio teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė. Pasak Trakų rajono apylinkės teismo vadovės, pasitaikė atvejų, kai tam tikri kreditoriai toliau sistemingai teismui teikė analogiškus pareiškimus, reikalaudami iš skolininkų išieškoti tokius pačius nepagrįstai didelius delspinigius. Tokiems kreditoriams teismas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė nuo 500 iki 12 tūkst. litų dydžio baudas.
Pažymėtina, jog pernai gruodį Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Vartojimo kredito įstatymą netesybų dydis bus aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuotas įstatymu – pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos nuo 2011 m. balandžio 1 d. negalės būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi šis įstatymas turėtų įnešti kur kas daugiau teisinio aiškumo bei apriboti kreditų ir paskolų teikėjų galimybes piktnaudžiauti savo kaip stipresniosios sutarties šalies padėtimi.
Informaciją pateikė
Trakų rajono apylinkės teismo atstovas spaudai
Teisėjo padėjėjas
Darius Kasperskis
Trakų rajono apylinkės teismo atstovas spaudai
Teisėjo padėjėjas
Darius Kasperskis