Jungtuvės per prievartą

Narių vertinimas:  / 0

Virginija Jacinavičiūtė

Rinkėjai, balsavę už Darbo partiją (DP) ar partiją Tvarka ir teisingumas (TT), liko tarsi per prievartą sutuokti - abi partijos, neatsiklaususios rinkėjų, nutarė susijungti. Tokia žinia apskriejo Lietuvą pirmadienį. DP lyderis Viktoras Uspaskichas ir TT pirmininkas Rolandas Paksas nusprendė kurti naują partiją, kuriai, pirminiais duomenimis, vadovaus R. Paksas. Toks susijungimas lems pokyčius ir Elektrėnų savivaldybės taryboje. TT partijos Elektrėnų skyriaus pirmininkas Algimantas Adomaitis partijų susijungimą vertina gerai, o plačiau pakomentuoti permainų pasekmes sako galėsiantis tik po partijų tarybų susitikimo, kuriame bus patvirtintas sprendimas jungtis. Planuojama, kad tai bus padaryta vasario 24 d.

Skaityti daugiau: Jungtuvės per prievartą

Abromiškių kaimas

Narių vertinimas:  / 0

Nuo seniausių laikų vietovė, kurioje dabar įsikūrusios Abromiškės, mena į Vilnių ir Trakus žygiuojančius kryžiuočius. Senasis vietovės pavadinimas – Kurmiškės.
Iki dvaro įkūrimo 1571 m. žemės priklausė Mūro Strėvininkų dvarui, kurį valdė kunigaikščiai Oginskiai. Yra žinoma, kad 16 a. viduryje prie kelio stovėjo karčiama, kurios nuomininkui Strėvininkų dvaro savininkas buvo suteikęs teisę rinkti mokestį už prekių vežimą per dvaro žemes. Įkūrus Abromiškių dvarą, šios teisės ir privilegijos atiteko Abromiškių dvaro savininkams.
Apie 1524 – 1531 m. Ona Hriniūtė Janavičienė iš Strėvininkų dvaro savininko Oginskio nupirko didelį žemės sklypą, vėliau prijungė turėtą vyro žemę, po vyro mirties antrą kartą ištekėjusi už Abrahamo Poniatovskio perleido vyrui visą savo ūkio reikalų tvarkymą, todėl Poniatovskis yra laikomas dvaro įkūrėju. Jo vardu buvo pradėta vadinti ne tik dvarą, bet ir šalia dvaro buvusį Kurmiškių kaimą.

Skaityti daugiau: Abromiškių kaimas

Perkūnakiemo kaimas

Narių vertinimas:  / 0

Pagal Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoją, humanitarinių mokslų daktarą Vykintą Vaitkevičių, duomenis apie buvusius Elektrėnų mariomis užlietus kaimus išsaugojo senieji žemėlapiai, nuotraukos, aprašymai ir prisiminimai. Iš jų šiandien tampa aišku, kad Elektrėnams praeities gali pavydėti daugelis kitų Lietuvos regionų centrų.

Skaityti daugiau: Perkūnakiemo kaimas

GEOGRAFINĖS VIETOS. Elektrėnų seniūnija

Narių vertinimas:  / 0

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

 Elektrėnai – jauniausias miestas Lietuvoje, rašantis savo istoriją, kuri dar gyva čia gyvenančių žmonių atmintyje. Bet kiti savivaldybės miestai, miesteliai ir kaimai skaičiuoja šimtmečius nuo jų paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, mokyklose kuriami etnografiniai muziejai, vienas kitas entuziastas savo užrašų knygutėse užrašinėja senolių prisiminimus, Elektrėnų literatūros ir meno muziejaus etnokultūrologė Ona Šakienė išleido knygą „Ar meni tų ažerų...“, kurioje spausdinami čia gyvenančių žmonių pasakojimai tarmiška kalba apie gyvenseną, etnokultūrą, paveldą, papročius. Bet, kaip sako pati etnokultūrologė, pradėjusi ekspedicijas suprato, kiek neišsenkančių lobių guli žmonių atminimuose, kiek istorijos vadovėliuose neužrašytų įvykių, kuriuos žmonės išsineša gal kartais tik artimiesiems papasakojus. Laikraštis „Elektrėnų kronika“ gali padėti informaciją susisteminti ir pateikti skaitytojams. 
Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas prie Kultūros ministerijos kiekvienais metais skelbia konkursą regioninės žiniasklaidos kultūrinėms programoms. Šiems metams laikraštis „Elektrėnų kronika“ pateikė projektą „Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose“ ir gavo 10 tūkst. litų finansavimą. Todėl vėl pradedame rašinių ciklą po Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ženklu. Projektas tęsis iki metų pabaigos. Projekte, remiantis „liudytojų” pasakojimais, supažindinsime skaitytojus su Elektrėnų krašto vietovardžiais, legendomis, padėsime skaitytojams nepamiršti ar sužinoti šio krašto praeitį, žmonių darbus ir papročius, taip ugdysime pagarbą krašto istorijai, praeičiai. Neišsenkantys paveldo lobiai guli žmonių atmintyse, o ypatingai tų, kuriems teko gyventi su seneliais, kurie prisimena jų pasakojimus apie piemenavimą, jaunystę, šokius, vestuves, krikštynas, samdinius arba ūkininkus, samdžiusius šeimyną, valdžių pasikeitimus ir pan…
Projektą vykdysime kartu su Elektrėnų literatūros ir meno muziejumi ir etnokultūrologe Ona Rasute Šakiene. Į pagalbą kviesime Kietaviškių ir Semeliškių muziejų vadoves Danutę Gudelienę ir Meilutę Rašimienę. Šie metai paskelbti Tarmių metais, todėl pasakojimus užrašinėsime tarmiškai. Tikime, kad skaitytojams bus įdomu susipažinti su istorija iš gyvų lūpų.

Redaktorė Julija Kirkilienė

Skaityti daugiau: GEOGRAFINĖS VIETOS. Elektrėnų seniūnija

Kas būtų Elektrėnai, jeigu nebūtų...

Narių vertinimas:  / 0

Julija Kirkilienė

Kas būtų, jei Lietuva nebūtų Europos Sąjungos nare, o Elektrėnų savivaldybė pagal 2007-20013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programą nebūtų įsisavinusi 60 mln. litų? Atsakymas būtų vienas: Elektrėnai būtų apšiurusi sovietinio miesto tipo gyvenvietė. Apie tai vasario 20 dieną suremontuotose Ledo rūmuose Finansų ministerijos ir savivaldybės organizuotame renginyje kalbėjo savivaldybės vadovai ir bendruomenių atstovai.

Skaityti daugiau: Kas būtų Elektrėnai, jeigu nebūtų...

Vasario 16-osios renginiai Semeliškėse

Narių vertinimas:  / 0

Vasario 16-oji pasitiko mus pasidabruotais namų stogais, blizgančiais lediniais takais ir vėjais, šokinėjančiomis snaigėmis. Kaip ir prieš 95-erius metus. Žinoma net valanda, kuomet dvidešimt drąsių Lietuvos sūnų Signatarų namuose Vilniuje pasirašė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Tai buvo 12 val. 30 min. Pasimeldę už tėvynę Semeliškių bažnyčioje, persikėlėme į mokyklą ir lygiai 12 val. 30 min. žiūrėdami skaidres pavaikščiojome istorijos vingiais. Sveikinimo žodžius tarė seniūnas Vytas Barzdaitis, sugiedojome himną, prisiminėme Vincą Kudirką, kurio 155-ąsias gimimo metines šiemet minime. Dainas apie Lietuvą, laisvę dovanojo Semeliškių ansamblis „Svaja“ (vad. Gražina Barzdaitienė), Silvijos ir Antano duetas.

Skaityti daugiau: Vasario 16-osios renginiai Semeliškėse

Šaudymo varžybos, skirtos Valstybės atkūrimo dienai

Narių vertinimas:  / 0

Penktadienį, vasario 15 d., Elektrėnų sporto mokykla organizavo šaudymo varžybas, skirtas Vasario 16-ajai paminėti. Rungėsi vyrai ir moterys asmeninėje įskaitoje, taip pat vyko ir komandinės varžybos. Šaudyta iš mažojo kalibro pistoleto „Margolin“ ir iš kovinio „Glok“.

Skaityti daugiau: Šaudymo varžybos, skirtos Valstybės atkūrimo dienai

Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionatas Kaunas Winter Cup 2013

Narių vertinimas:  / 0

Savaitgalį Kaune vyko Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionatas ir tarptautinės varžybos „Kaunas Ice Winter Cup 2013”. Varžybose dalyvavo geriausi čiuožėjai iš Vilniaus, Kauno, Elektrėnų, Klaipėdos, taip pat svečiai iš Baltarusijos ir Rusijos. Elektrėnams atstovavo 6 sporto mokyklos auklėtiniai, treniruojami trenerės Ramunės Satkauskaitės.

Skaityti daugiau: Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionatas Kaunas Winter Cup 2013

Elektrėniečiai ruoniai maudėsi Baltijos jūroje

Narių vertinimas:  / 0

Grūdinimosi ir sveikatos šventė „Palangos ruoniai“ vyko jau 25 kartą. Vasario 15-17 dienomis Elektrėnų ruoniams atstovavo Vilma Narkauskienė, Valentina Jasulienė, Zita Cibulskienė, Anatolijus Šugajevas, Saulius Girčys ir Ramūnas Šeštavickas.

Skaityti daugiau: Elektrėniečiai ruoniai maudėsi Baltijos jūroje

Vandensvydžio turnyras Vasario 16-ajai paminėti

Narių vertinimas:  / 0

Renginiuose, skirtuose Lietuvos valstybės atkūrimo 95-čiui paminėti, nebuvo pamiršti ir vandensvydžio mėgėjai. VšĮ Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centro baseine buvo suor-ganizuotas mini vandensvydžio turnyras. Tai pirmas Lietuvoje toks turnyras, į kurį susirinko net 6 komandos iš Vilniaus, Kauno, Alytaus, Elektrėnų ir dvi Lietuvos jaunių rinktinės žaidėjų ekipos.

Skaityti daugiau: Vandensvydžio turnyras Vasario 16-ajai paminėti