Julija Kirkilienė
Socialinės apsaugos ir darbo ministras dar gegužės 25 dieną pasirašė įsakymą ir aprašą, kaip 2017–2019 metais bus remiamos bendruomeninės veiklos savivaldybėse. Elektrėnų savivaldybės nevyriausybinių organizacijų rėmimui šiems metams skirta 21347 eurų, išskirstyti jie pagal gyventojų skaičių seniūnijose, bet iki rugpjūčio vidurio bendruomenės dar nė neapsvarstė, kaip šiems metams skirtas lėšas panaudos. Neapsvarstė todėl, kad projektus už bendruomeninei veiklai skirtas lėšas laiminti turi seniūnaičiai seniūnaičių sueigose. O tokių sueigų kol kas nė viena seniūnija dar nesuorganizavo. Lėta skubos tvarka
Ministro įsakymo „Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ apraše nurodyta, kad ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Savivaldybės tarybos sprendimo dėl savivaldybės Priemonei įgyvendinti lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašo priėmimo dienos, išplėstinė seniūnaičių sueiga priima sprendimą dėl Priemonei įgyvendinti prioritetinių vykdytinų ir finansuotinų veiklų patvirtinimo ir jį įformina protokolu. Elektrėnų savivaldybės taryba sprendimą priėmė dar birželio 28 dieną, bet nei seniūnaičiai, nei bendruomenės iki šiol nesusirūpino, kaip skirtus pinigus įsisavinti. Visi, matyt, kaip įprasta, laukia nurodymo iš viršaus. O kol nurodymas atėjo, nuo tarybos sprendimo prabėgo beveik du mėnesiai ir lėšų įsisavinimui laiko lieka vos 4 mėnesiai. Per tą laiką visos savivaldybės seniūnijos turi suorganizuoti po dvi seniūnaičių sueigas, kurių metu protokoluose būtų patvirtinta, kokiems prioritetams projektuose planuojama lėšas panaudoti, išrinkti geriausius projektus ir juos patvirtinti. Vėliau šiems projektams įgyvendinti dar reikės vykdyti viešuosius pirkimus, jei seniūnaičių sueigos sprendimai nebus apskųsti teismams, jau tada projektus įvykdyti. Elektrėnų savivaldybės nevyriausybinėms organizacijoms pražiopsojus terminus, visa tai įvykdyti teks skubos tvarka.
Tikisi naudos
Pirmosios į nuvažiuojantį traukinį, atrodo, įšokę bus Vievio nevyriausybinės organizacijos. Išplėstinę seniūnaičių sueigą vieviečiai bandė suorganizuoti pirmadienį, rugpjūčio 14 dieną. Deja, iš 9 seniūnaičių į posėdį atėjo tik trys. Ne ką aktyvesni buvo ir nevyriausybininkai. Susirinkime dalyvavo Elektrėnų savivaldybėje veikiančių NVO asociacijos vadovė Jūratė Balčiūnaitė, Pakalniškių bendruomenės pirmininkas Romualdas Skorupskas, Vilkabalių kaimo bendruomenės pirmininkas Žilvinas Juškevičius, Kurkliškių bendruomenės pirmininkas Gediminas Jachimavičius, Vievio bendruomenės „Aktėvystė“ atstovė Agnė Landžiūtė, Lietuvos samariečių bendrijos Vievio skyriaus vadovė Danutė Baliūnienė. Nors nesusirinkus seniūnaičiams sprendimų priimti susirinkimas negalėjo, bet nevyriausybininkai aptarė gaires projektams ir priemonių planą, kaip konstruktyviai dirbti būsimosiose seniūnaičių sueigose. Svarbiausia, pasak susirinkusiųjų, susipažinti vieniems su kitais, dirbti darniai ir suspėti gautas lėšas įsisavinti. Kadangi projektas yra tęstinis – vykdomas bus ir 2018 bei 2019 metais – artimai tarpusavyje bendradarbiaudamos bendruomenės tikisi skirtus 6362 eurus panaudoti prasmingai ir seniūnijai atnešti naudos.
Finansuojamos veiklos
Savivaldybė yra paskyrusi specialistę Jolitą Narkevičienę atsakinga už darbą su nevyriausybinėmis organizacijomis. Darbui su nevyriausybinėmis organizacijomis paskirti darbuotojai ir kiekvienoje seniūnijoje. Savivaldybės administracijos darbuotojai privalo patarti, pamokyti bendruomenes rašyti projektus, juos vykdyti, stebėti, vertinti darbą, bet savivaldybių institucijos negali keisti išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, susijusių su Priemonės įgyvendinimu.
Tinkamomis finansuoti laikomos socialinė veikla, skirta socialiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams, senyvo amžiaus, vienišų asmenų, kuriems reikalinga pagalba, lankymas, pagalbos sau nuo priklausomybių ar kitų socialinių problemų kenčiantiems asmenims, vaikų ir jaunimo užimtumas, kultūrinė ir švietėjiška veikla, sporto ir sveikatinimo veikla, bendruomeninė veikla ir kita vietos bendruomenės sutelktumą ir gyvenimo kokybę gerinanti veikla, bendruomenės akcijos ir iniciatyvos, skirtos viešųjų erdvių ir aplinkos kokybei gerinti ir kt.
Bendruomenių savarankiškumo ugdymas
Projektas „Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ inicijuojamas įvertinus, kad Lietuvoje gana žemi vyresnio amžiaus asmenų, vyresnių nei 55 metai, dalyvavimo visuomeninėje veikloje rodikliai. Europos Komisijos aktyvaus senėjimo indekso duomenimis, Lietuva užima 18 vietą tarp 27 Europos Sąjungos šalių pagal vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Siekiant paskatinti vyresnio amžiaus asmenis įsitraukti į nevyriausybinių organizacijų veiklą ir dalyvauti visuomeninėje veikloje, tikslinga stiprinti vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančias ir juos vienijančias nevyriausybines organizacijas, remiant jų veiklos projektus.
„Bendruomenė – tai pilietinės visuomenės pagrindas, todėl, siekiant ilgalaikio bendruomeniškumo, aktyvumo ir aktyvesnio gyventojų įsitraukimo į organizuotą veiklą sprendžiant gyvenamosios vietos bendruomenėms svarbius klausimus, svarbu daugiau dėmesio skirti bendruomeninėms organizacijoms, kaip pačių bendruomenių narių įsteigtoms ir valdomoms organizacijoms, savarankiškai priimančioms sprendimus ir įgyvendinančioms gyvenamosios vietos bendruomenių poreikius tenkinančias veiklas, remti bendruomeninių organizacijų iniciatyvas“- rašoma „Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano“ apraše.
Nuomonė
Nuomonę apie bendruomenių rėmimą savivaldybėje redakcijai išsakė Elektrėnų savivaldybėje veikiančių NVO asociacijos vadovė Jūratė Balčiūnaitė:
Teisybės dėlei reikia paminėti, kad lėšų išskirstymas pagal gyventojų skaičių seniūnijoms atrodo nelabai protingai, nes mažosios seniūnijos, pvz. Kazokiškių, Gilučių, Beižionių, gavo vos po kelis šimtus eurų ir su jais nuveikti ką nors, kas darytų bent mažiausią pokytį bendruomenių veikloje, yra neįmanoma. Mūsų supratimu, buvo galima lėšas skirstyti pagal bendruomeninių organizacijų skaičius, arba skirti minimalią, pvz. 1000 Eur, sumą seniūnijai ir papildomų lėšų pagal gyventojų skaičių. Tuomet lėšų išdalinimas būtų buvęs tolygesnis.
Pavyzdžiui, neįsivaizduoju, ką galima nuveikti su 259 Eur Beižionių seniūnijoje. Vien seniūnaičių, seniūnijos ir savivaldybės darbuotojų ir bendruomenių darbo laikas tų lėšų administravimui kainuos daugiau nei iš viso skirta finansavimo. Šioje vietoje man atrodo sprendimai prasilenkė su sveiku protu. Šiuo klausimu bendruomenių nuomonės niekas neklausė ir apie rezultatus bei poveikį niekas negalvojo. Man atrodo, kad buvo galima pasielgti racionaliau.
Iš principo, pats priemonės įgyvendinimas šiais metais visų pirma vėlavo iš SADM. Ministro įsakymu patvirtintas priemonės įgyvendinimo aprašas tik 2017 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. A1-59. Savivaldybių taryboms duota 30 dienų pasitvirtinti savivaldybės nuostatus pagal pavyzdinį šabloną, tą Elektrėnai ir padarė birželio 28 d., tačiau tolimesnis priemonės vykdymas paliktas savivaldybės administracijai – seniūnijoms. Kodėl tik dabar pradėtos organizuoti sueigos, nesilaikant 30 dienų termino, nurodyto 9 nuostatų punkte, ir aš norėčiau žinoti – matyt, visiems atostogų sezonas yra svarbiau… Tuo labiau, jokių realių sankcijų seniūnijoms už terminų nesilaikymą kaip ir nėra, todėl manau, kad optimistiškiausias projektų vykdymo laikotarpis yra š.m. spalio–gruodžio mėnesiai, nes dar reikia nemažai padaryti iki finansavimo sutarčių projektams pasirašymo.
Išplėstines seniūnaičių sueigas turi organizuoti seniūnijos. Žinoma, bendruomeninėms organizacijoms domėtis tarybos sprendimais ir finansavimo galimybėmis reikėtų dažniau, tačiau dažnai ši informacija paskęsta administracinės informacijos „baseine”, ypač jei prisiminsime, kiek rekordiškai daug sprendimų buvo svarstoma birželio 28 d. tarybos posėdyje.
Mes per Asociacijos FB paskyrą dalinomės informacija, skelbėme ją elektrėniečių bei Vievio gyventojų grupėse, taip pat informacija dalinosi ir aktyvios bendruomenės, tačiau mes nesame oficialus informacijos šaltinis ir nesame žiniasklaida ar labai populiarios stebimos paskyros. Elektrėnų savivaldybės tinklapis yra daugumos organizacijų nuolat stebimas informacijos šaltinis, tačiau naujienų skiltyje šios priemonės įgyvendinimas nebuvo anonsuojamas, taip pat NVO veiklos finansavimo galimybių skiltyje apie tai, kaip ir apie VVG vykdomas finansavimo priemones, informacijos nėra. Tikimės, kad bent jau kvietimai teikti paraiškas bus tinkamai viešinami.