Neseniai perskaičiau „Elektrėnų kronikos“ 32-ajame numeryje išspausdintą Giedriaus Kazlausko straipsnį „Gyvenvietės“. Antraštė virš straipsnio kvietė mus, skaitytojus, analizuoti ir kritiškai vertinti visuomenės informavimo priemonėse pateikiamą turinį. Atidžiai perskaičiau ir pamaniau, jog mielai išsakysiu savo mintis, gal ir mano nuomonė kam nors pravers. Turiu prisipažinti, jog nemanau esanti istorikė, todėl ir mano pastebėjimai tėra skaitytojos pamąstymai. Labai miela, kad G. Kazlauskas rašo apie mūsų savivaldybės vietoves. Net kilo mintis daugiau sužinoti apie šio straipsnio autorių, tačiau internete informacijos beveik neradau.
Susipažinti su praeitimi man patinka, todėl skaitant straipsnį vis ramybės nedavė mintis, kodėl teksto autorius tokį didelį dėmesį skiria skaičiams, datoms ir taip plačiai aprašo nagrinėjamo objekto geografinę padėtį. Skaitai skaitai ir susisuka galva. Mano nuomone, skaitytojai tikrai neatsimins kiekvienos gyvenvietės atsiradimo laiko, o ar tai būtina žmogui, gyvenviečių istorija mažai tesidominčiam. Taip pat G. Kazlauskas labai konkrečiai ir smulkiai aprašo objekto vietą, pavyzdžiui: „Papiškės stovyklavietė (Vievio sen.) datuojama vėlyvuoju paleolitu. Ji yra apie 300 m aukščiau Bražuolės įtekėjimo į Nerį, kairiajame krante, į vakarus nuo kaimo“. Aš nemanau, kad tokie vietovės apibūdinimai yra aiškūs Elektrėnų krašto laikraščio skaitytojams. Mano manymu, straipsnis sulauktų daugiau dėmesio, jei pasakojimas apie gyvenviečių išsidėstymą būtų iliustruotas nuotraukomis ar žemėlapiais. Tada gal užtektų trumpesnio teksto ir nebūtų nuobodu skaityti.
Autorius G. Kazlauskas savo straipsnyje aprašė net 7 gyvenvietes, tačiau kas yra svarbiau, kiekybė ar kokybė? Norint, kad atmintyje išliktų nors kiek reikalingos informacijos, tokį straipsnį reikėtų perskaityti tikrai ne vieną kartą, nes faktų jame yra tikrai daug, o apie kiekvieną gyvenvietę jie vis kitokie, todėl vieną kartą perskaičius straipsnį visa informacija mintyse susimaišo, skaitytojas iš tokio straipsnio gauna mažai naudos. Drįstu manyti, kad būtų daug įdomiau ir naudingiau parengti straipsnių ciklą tema „Gyvenvietės“, kur viename straipsnyje būtų aprašoma vis kita gyvenvietė?
Aš manau, kad tokie istoriniai straipsniai tikrai yra reikalingi, įdomūs ir naudingi, todėl labai džiugu, kad G. Kazlauskas imasi tokio svarbaus darbo, tačiau jei šie straipsniai būtų ne tokie moksliški, o paprastesni ir įdomesni skaitytojui (mokiniui), jie sulauktų daugiau dėmesio. Man istorija – tai tautos pasakojimas apie savo praeitį. Visa savo esybe trokštu, kad tas pasakojimas būtų teisingas, žinomas ir brangus.
Eglė Butkutė,
,,Versmės“ gimnazijos jaunoji žurnalistė