Elektrėnų savivaldybė šiemet užima 33-35 vietas (kartu su Biržų ir Jonavos rajonų savivaldybėmis) 54 mažųjų savivaldybių indekse. Pernai savivaldybė buvo 28–30 vietose.
Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Sudaromi du indeksai – 6 didžiųjų pagal gyventojų tankį savivaldybių ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės, taip pat savivaldybės valdymas.
Elektrėnų savivaldybė pasižymi gerais investicijų rodikliais, pavyzdžiui, vienam gyventojui 2015 m. teko 2613 eurų materialinių investicijų (mažųjų savivaldybių vidurkis – 1506 eurai) ir 3660 eurų tiesioginių užsienio investicijų (vidurkis – 1127 eurai). Tačiau kiti rodikliai, tokie kaip veikiančių ūkio subjektų skaičius, verslo liudijimus įsigijusių gyventojų skaičius, išduotų statybos leidimų skaičius buvo šiek tiek prastesni nei vidutiniai.
„Viena priemonių aktyvinti ekonomikai – palankesnė mokesčių aplinka. Elektrėnuose taikyti palyginus aukšti savivaldybės nustatyti mokesčiai. Pavyzdžiui, 2016 m. pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas buvo aukščiausias – 1 proc. (vidurkis – 0,7 proc.), mokesčiai už verslo liudijimus vieni aukščiausių (247 eurai lyginant su 117 eurų vidurkiu)”, – pastebi Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.
Elektrėnų savivaldybėje buvo mažiausias nedarbas šalyje, jis sudarė 4,8 proc. (vidurkis mažosiose savivaldybėse buvo 9,7 proc.). Ilgalaikių bedarbių, būsto šildymo kompensacijos gavėjų ar socialinės pašalpos gavėjų Elektrėnuose – taip pat nedaug.
Gyventojų mažėja, tačiau ši problema dar čia nėra tokia aštri kaip daugelyje savivaldybių. Pernai išvyko 0,4 proc. gyventojų, kai vidutiniškai regionai traukėsi 1,35 proc.
Bendras reitingas: didėja ekonominis atotrūkis
6 didžiųjų savivaldybių reitinge geriausiai besitvarkančios titulas trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.
Geriausios indekso savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.
Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerovei rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.
Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio raj. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų.
Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių, daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.
„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui. Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė.
„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti privačias investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus”, – sako Ž. Šilėnas.
Asta Narmontė,
Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė