Vasara – pats smagiausias metų laikas, kuomet laukia atostogos, draugai, gamta ir pramogos. O, kad atostogauti būtų smagu ir, svarbiausia, saugu, Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai dar kartą primena kokia svarbi žmogaus gyvybė ir pataria kaip elgtis prie vandens ir vandenyje bei ką daryti jei žmogus skęsta.
-
Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
-
Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
-
Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.
-
Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
-
Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.
-
Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.
-
Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
-
Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.
-
Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
-
Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.
-
Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
-
Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.).
-
Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
-
Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.
-
Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
-
Parplukdžius skendusį žmogų į krantą, jei jo gyvybinės funkcijos yra sutrikusios, teikti pirmąją pagalbą, kol atvyks gelbėjimo tarnybos. Kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą, galite rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tinklalapio www.smlpc.lt skiltyje „Atmintinės, lankstukai, plakatai− Traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija“
-
Vaizdo medžiagą apie saugią elgseną prie vandens galite rasti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento tinklalapio www.vpgt.lt skiltyje „Kaip elgtis vandenyje?“
Daugelis žmonių mėgsta maudytis vandens telkiniuose: jūroje, upėse, ežeruose ar tvenkiniuose. Tai smagus ir saugus pomėgis, jeigu maudomasi tinkamose vietose, kuriose budi gelbėtojai. Tačiau bet kokiame vandens telkinyje yra rizika nuskęsti. O susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, skęsta ne tik nemokantys plaukti, bet ir puikūs plaukikai. Atsitiktinių (netyčinių) paskendimų skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, vis dar išlieka vienas didžiausių Europoje. Net kaimyninėse Baltijos šalyse nuskendusiųjų žmonių skaičius, skaičiuojant šimtui tūkstančių gyventojų, yra mažesnis nei Lietuvoje. Vidutiniškai Lietuvoje per metus nuskęsta apie 200 žmonių.
Šiais metais Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai norėdami atkreipti gyventojų dėmesį, nusprendė perspėti apie vandenyje ir prie jo tykančius pavojus įrengdami informacinius stendus maudymosi vietose. Tikimasi kad tai padės išvengti skaudžių nelaimių.