Piliakalniai – kalvos, kalnai, kur stovi ar stovėjo pilys. Iš tiesų tai nėra paprasti kalnai, o istoriniai ir kultūriniai paminklai. Aišku, tiksliai negalime žinoti, kaip ir kas vyko tuo metu, ar tai buvo išgalvota, o gal remtasi tikrais įvykiais. Jie, kaip ir kitų praėjusių kartų palikti archeologiniai paminklai, niekuomet neegzistavo pavieniui. Piliakalniai yra susiejami su įvairiomis legendomis ir mitais. Perskaičiusi Giedriaus Kazlausko informaciją apie piliakalnius, supratau, kad jis atliko labai didelį darbą. Iškilo klausimai: Ar tuo domisi augančioji karta? Kaip atsirado piliakalniai? Kokia buvo mūsų savivaldybės piliakalnių susikūrimo istorija?
Visų pirma, norėčiau aptarti tai, kas yra svarbu mūsų augančiai kartai. Daugeliui ši tema yra aktuali, nes tai yra susiję su mūsų krašto ir gyvenamosios vietovės istorija. Mes galime palyginti piliakalnius, sužinoti, kurie iš jų yra didžiausi ir mažiausi. Mano nuomone, norintys daugiau sužinoti apie šiuos kalnus ir kalvas, gali paprašyti senelių arba prosenelių papasakoti daug įdomių legendų. Jei tokios galimybės jie neturi, tuomet apie piliakalnius daugybę informacijos kiekvienas gali rasti senovės literatūroje, knygose, žurnaluose, internete.
Antra, svarbu įsidėmėti, kad piliakalniuose stovėjusios pilaitės gynė aplinkines gyvenvietes, kurių gyventojai tiekdavo pilies įgulai visus būtiniausius produktus. Svarbu prisiminti, kad žvalgymų metu buvo surenkama informacija apie piliakalnio buvimo vietą, išvaizdą, radinius, ankstesnius paminėjimus šaltiniuose ir literatūroje. Tada buvo renkama žodinė informacija, objektas nufotografuojamas, kartais padaromas jo planas ir gaunama pagrindinė informacija apie piliakalnius.
Jeigu palygintume mūsų savivaldybės piliakalnius, tai aukščiu pasižymi Kazokiškių seniūnijos Paalkių piliakalnis. Įdomu buvo sužinoti, kad pagal plotą didžiausias yra Pastrėvio seniūnijos Pipiriškių piliakalnis. Iš visų mūsų piliakalnių yra keturi krantiniai ir trys kalviniai. Jie visi skiriasi dydžiu, pločiu, aikštelės forma, tipu ir vietos išsidėstymu. Kalvos ir kalnai yra įtvirtinami dirbtinėmis priemonėmis. Taigi, manau, kad piliakalniai yra labai įdomūs archeologiniai paminklai. Jie niekuomet neegzistavo pavieniui, jų visuomet buvo daugybė.
Apibendrindama norėčiau pasakyti, kad augančioji karta domisi istorija. Įvairūs pasakojimai yra perduodami iš kartos į kartą. Džiugu, kad man ir mano draugams daug žinių suteikė Giedriaus Kazlausko surinkta medžiaga.
Gintarė Banionytė,
Vievio gimnazijos žurnalistų būrelio narė