Gražina RADZVILAVIČIŪTĖ
Aplinkos ministerija nuosekliai moko gyventojus keisti įpročius tvarkant atliekas, žadina visuomenės sąmoningumą, skatina ekologišką elgesį. O ir žmonės jau suprato, kad yra ne vienas būdas sumažinti atliekų kiekį ir iš to dar gauti naudos. Biologiškai suyrančių atliekų kompostavimas – vienas jų.
Etiškesnis kompostavimas
Sodininkai ir individualių namų savininkai jau antrus metus žaliąsias atliekas kompostuoja etiškiau nei iki šiol: Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC), vykdydamas projektą „Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, gyventojams išdalino specialiai kompostavimui skirtus konteinerius.
Pagal „Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra”, 2014 – 2020 m. į sąvartynus turėtų patekti ne daugiau kaip 50 proc. biologiškai skaidžių atliekų, po 2020 m. – ne daugiau kaip 35 proc.
Kitokias galimybes nei sodininkai ir nuosavų namų savininkai žaliąsias atliekas panaudoti turi miestus ir parkus tvarkančios įmonės. Žaliuosius plotus Elektrėnuose bei Vievyje prižiūrintis Elektrėnų komunalinis ūkis kiekvienais metais surenka apie 3 tūkst. kubinių metrų žolės ir lapų. Atliekos vežamos ūkininkui, kuris jas kompostuoja ir naudoja tręšti laukus.
Elektrėnuose įrengus žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, žmonės, dėl įvairių priežasčių nekompostuojantys, žaliąsias atliekas galėtų pristatyti ten. Tokioje aikštelėje pagamintu kompostu galbūt galėtų būti praturtinami mūsų akis kasmet džiuginantys gėlynai? Tačiau kol kas reikia palaukti – užtruko technikos, reikalingos tokios aikštelės eksploatavimui, įsigijimas. Žadama, kad aikštelė jau pradės veikti kitų metų pavasarį, o jeigu sniegas vėluos – galbūt jau ir šįmet.
Vis dėlto reikia pabrėžti, kad žmones reikia pratinti patiems kompostuoti žaliąsias atliekas – nupjautą žolę, nukritusius lapus, medžio drožles bei šakas. Todėl verta aptarti, kas yra kompostas ir ką galima būtų dar kompostuoti ir šitaip sumažinti į Kazokiškių sąvartyną patenkančių atliekų kiekį – skaičiuojama, kad šiuo būdu galima perdirbti apie 50 proc. buitinių atliekų.
Kaip pasigaminti kompostą patiems?
Norint vietoj komposto negauti rugėsio mišinio, kompostą ruošti reikia mokėti. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro specialistai pataria, kad kompostuoti galima nemažai virtuvės atliekų: vaisių, daržovių gabaliukus, žieves, bulvių lupenas, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, arbatžoles, kavos tirščius ir jų filtrus, suplėšytą popierių. Puikiai kompostui tinka augalų lapai, apgenėtų medžių šakelės, nupjauta žolė, jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų), sena vazonų ar šiltnamio žemė, triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas. Kompostui netinka užkrėsti ligomis augalai, mat jame gali likti ligų sukėlėjų, blizgaus, lakuoto popieriaus atliekos, duonos, pieno, mėsos produktai, ryžiai ir graikiniai riešutai, mat jie pūdami gali tapti toksiški, medžio drožlių plokštės. Kompostuojant krūvoje, kompostas subręsta per 1-2 metus. Subrendusį kompostą reikėtų išsijoti, kad būtų atskirtos stambesnės šakelės ar pan.
Kompostas neturi šalutinio poveikio
Kompostą lietuviškai galima būtų pavadinti tiesiog pūdiniu. Tai yra įvairių organinių medžiagų mišinys: ne visai supuvusios šakelės, žolių stiebeliai ir įvairios organinės liekanos jame užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą ar drėgnumą.
Komposte yra gausybė bakterijų, mielių, pelėsinių grybų, pirmuonių ir kitų mikroorganizmų, kurie maitinasi organinėmis liekanomis. Dėl fermentų šie mikroorganizmai tas liekanas mineralizuoja, paverčia tirpiomis medžiagomis, kurias iš komposto gali įsisavinti augalų šaknys. Į dirvą patekęs kompostas suyra išskirdamas pagrindines augalų maistines medžiagas – azotą, fosforą, kalį ir mikroelementus. Tai natūrali trąša, kuo daugiau jos – tuo geriau dirvai ir joje tarpstantiems augalams. Svarbiausia, kad priešingai negu mineralinės trąšos, kurias perkame turguose ar parduotuvėse, kompostas neturi jokio neigiamo šalutinio poveikio, jo tikrai neperdozuosi.