Patinka vėjams toks balsas, dabar ir mes jo klausysimės ir klausysimės. Vėjams visai nesvarbu – norime to ar ne. Juk ruduo – vėjų gimtinė, ruduo – vėjų namai. Jiems rudenį labai gera…“
Gilučių bibliotekos lankytojai žavisi ir stebisi gražiais Ramintos Gudeliauskaitės ir Brigitos Kapočiūnaitės rankdarbiais. Šių moksleivių darbelių paroda vyksta jau visą mėnesį. Tai darbščios merginos, mokančios pasitelkti savo senelių bei prosenelių išmintį ir kūrybą. Lengvas senovės dvelksmas, įvairios idėjos, kaip tas vėjo skambesys medžių šakose, atskleidžia jų šeimos ir net giminės etnokultūrinį paveldą.
Brigitos močiutė, buvusi etnografinio ansamblio dainininkė, audėja, pasakotoja. Dabar ji yra garbaus amžiaus, bet jos patarimų, gražių prisiminimų, meilės gimtosioms vietoms, tarytum iš neišsenkančio jausmų šaltinio, Brigita semiasi ir stengiasi išsaugoti savo sieloje. Jos išgyvenami jausmai atsispindi rankdarbiuose.
Ramintos tėtis – Arvydas, jau daug metų, nenuilstantis Gilučių dramos kolektyvo narys. Jo kūrybinė ugnelė įkvepia ir palaiko viso kolektyvo dvasią, alsuojančią lietuvių papročiais ir tradicijomis. Ir dukra atsidavusi savo giminės kūrybiniams vėjams. Lyg gero instrumento stygos jie taip gražiai skamba, atliepdami tėviškės, gamtos ir žmogaus sielos virpesiams.
Linkiu Brigitai ir Ramintai lyg tiems rudens vėjams, kad gimtinė ir gražios svajonės paliestų jų širdis; išsilietų ir suskambėtų kūryboje.
„Žiūrėki: vakaras nutildė šaltus vėjus/ ir žvaigždės didelės į tavo langines kaip paukščiai beldžiasi“.
Gilučių bibliotekos vedėja