Julija Kirkilienė
Dalis gyventojų nesiryžta renovuoti daugiabučių, nes darbams visos reikiamos sumos neturi, o iš banko skolintis bijo. Dažniausia šios baimės priežastis – informacijos stoka. Žmonėms neaišku, kas pasirašinės sutartis, kas ims kreditą, kokiomis sąlygomis, kaip jis bus grąžinamas, galiausiai, ką reikės daryti su paskola, jeigu ateityje tektų butą parduoti.
Paskola – administratoriaus rūpestis
Gyventojams kur kas paprasčiau imtis daugiabučio renovacijos, kai ši vykdoma savivaldybės iniciatyva. Tuomet visi rūpesčiai, net ir banko paskola, gula ant savivaldybės paskirto administratoriaus pečių. Mat būtent administratorius ima kreditą daugiabučio renovacijai ir vėliau paskirsto gyventojams mokėjimus pagal jų buto plotą, tad asmeniškai nė vienam gyventojui neteks pasirašinėti paskolos sutarčių su banku. Jei namas renovuojamas ne savivaldybės, o bendrijos iniciatyva, sutartį su banku pasirašys namo bendrijos pirmininkas ar kitas bendrijos įgaliotas asmuo.
Beje, paskolos grynais pinigais administratorius negauna, todėl žmonėms nėra ko baimintis, kad pinigai bus panaudoti ne pagal paskirtį. Pinigai išmokami tik banko valdytojui pateikus atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą, pagal kurią bankas perveda pinigus statybos darbus vykdančiam rangovui.
Bendrojo naudojimo objektų, pavyzdžiui, vamzdynų, atnaujinimo išlaidos paskirstomos proporcingai kiekvienam butui pagal jo plotą. Už asmeninio naudojimo objektus, pavyzdžiui, keičiamus langus, stiklinamus balkonus, išlaidos tenka kiekvienam butui individualiai.
Kreditas gyventojų negąsdina
Dalyvaujantiems Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje paskolos teikiamos 20 metų laikotarpiui su 3 proc. dydžio fiksuotomis metinėmis palūkanomis. Kreditas pradedamas grąžinti tik visiškai užbaigus daugiabučio renovaciją. Gyventojai, turintys sukaupę reikiamą sumą, ją bankui ar per administratorių gali grąžinti iš karto, be papildomų mokesčių. Socialiai remtiniems asmenims, turintiems teisę į kompensacijas už buto šildymą bei karštą vandenį, kreditą ir palūkanas dengia valstybė.
Tokios paskolos teikimo sąlygos elektrėniškių nebaugina. Štai po metų paskolą bankui mokės Vievyje renovuojamų Šviesos g. 3 ir 5 namų gyventojai. Pirmoji įmoka jiems numatyta kitų metų spalį. Elektrėnų komunalinio ūkio vadybininkė daugiabučių namų priežiūrai Vilija Leleivienė tikino, kad šie gyventojai būsimų įmokų nesibaimina, nes kreditą grąžins iš lėšų, sutaupytų už būsto šildymą. Mat renovuotų namų gyventojai už šią paslaugą moka 2-3 kartus mažiau, nei senų daugiabučių savininkai.
Elektrėnuose renovuojamo Trakų g. 2 daugiabučio gyventoja Emilija dėl paskolos taip pat nesijaudina. Moteris žino, kiek jai atsieis daugiabučio renovacija, tačiau tikslia suma pasidalinti nepanoro. Tik pridūrė, kad paskola tikrai netrukdys džiaugtis gyvenimu renovuotame, jaukiame ir šiltame name.
Renovacija kelia buto vertę
Vienas dažniausių klausimų – ką daryti su paskola panorus butą renovuotame name parduoti. Ypač tai aktualu garbaus amžiaus sulaukusiems senjorams, būgštaujantiems, kad nespės iki gyvenimo pabaigos grąžinti paskolos, tad jų vaikams teks ne tik butą parduoti, bet dar ir kelis dešimtmečius paskolą mokėti.
Tačiau patirtis byloja, kad butą renovuotame name parduoti kur kas paprasčiau, nei būstą sename, energiškai neefektyviame daugiabutyje. Pirkėjus vilioja galimybė gyventi atnaujintame name, kurio patalpų šildymas kainuoja gerokai mažiau. Už tokius butus gyventojai pasiryžę pakloti 30-40 proc. didesnę sumą, nepaisydami, kad su turtu perima ir banko paskolą.
Palyginimui, Elektrėnuose 3 kambarių butas naujos statybos name kainuoja apie 33-40 tūkst. eurų. Kone tiek pat prašoma ir už 3 kambarių butą, esantį viename iš Vievio renovuotų namų. Net ir buto, kuris yra dar tik planuojamame renovuoti name, kaina šoktelėjo iki 30 tūkst. eurų. O identiško ploto butas senos statybos daugiabučiame name parduodamas už 20-25 tūkst. eurų.
Daugiau: paskola automobiliui