Seniūnijose vykstančiuose kasmetiniuose susitikimuose vyrauja ramybė. Nors į juos atvažiuoja beveik visa savivaldybės taryba ir dar kitų partijų atstovai, o gyventojų susirenka kur kas mažiau, bet incidentų nebūna. Žmonės neturi didelių priekaištų savivaldybės vadovams, pasisako tik prašydami atkreipti dėmesį į vienoką ar kitokią problemą ir padėti ją spręsti. Apie rinkimus gyventojai kalba mažai, dažniau – patys kandidatai, kai kurie net juoką savo naivumu žmonėms sukeldami.
Gilutiškius maitina žemė
Julija Kirkilienė
Gilučių seniūnijoje susitikimas vyko vasario 17 d. Susirinko maždaug po lygiai politikų ir gyventojų. Gilučiai – ypač draugiška seniūnija.
Nėra ten nei seniūnaičių, nei bendruomenės. Yra tik seniūnijos taryba, su kuria seniūnas Vytautas Baltulionis sako besitariantis kiekvienu klausimu. Gilutiškiai kartu džiaugėsi, gimus 7 naujagimiams, ir liūdėjo, netekę 8 savo gyventojų. Juos ir Poetą Justiną Marcinkevičių susirinkime pagerbė tylos minute.
Gilučių seniūnijoje gyvena 535 gyventojai, tik 11 mažiau, nei 2000 m., susikūrus savivaldybei ir 10 mažiau, nei pernai. Pusė jų yra įregistravę žemės ūkio valdas. Pasak seniūno V. Baltulionio, gilutiškius maitina žemė, bet 140 žmonių maisto produktų teko prisidurti iš paramos fondo „Maisto bankas“. Savo ataskaitoje seniūnas vardijo ūkininkus, gyrė juos, dėkojo, kad padeda ne tik smulkiesiems ūkininkams derlių nuimti, bet ir seniūnijos kelius prižiūrėti. Gilutiškiai, sako seniūnas, vieni pirmųjų suprato, kad laikas sugrįžti prie tradicinio Lietuvos kaimo gyvenimo ir savo reikmėms pasigaminti sveiko maisto.
Žemdirbiškas Gilučių kraštas turi vieną problemą – melioraciją. Nors buvo įsisavintos Europos Sąjungos lėšos ir dalis laukų buvo melioruoti, bet genda senosios melioracijos sistemos, o kai kuriems nenumelioruotiems plotams melioracijos darbai būtini skubiai. Bet melioracijai ir kelių remontams lėšų dar teks ieškoti, o elektros perdavimo sistemos renovavimui ir vandentvarkai lėšų jau yra, ir darbai prasidės pavasarį. Seniūnas paprašė gyventojų kantrybės, nes pradėjus kasinėjimo darbus, gyventojai patirs daug nepatogumų.
Draugiška seniūnija tradiciškai švenčia tautines ir religines šventes, patys vaidina dramos kolektyve.
Bet medaus statinę dažnai sugadina šaukštas deguto. Susitikime dalyvavęs Policijos komisariato viršininkas Andžej Grudinskij vardijo nusikaltimus, įvykdytus seniūnijoje, mokė, kaip palaikyti saugią kaimynystę, ypač vienkiemiuose.
Kalbėję savivaldybės atstovai meras Arvydas Vyšniauskas ir administracijos direktorius Henrikas Petrauskas pasiskundė, kad daug lėšų reikėjo liūčių padariniams likviduoti ir kad nelengva buvo dirbti finansinių galimybių mažėjimo laikotarpiu, informavo apie vykdomus projektus ir pasigyrė, kad pasiskolino pinigų perpus mažiau, nei leidžia limitas. Savivaldybės vadovai pažadėjo šiais metais užbaigti kelio Gabriliava – Elektrėnai remontą.
Gilučių bendruomenės vardu kalbėjęs ūkininkas Saulius Stirna prašė surasti galimybę ir lėšų priešgaisrinio rezervuaro įrengimui, kelių remontui ir melioracijos griovių priežiūrai.
Taip gražiai pasikalbėję savivaldybės vadovai paragino aktyviai dalyvauti rinkimuose, o kai kurie nepraleido progos ir ragino už juos balsuoti, vėliau atsigėrė arbatos ir išsiskirstė. Iki kitų metų. Kitais metais gilutiškiai vėl bus tie patys, o kas vadovaus savivaldybei, paaiškės maždaug po mėnesio.
Galvas skauda dėl antynų
Gražina Radzvilavičiūtė
Vasario 18 d. metų veiklos ataskaitą skaitė Kietaviškių seniūnė Dovilija Cibulskienė. Šią seniūniją smarkiausiai lyginant su kitomis seniūnijomis nuniokojo vasaros pradžioje praūžusi liūtis, dėl kurios savivaldybėje netgi buvo paskelbta ekstremali situacija. Gamtos šėlsmo padaryti nuostoliai Kietaviškių seniūnijoje savivaldybei kainavo 139 tūkst. Lt.
Gyventojų mažėja, tačiau daugėja remiamų
Kietaviškių seniūnijose daugiau žmonių mirė, nei gimė. Seniūnijoje, kurioje gyvena 1,5 tūkst. žmonių, pernai į pasaulį atėjo 7 naujagimiai, o iškeliavo 28 žmonės. Žymiai sumažėjo mokyklinio amžiaus vaikų skaičius: 1-10 klasėse jų mokosi 118. Nors prieš ekonominę krizę gimstamumas kiek augo, gyventojų mažėjimo tendencija vyrauja jau ne pirmus metus, o pagyvenę į susirinkimus atėję žmonės juokavo šiuo klausimu niekuo negalį pagelbėti.
Kaip niekada anksčiau daug gyventojų į seniūnijas atėjo ieškodami paramos: pateikti prašymo maisto atsargoms iš intervencinių fondų, lengvatoms ar socialinėms išmokoms gauti. Pastarųjų pernai prašė 250 kietaviškiečių.
Kietaviškių seniūnijos socialinio darbo organizatorė Angelija Bliujienė pabrėžė, jog socialinio darbo organizatoriaus darbas seniūnijose – tai ne vien įvairių formų pildymas, bet ir žmonių guodimas, psichologinės pagalbos suteikimas, kadangi žmonės dabar jaučiasi viskuo nusivylę. A. Bliujienė padrąsino žmones ir kvietė kreiptis, jei tik kam prireiktų pagalbos.
Naminius gyvulius – į Raudonąją knygą
Kietaviškių seniūnijos specialistė Lilija Stasiulionienė pranešė, kad pasėlius deklaruoja vis mažiau ūkininkų, o ūkininkaujančių žmonių šioje seniūnijoje vis mažėja: esą išgirsti mūkiančią karvę Kietaviškėse tapo retenybe, todėl, kaip juokavo specialistė, naminius gyvulius teks įrašyti į Raudonąją knygą.
Vis dėlto vilčių, kad žemė bus dirbama, suteikia jaunimas: L. Stasiulionienė pasakojo apie jauną žmogų iš Kauno, kuris Žikaronyse nusiteikęs užveisti vyšnių sodą.
Tačiau ūkininkauti šioje seniūnijoje trukdo sugadinta ir pasenusi melioracijos sistema, dėl kurios po liūčių laukai virsta tikrais antynais, ir pasėliuose nevaržomai šeimininkauja šernai, o jų padarytų nuostolių kompensacijas ūkininkai sunkiai išpeša.
Geros naujienos
Keliai ir vandentvarka – dar kelios problemos, aptartos susitikime su gyventojais. Ir jei kalbant apie vandentvarką galima sakyti, jog ledai jau pajudėjo, tai kelių problemos panašios į užburtą ratą: kiekvieną vasarą ar rudenį duobės užpilamos ir užtaisomos, o kiekvieną pavasarį vėl žioji. Be to, kietaviškiečių susirūpinimą kelia intensyvus sunkių krovininių automobilių eismas siauromis miestelio gatvėmis.
Geromis naujienomis pasidalino Kietaviškių pagrindinės mokyklos direktorė Elena Janavičienė: mokiniai gerai pasirodo įvairiuose konkursuose, aktyviai dalyvauja kultūriniuose renginiuose. Kietaviškių bendruomenės pirmininkas Zigmas Mažeika išreiškė viltį, jog 15 metų jubiliejui ansamblis „Volungė“ išleis antrąją liaudies dainų kompaktinę plokštelę, ir pasidžiaugė, jog įgyvendinus projektus bendruomenei bus pritaikyta parapijos salė, o kietaviškiečių vaikams bus įrengta žaidimo aikštelė.
Pastrėvyje pavojų kelia apleisti pastatai
Gražina Radzvilavičiūtė
Darbo šeštadienį, vasario 19 d., seniūno Arūno Kanapecko veiklos ataskaitos rinkosi išgirsti pastrėviečiai. Šios seniūnijos gyventojai susitikime buvo aktyvūs: kalbėjo apie bendruomenės rūpesčius, daug klausinėjo. Kaimiškose vietovėse aktuali asbestinės stogo dangos problema: gyventojai klausė, kaip senyvi žmonės galėtų apskaičiuoti bendrą turimo šiferio plotą ir kada pagaliau bus aiški jo keitimo beasbeste stogų danga tvarka.
Pastrėviečius gąsdina katilinės kaminas
Tai, kad į Pastrėvį darbo šeštadienį atvyko visi Elektrėnų savivaldybės vadovai – meras Arvydas Vyšniauskas, vicemeras Algimantas Adomaitis, administracijos direktorius Henrikas Petrauskas, jo pavaduotojas Stasys Voveris bei savivaldybės tarybos nariai, išnaudojo Pastrėvio bendruomenės pirmininkė Viktorija Juknevičienė.
Ji klausė, ar iš tiesų savivaldybės valdžia žino jų problemas: vidury miestelio riogso ir pavojų aplinkiniams kelia apgriuvęs pastatas, kurį vietiniai praminė bažnyčia, nenaudojamos mokyklos katilinės kaminas nugriūti gali papūtus stipresniam vėjui, todėl taip pat kelia pavojų aplinkiniams.
H. Petrauskas tikino, jog vadinamosios bažnyčios savininkas yra surastas ir iš jo bus reikalaujama atsakomybės. Jam gresia bauda, be to, apleistą pastatą jis privalės sutvarkyti taip, kad nekeltų pavojaus: aptverti, užkalti langus.
Tačiau bene didžiausiu priekaištu tapo bet kada nuvirsti grasinantis katilinės kaminas. Šiuo klausimu niekas nieko konkretaus pažadėti negalėjo: taip paprastai nepaimsi ir nenugriausi.
Bendruomenei reikia patalpų
Pastrėvio bendruomenė neturi savo patalpų. Kol kas bendruomenė dėl įvairių renginių bendradarbiauja su mokykla ar rengia juos seniūnijos salėje, tačiau ateityje tikisi įsikurti senojoje mokyklos katilinėje, ją rekonstravus ir pritaikius savo reikmėms. Bendruomenei patalpų reikėtų ir todėl, kad būtų, kur mirusius pastrėviečius pašarvoti: dabar mirusieji dažniausiai vežami šarvoti į Elektrėnus, o pagyvenę pastrėviečiai nė negali kaimynų palydėti į paskutinę kelionę, nes jiems sudėtinga nuvykti į savivaldybės centrą.
Senąją mokyklos katilinę perleisti bendruomenei sutinka ir Pastrėvio pagrindinės mokyklos direktorė Dangutė Stasiūnienė. Juk taip ir avys būtų sveikos, ir vilkas sotus: bendruomenė turėtų patalpas, o sutvarkyta katilinė papuoštų Pastrėvį.
Visi prieš rinkimus geri
Statistika nepradžiugino ir pastrėviečių. Iš 764 gyventojų beveik trečdalis – pensininkai. Pernai 14 žmonių mirė, o jų vietą po saulę užėmė 9 kūdikiai. Kaip ir visoje Lietuvoje, praėjusiais metais augo skaičius žmonių, kurie prašė pagalbos maisto produktais, kreipėsi dėl socialinių išmokų ar paramos mokinio reikmėms pirkti. 5 žmonės prisidėjo prie seniūnijos gražinimo dirbdami viešuosius darbus.
Bendruomenė pasidalino planais Pastrėvyje, kai tik bus sutvarkyta vandentvarkos sistema, įkurti parką ir sporto aikštyną.
Liūtis nuostolių už 68 tūkst. Lt pridarė Pastrėvio seniūnijoje. Nemažai ir čia kainuoja nuolat remonto reikalaujančių kelių danga.
O savivaldybės valdžia prieš rinkimus stengėsi būti gera: kas susitikimus su gyventojais išnaudoja agitacijai, kas teisinasi, kodėl problemų sprendimas užtrunka, o kas žada, kad ateityje bus tik geriau.
Kazokiškėse
Pinigai – į balą
Julija Kirkilienė
Gausiai į seniūnijos sueigą vasario 22 d. susirinko kazokiškiečių ir tarybos narių bei į tarybą neišrinktų politinių partijų atstovai. Kantriai jie išklausė seniūnės Vladislovos Valantavičienės ataskaitą, iš kurios sužinojo, kad jų seniūnijoje, turinčioje 560 gyventojų, per praėjusius metus 6 žmonės gimė, o 12 mirė. Gyvena seniūnijoje 111 pensininkų, iš kurių trisdešimt septyni jau perkopė aštuoniasdešimtmetį, o ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvena vos 25. Seniūnijoje gyvena 40 neįgalūs žmonės, 5 daugiavaikės šeimos, 14 socialinės rizikos šeimų, 164 žmonės praėjusiais metais gavo maisto davinius, šiais metais jau užregistruota 180 prašymų maistui gauti. 42 mokiniai gauna nemokamą maitinimą mokyklose.
Kazokiškių seniūnijoje šiais metais gerokai pasidarbavo raudonasis gaidys: sudegė net 4 gyvenamieji namai. Gyventojai sako, kad gaisrininkai į įvykio vietas atvažiuoja per vėlai ir nepasiruošę: tai mašinos sugenda, tai vandens neturi.
Kazokiškių bendruomenė gyvena nelabai draugiškai. Pasak seniūnės, kai Grabijolai šventė 215 metų jubiliejų, visi grabijoliečiai draugiškai šventei ruošėsi, o pačiose Kazokiškėse to vieningumo labai trūksta. Seniūnė dar pasiskundė, kad jos vadovaujamoje seniūnijoje gyvena blogas jaunimas, kurie į diskotekas ateina išgėrę ir mušasi, todėl ir diskotekos Kazokiškėse neorganizuojamos. Apie prevencines programas, priemones, apie jaunimo užimtumą, seniūnė nekalbėjo. Nekalbėjo seniūnė ir apie bėdas, kurių Kazokiškėse ir be sąvartyno smarvės, pasirodo, apstu.
Bibliotekininkė Irena Voverienė skundėsi, kad negauna naujų knygų ir gauna per mažai laikraščių prenumeratos, med. punkto vedėja prašė suremontuoti jos darbo vietą, nes dėl netinkamų patalpų sustabdyta veiklos licencija. Savivaldybės vadovai sakė, kad šios problemos jau sprendžiamos: bibliotekoms biudžete lėšos jau atstatytos, o med. punktui, kurį Vievio ambulatorija nuomoja iš med. punkto vedėjos, 1,5 tūkst. litų remontui irgi suras, bet reikia surasti ir teisėtą būdą, kaip valdiškais pinigais privataus namo patalpą remontuoti.
Bendruomenės pirmininkas Stasys Virganavičius ir bendruomenės narės Ina Stačiokienė bei Elvyra Valiukienė savivaldybės valdžiai išsakė labai rimtų priekaištų dėl vykdomo vandentvarkos projekto. Europos Sąjungos lėšomis vykdomas projektas Kazokiškėse, o pinigai išmesti į balą tiesiogine prasme. Pagal projektą, kurį parengė Tiltų ekspertų centras, asfaltuoto kelio viduryje pastatyti šuliniai, nuo kurių gyventojai turėtų prisivesti vandenį ir kanalizaciją į savo namus. Tai reiškia, kad kiekvienas gyventojas turėtų laužti asfaltą, vėliau vėl užasfaltuoti. Tokį netikusį planą pastebėjo darbus atliekanti įmonė UAB „KRS“, ir pasitarę su savivaldybės vadovais nutarė patys gyventojams tas atšakas vesti. Bet tam reikalingi papildomi pinigai, o tų pinigų visada trūksta. Taigi kol jų atsiras, Europos pinigai, skirti Kazokiškių vandentvarkai, gulės baloje.
Kazokiškiečiai nepatenkinti ir dėl vietos parinkimo valymo įrengimams. Pagal projektą, valymo įrengimai turėjo stovėti kitoje vietoje, privačioje žemėje. Savininkas nesutikęs leisti ten statyti, tad savivaldybė parinko kitą vietą, valdiškoje žemėje, šalia kapinių ir kultūros namų. Kazokiškiečiams tai nepatinka, bet administracijos direktorius Henrikas Petrauskas sako, kad ir Kietaviškėse, ir Semeliškėse valymo įrengimai stovi prie daugiabučių namų ir niekam netrukdo.
Pagyrimų Kazokiškėse sulaukė tik Elektrėnų policijos komisariato viršininkas Andžej Grudinskij. Pasak kazokiškiečių, jie dabar pareigūnus seniūnijoje sutinka dažnai, o gyventi pasidarė saugiau. Pats komisaras pateikė ataskaitą, kad per 2010 m. Kazokiškėse buvo užregistruota 11 vagysčių, 3 turto sunaikinimo atvejai, 1 plėšimas, 3 chuliganizmo atvejai, 2 sulaikyti vairavę transporto priemonę neblaivūs, 8 surašyti protokolai už gėrimą viešoje vietoje. Kazokiškėse pareigūnų pagalba buvo nustatyta vieta, kur buvo išrenkami vogti automobiliai.
A. Grudinskij dėkojo gyventojams už pagalbą palaikant viešąją tvarką ir prašė būti aktyviems, stebėti nepažįstamus žmones ir tai, kas vyksta vienkiemiuose. Policija yra pasiruošusi visada operatyviai reaguoti į bet kokius signalus ir į įvykio vietą atvykti per keliolika minučių.
Susirinkimas Kazokiškėse baigėsi kalbomis apie sąvartyną. I. Stačiokienė informavo gyventojus, kad yra paruošti dokumentai ir bus perduoti Prezidentei ir Vyriausybei dėl sąvartyno uždarymo ir UAB VAATC neveiklumo. Vicemeras Algimantas Adomaitis ir tarybos narys Viktoras Valiušis informavo apie susitikimą su Vilniaus politikais ir galimybę statyti atliekų perdirbimo kombinatą.