Elektrėnams minint penkiasdešimties, savivaldybės įkūrimo dešimties, Marijos Kankinių Karalienės parapijos dvidešimties metų jubiliejų, sukanka 15 metų, kai buvo atidaryti Elektrėnų socialinės globos namai.
1992 m. pradėjus rekonstruoti vaikų lopšelio-darželio „Nykštukas“ pastatą, čia buvo nuspręsta įkurti globos namus. Rekonstrukcijos darbai vyko trejus metus. Daug darbo įdėta pačių pirmųjų šios įstaigos darbuotojų, atliekant paruošiamuosius gyventojų priėmimo, baldų sustatymo, valymo bei aplinkos tvarkymo darbus. Reikėjo patiems galvoti, kaip sukurti jaukią, gražią, patogią aplinką, nes šie namai buvo vieni iš pirmųjų savivaldybių globos įstaigų Lietuvoje, teikiančių socialines paslaugas senyvo amžiaus bei neįgaliems asmenims. Tačiau turbūt tai ir suteikė šiems namams jaukumo, savitumo ir šiltumo.
Prieš 15 metų į globos namus nedrąsiai atėjo pirmieji penki Trakų rajono gyventojai. Daugumos iš jų šiandien jau nebėra. Šiuo metu globos namuose gyvena 40 Elektrėnų savivaldybės gyventojų. Tai vienintelė stacionari įstaiga mūsų savivaldybėje, teikianti paslaugas senyvo amžiaus bei neįgaliems mūsų savivaldybėje gyvenantiems asmenims. Atsižvelgiant į esamą gyventojų skaičių ir į gyventojų senėjimo procesą, į socialinio darbo vystymosi tendencijas bei teikiamų paslaugų plėtrą bei kokybės ir efektyvumo gerinimą, poreikis šioms teikiamoms paslaugoms didėja. Socialinės globos namai teikia trumpalaikę ir ilgalaikę globą vienišiems, senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, kuriems būtina priežiūra ir slauga, kai jie patys negali savimi pasirūpinti, gyventi savarankiškai ar neturi gyvenamo būsto.
Teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos, kurių tikslas – tenkinti asmens gyvybinius poreikius teikiant kompleksinę pagalbą, visapusiškai palaikyti ir skatinti jų savarankiškumą, ugdyti gebėjimą pasirūpinti savimi. Globos namuose gyvena žmonės, prislėgti senatvės, vieniši, netekę sveikatos, likę be pastogės, artimųjų. Liūdniausia žmogaus gyvenime – vienišo žmogaus dalia. Šie namai ir yra tam, kad žmogus nebūtų vienišas, kad jis jaustųsi saugus, kad galėtų ramiai sulaukti senatvės, įveikti negalią.
Vyriausiam globos namų gyventojui – 92, jauniausiam – 49 metai. Amžiaus skirtumas netrukdo gyventi po vienu stogu, užsiimti mėgstama veikla, bendrauti. Su gyventojais bendraujama individualiai, taip pat jie yra įjungiami į bendrą veiklą, į bendrą gyvenimą. Socialiniai darbuotojai organizuoja darbinę, kultūrinę, sportinę veiklą, teikiamos socialinės, medicininės, religinės paslaugos, švenčiamos įvairios šventės, gyventojų jubiliejiniai gimtadieniai, susitikimai su mokiniais, artimaisiais.
Joana Ramanauskienė, socialine darbuotoja išdirbusi 13 metų, sugeba čia gyvenančiam žmogui būti drauge, patarėja, moka paguosti, suprasti, padrąsinti, padėti. Socialinio darbuotojo padėjėjų darbas tiesiogiai susijęs su gyventojais, jų priežiūra, slauga. Kadangi iš 40-ies globos namų gyventojų 19 yra su sunkia negalia, kiekviena socialinio darbuotojo padėjėjos darbo diena prasideda šių žmonių rytinėmis higienos procedūromis, jų kėlimu, sodinimu į neįgaliųjų vežimėlius, maitinimu. Tai sunkus ir labai atsakingas darbas, nes kiekvienas žmogus su negalia yra priklausomas nuo kitų, jam reikalinga kompleksinė pagalba.
Ne mažiau svarbūs ir kiti darbuotojai. Jau 15 metų virėjos Marija Fedorovič ir Elytė Laurinaitienė gamina skanų, šviežią maistą ne tik mūsų globos namų gyventojams, bet ir socialiai remtiniems Elektrėnų bendruomenės gyventojams. Šiais metais Mariją Fedorovič išleidome į užtarnautą poilsį, tačiau ir darbuotojų kolektyvas, ir globos namų gyventojai prisimena ją kaip labai gerą virėją, atsakingą darbuotoją.
Geru žodžiu galima paminėti darbuotoją Onutę Sodaitienę, kuri ne tik išplauna ir išlygina gyventojų patalynę bei rūbus taip, kad atrodo kaip nauji, bet dar spėja gėles palaistyti, nuravėti gėlynus. Gražiai sutvarkyti, švarūs kabariai, tvarkinga globos namų teritorija, visuomet sutvarkyti mirusių gyventojų kapai rodo, kad globos namuose dirba darbštūs, atsakingi darbuotojai, kuriems rūpi ne tik tiesioginis jų darbas, bet ir pati aplinka, kurioje mes gyvename.
Kai kurie darbuotojai dirba nuo pat globos namų atidarymo: Marija Fedorovič, Elena Laurinaitienė, Ona Sokolova, Vida Gudaitienė, Nijolė Černiauskienė, Genė Gaidauskienė. Tai puikios darbuotojos, kurios darbą pradėjo nuo valymo darbų, nuo jaukios aplinkos kūrimo, kad čia atvykę pirmieji gyventojai jaustųsi gerai ir saugiai. Socialinio darbuotojo padėjėjomis virš 10 metų išdirbusios Nijolė Kuliešienė, Valė Skaisgirienė dažnai sulaukia ne tik administracijos, bet ir globos namų gyventojų pagyrimo už gerą darbą. Renata Arciševskaja puikiai atlieka buhalterės darbą, Rasa Sladkevičienė visada skuba švariai sutvarkyti globos namų vidų. Mes džiaugiames, kad turime gerą, darnų, beveik nesikeičiantį darbuotojų kolektyvą. Norėčiau paminėti šiuo metu jauniausią globos namų gyventoją Arūną Palionį. Tai žmogus, kuris turėdamas didelę negalią, rado šiuose namuose šilumą, ramybę, įkvėpimą savo kūrybai. Arūnas globos namuose gyvena beveik nuo pat pirmųjų dienų, apsuptas panašaus likimo draugų bei nuoširdžių darbuotojų, visą savo laisvalaikį skiria kūrybai. Jis rašo „snapu“, pritaisytu ant galvos – tai be galo sunkus ir ilgas darbas, reikalaujantis didžiulių pastangų. „Rašymas – tai mano gyvenimas“ – šiandien sako Arūnas, jau mėgindamas rašyti kompiuteriu. Išleista Arūno eilėraščių knyga „Pokalbis su vienatve“, jo eilėraščiai spausdinami leidinyje „Bičiulis“. Tačiau didelė darbo dalis priklauso nuo socialinių darbuotojų, socialinio darbuotojo padėjėjų, kurios suranda bendravimo būdą, net su beveik nekalbančiu, cerebriniu paralyžiumi sergančiu žmogumi.
Angelė Janavičiūtė, kuriai šiais metais sukako 91 metai, yra viena iš pirmųjų gyventojų. Tai puikus pavyzdys žmogaus, garbiai nugyvenusio ilgą amžiaus tarpsnį. Anksčiau pati dirbusi Strėvininkų pensionate, atvykusi pas mus Angelė padėjo tvarkyti aplinką, prižiūrėjo gėles, mezgė, siuvinėjo. Jos siuvinėti darbeliai buvo pristatyti ne tik globos namuose organizuojamose parodose, bet ir Vokietijoje, Šv. Juozapo pensionate.
Pažvelgus į vyresniąją kartą, norėtųsi prisiminti Janiną Šimanel, kuri globos namuose sulaukė gražaus ir garbingo amžiaus – 107 metų. Tai buvo šviesaus proto ir atminties močiutė, kuri per savo ilgą gyvenimo kelią buvo sukaupusi patį didžiausią savo turtą – gyvenimo patirtį. Ji džiaugėsi gyvenimu globos namuose, nuolat dėkodavo darbuotojams už pagalbą, pasakodavo savo atsiminimus, dalijosi gyvenimo patirtimi.
Senyvi žmonės dėl sveikatos, fizinės negalios ir dėl kitų įvairių priežasčių tampa priklausomi nuo kitų. Pasikeičia jų socialinis vaidmuo. Pradedamas jausti sveikatos pablogėjimas, sulėtėja veikla, mąstymas, tai atsiliepia ir jų psichologinei savijautai. „Aitri kaip pelynas ir sunki kaip lemtis“ tampa senatvė, kada pasijunti bejėgis, kada reikalinga kito pagalba. Tokios problemos išsprendžiamos apgyvendinant žmones socialinės globos namuose, kurie tampa ir tikraisiais namais.
Elektrėnų vikaro kun. Mariaus Talučio idėja, savivaldybės pritarimu bei globos namų darbuotojams, gyventojams surinkus lėšų mūsų teritorijoje pastatytas penkių metrų ąžuolinis kryžius. Kryžius dvipusis: iš vienos pusės – Nukryžiuotasis, iš kitos – šv. Mergelė Marija. Jis pastatytas taip, kad būtų patogu prieiti arti, kad matytųsi einant gatve, o svarbiausia, kad iš pastato vidaus galėtų matyti ir tie gyventojai, kurie jau nebegali vaikščioti. Tai suteikia jiems dvasinę ramybę.
Šventiniai renginiai sukakčiai paminėti vyks rugsėjo 22 d.. Elektrėnų parapijos bažnyčioje 10 val. bus aukojamos Šv. Mišios, 15 val. šventė vyks Elektrėnų socialinės globos namuose. Kviečiame visus, norinčius pabūti kartu, pabendrauti su čia gyvenančiais senyvo amžiaus ir neįgaliais žmonėmis, taip pat su darbuotojais, kurie dalį savęs atiduoda tiems, kuriems labiausiai reikalinga pagalba.
Prieš 15 metų į globos namus nedrąsiai atėjo pirmieji penki Trakų rajono gyventojai. Daugumos iš jų šiandien jau nebėra. Šiuo metu globos namuose gyvena 40 Elektrėnų savivaldybės gyventojų. Tai vienintelė stacionari įstaiga mūsų savivaldybėje, teikianti paslaugas senyvo amžiaus bei neįgaliems mūsų savivaldybėje gyvenantiems asmenims. Atsižvelgiant į esamą gyventojų skaičių ir į gyventojų senėjimo procesą, į socialinio darbo vystymosi tendencijas bei teikiamų paslaugų plėtrą bei kokybės ir efektyvumo gerinimą, poreikis šioms teikiamoms paslaugoms didėja. Socialinės globos namai teikia trumpalaikę ir ilgalaikę globą vienišiems, senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, kuriems būtina priežiūra ir slauga, kai jie patys negali savimi pasirūpinti, gyventi savarankiškai ar neturi gyvenamo būsto.
Teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos, kurių tikslas – tenkinti asmens gyvybinius poreikius teikiant kompleksinę pagalbą, visapusiškai palaikyti ir skatinti jų savarankiškumą, ugdyti gebėjimą pasirūpinti savimi. Globos namuose gyvena žmonės, prislėgti senatvės, vieniši, netekę sveikatos, likę be pastogės, artimųjų. Liūdniausia žmogaus gyvenime – vienišo žmogaus dalia. Šie namai ir yra tam, kad žmogus nebūtų vienišas, kad jis jaustųsi saugus, kad galėtų ramiai sulaukti senatvės, įveikti negalią.
Vyriausiam globos namų gyventojui – 92, jauniausiam – 49 metai. Amžiaus skirtumas netrukdo gyventi po vienu stogu, užsiimti mėgstama veikla, bendrauti. Su gyventojais bendraujama individualiai, taip pat jie yra įjungiami į bendrą veiklą, į bendrą gyvenimą. Socialiniai darbuotojai organizuoja darbinę, kultūrinę, sportinę veiklą, teikiamos socialinės, medicininės, religinės paslaugos, švenčiamos įvairios šventės, gyventojų jubiliejiniai gimtadieniai, susitikimai su mokiniais, artimaisiais.
Joana Ramanauskienė, socialine darbuotoja išdirbusi 13 metų, sugeba čia gyvenančiam žmogui būti drauge, patarėja, moka paguosti, suprasti, padrąsinti, padėti. Socialinio darbuotojo padėjėjų darbas tiesiogiai susijęs su gyventojais, jų priežiūra, slauga. Kadangi iš 40-ies globos namų gyventojų 19 yra su sunkia negalia, kiekviena socialinio darbuotojo padėjėjos darbo diena prasideda šių žmonių rytinėmis higienos procedūromis, jų kėlimu, sodinimu į neįgaliųjų vežimėlius, maitinimu. Tai sunkus ir labai atsakingas darbas, nes kiekvienas žmogus su negalia yra priklausomas nuo kitų, jam reikalinga kompleksinė pagalba.
Ne mažiau svarbūs ir kiti darbuotojai. Jau 15 metų virėjos Marija Fedorovič ir Elytė Laurinaitienė gamina skanų, šviežią maistą ne tik mūsų globos namų gyventojams, bet ir socialiai remtiniems Elektrėnų bendruomenės gyventojams. Šiais metais Mariją Fedorovič išleidome į užtarnautą poilsį, tačiau ir darbuotojų kolektyvas, ir globos namų gyventojai prisimena ją kaip labai gerą virėją, atsakingą darbuotoją.
Geru žodžiu galima paminėti darbuotoją Onutę Sodaitienę, kuri ne tik išplauna ir išlygina gyventojų patalynę bei rūbus taip, kad atrodo kaip nauji, bet dar spėja gėles palaistyti, nuravėti gėlynus. Gražiai sutvarkyti, švarūs kabariai, tvarkinga globos namų teritorija, visuomet sutvarkyti mirusių gyventojų kapai rodo, kad globos namuose dirba darbštūs, atsakingi darbuotojai, kuriems rūpi ne tik tiesioginis jų darbas, bet ir pati aplinka, kurioje mes gyvename.
Kai kurie darbuotojai dirba nuo pat globos namų atidarymo: Marija Fedorovič, Elena Laurinaitienė, Ona Sokolova, Vida Gudaitienė, Nijolė Černiauskienė, Genė Gaidauskienė. Tai puikios darbuotojos, kurios darbą pradėjo nuo valymo darbų, nuo jaukios aplinkos kūrimo, kad čia atvykę pirmieji gyventojai jaustųsi gerai ir saugiai. Socialinio darbuotojo padėjėjomis virš 10 metų išdirbusios Nijolė Kuliešienė, Valė Skaisgirienė dažnai sulaukia ne tik administracijos, bet ir globos namų gyventojų pagyrimo už gerą darbą. Renata Arciševskaja puikiai atlieka buhalterės darbą, Rasa Sladkevičienė visada skuba švariai sutvarkyti globos namų vidų. Mes džiaugiames, kad turime gerą, darnų, beveik nesikeičiantį darbuotojų kolektyvą. Norėčiau paminėti šiuo metu jauniausią globos namų gyventoją Arūną Palionį. Tai žmogus, kuris turėdamas didelę negalią, rado šiuose namuose šilumą, ramybę, įkvėpimą savo kūrybai. Arūnas globos namuose gyvena beveik nuo pat pirmųjų dienų, apsuptas panašaus likimo draugų bei nuoširdžių darbuotojų, visą savo laisvalaikį skiria kūrybai. Jis rašo „snapu“, pritaisytu ant galvos – tai be galo sunkus ir ilgas darbas, reikalaujantis didžiulių pastangų. „Rašymas – tai mano gyvenimas“ – šiandien sako Arūnas, jau mėgindamas rašyti kompiuteriu. Išleista Arūno eilėraščių knyga „Pokalbis su vienatve“, jo eilėraščiai spausdinami leidinyje „Bičiulis“. Tačiau didelė darbo dalis priklauso nuo socialinių darbuotojų, socialinio darbuotojo padėjėjų, kurios suranda bendravimo būdą, net su beveik nekalbančiu, cerebriniu paralyžiumi sergančiu žmogumi.
Angelė Janavičiūtė, kuriai šiais metais sukako 91 metai, yra viena iš pirmųjų gyventojų. Tai puikus pavyzdys žmogaus, garbiai nugyvenusio ilgą amžiaus tarpsnį. Anksčiau pati dirbusi Strėvininkų pensionate, atvykusi pas mus Angelė padėjo tvarkyti aplinką, prižiūrėjo gėles, mezgė, siuvinėjo. Jos siuvinėti darbeliai buvo pristatyti ne tik globos namuose organizuojamose parodose, bet ir Vokietijoje, Šv. Juozapo pensionate.
Pažvelgus į vyresniąją kartą, norėtųsi prisiminti Janiną Šimanel, kuri globos namuose sulaukė gražaus ir garbingo amžiaus – 107 metų. Tai buvo šviesaus proto ir atminties močiutė, kuri per savo ilgą gyvenimo kelią buvo sukaupusi patį didžiausią savo turtą – gyvenimo patirtį. Ji džiaugėsi gyvenimu globos namuose, nuolat dėkodavo darbuotojams už pagalbą, pasakodavo savo atsiminimus, dalijosi gyvenimo patirtimi.
Senyvi žmonės dėl sveikatos, fizinės negalios ir dėl kitų įvairių priežasčių tampa priklausomi nuo kitų. Pasikeičia jų socialinis vaidmuo. Pradedamas jausti sveikatos pablogėjimas, sulėtėja veikla, mąstymas, tai atsiliepia ir jų psichologinei savijautai. „Aitri kaip pelynas ir sunki kaip lemtis“ tampa senatvė, kada pasijunti bejėgis, kada reikalinga kito pagalba. Tokios problemos išsprendžiamos apgyvendinant žmones socialinės globos namuose, kurie tampa ir tikraisiais namais.
Elektrėnų vikaro kun. Mariaus Talučio idėja, savivaldybės pritarimu bei globos namų darbuotojams, gyventojams surinkus lėšų mūsų teritorijoje pastatytas penkių metrų ąžuolinis kryžius. Kryžius dvipusis: iš vienos pusės – Nukryžiuotasis, iš kitos – šv. Mergelė Marija. Jis pastatytas taip, kad būtų patogu prieiti arti, kad matytųsi einant gatve, o svarbiausia, kad iš pastato vidaus galėtų matyti ir tie gyventojai, kurie jau nebegali vaikščioti. Tai suteikia jiems dvasinę ramybę.
Šventiniai renginiai sukakčiai paminėti vyks rugsėjo 22 d.. Elektrėnų parapijos bažnyčioje 10 val. bus aukojamos Šv. Mišios, 15 val. šventė vyks Elektrėnų socialinės globos namuose. Kviečiame visus, norinčius pabūti kartu, pabendrauti su čia gyvenančiais senyvo amžiaus ir neįgaliais žmonėmis, taip pat su darbuotojais, kurie dalį savęs atiduoda tiems, kuriems labiausiai reikalinga pagalba.
Danutė Suchockienė
Elektrėnų socialinės globos
namų direktorė
Elektrėnų socialinės globos
namų direktorė