Jaunąjį politiką išgarsino šiūklės
Rugpjūčio 30 d. visa žiniasklaida mirgėjo žiniomis apie jaunojo Elektrėnų savivaldybės politiko, tarybos nario Dano Dambrausko akciją prie Aplinkos ministerijos. Budriems žurnalistams pro akis neprasprūdo ir tai, jog D. Dambrauskas į Vilnių iš Kazokiškių sąvartyno grąžino ne šiukšles, o „šiūkles“.
Akciją organizavo iniciatyvinė grupė „Elektrėnai – ne Vilniaus sąvartynas“, kuriai vadovauja D. Dambrauskas. Visą pavasarį jaunasis politikas leido rinkdamas gyventojų parašus po peticija, kuria reikalaujama laikytis Lietuvos energetikos strategijos, daugiau nebeplėsti sąvartyno Kazokiškėse ir imtis veiksmų, kurie leistų rajono gyventojams vėl kvėpuoti švariu oru, tik neįvardijo, kokie veiksmai padėtų.
Pagal D. Dambrauską, Kazokiškes reikia susieti su energetikos strategija todėl, kad ši numato energiją gamintis deginant šiukšles. Ir nors strategijos net parašais laikytis nepriversi – juk tai ne įstatymas ir ne teisės aktas, tik savotiška ateities vizija, kurią prireikus galima ir perrašyti – jaunasis politikas surinko net 3 tūkst. savivaldybės gyventojų, norinčių uždaryti sąvartyną, parašų. Juk ne tik Vievio apylinkių, bet ir Elektrėnų žmonės kenčia nuo Vilniaus apskrities atliekų, gendančių Kazokiškėse, smarvės.
Parašų rinkimu tariamos kovos prieš sąvartyną D. Dambrauskas neužbaigė. Pirmadienį jis su draugeliais, mat kito bendraminčio, tarybos nario Vaido Ratkevičiaus į draugiją nepaėmė, susimetė kelis maišus šiukšlių ir nuvažiavo prie Aplinkos ministerijos piketuoti. Pasirodo, tie maišeliai šiukšlių ne šiaip sau – tai buvo simbolinis šiukšlių grąžinimas Vilniui – tegu ima atgal ir degina sau Lazdynuose, kur lyg ir planuojama statyti atliekų deginimo įmonę. Tik va bėda – vilniečiai nenori dusti atliekų dūmais, protestuoja prieš atliekų deginimo įmonės statybą.
O Elektrėnų politikui tas sąvartynas ir visa energetikos sistema nežinia, kiek rūpi, bet prieš savivaldos rinkimus išgarsėti jis tikrai nori. Ir išgarsėjo. D. Dambrauską dabar pažįsta ne tik prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuriai lankantis Kazokiškėse jaunasis politikas įteikė minėtą peticiją su parašais, ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Įsiminė jaunąjį politiką ir daugelis televizijos žiūrovų bei interneto vartotojų. Deja, įsiminė ne kaip kovotoją už švarią aplinką, bet kaip lietuviškai nemokantį rašyti politiką. Mat akcijos dalyvių plakatai mirgėjo „šiūklėmis“, „šiūkšlėmis“ ir „savartynais“. O juk D. Dambrauskas – Elektrėnų savivaldybės tarybos narys, net į Seimą kandidatavo. Kas gi bus, jei Lietuvai vadovaus mažaraščiai?
Beraščių Lietuva pirmieji susirūpino ir žmones mokyti lietuvių kalbos ėmėsi Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir laikraštis „Atgimimas“, organizuodami Nacionalinį diktantą. Deja, tarybos narys D. Dambrauskas nė karto nebandė pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinių. Gal tada būtų supratęs, kad neraštingas politikas – gėda šaliai, ir būtų pradėjęs mokytis. O raštingumas, žinios, pasak kito savivaldybės politiko Algimanto Adomaičio, yra ginklas, kuriuo gali pasiekti visas pergales. Tad laikraščio skaitytojams belieka D. Dambrauskui palinkėti, kad lietuvių kalbą jis išmoktų greičiau, nei Kazokiškėse bus uždarytas sąvartynas. O kai abi priemonės bus įgyvendintos, tada gal Daną rinksime ne tik į Seimą, bet ir prezidentu.
Pagal D. Dambrauską, Kazokiškes reikia susieti su energetikos strategija todėl, kad ši numato energiją gamintis deginant šiukšles. Ir nors strategijos net parašais laikytis nepriversi – juk tai ne įstatymas ir ne teisės aktas, tik savotiška ateities vizija, kurią prireikus galima ir perrašyti – jaunasis politikas surinko net 3 tūkst. savivaldybės gyventojų, norinčių uždaryti sąvartyną, parašų. Juk ne tik Vievio apylinkių, bet ir Elektrėnų žmonės kenčia nuo Vilniaus apskrities atliekų, gendančių Kazokiškėse, smarvės.
Parašų rinkimu tariamos kovos prieš sąvartyną D. Dambrauskas neužbaigė. Pirmadienį jis su draugeliais, mat kito bendraminčio, tarybos nario Vaido Ratkevičiaus į draugiją nepaėmė, susimetė kelis maišus šiukšlių ir nuvažiavo prie Aplinkos ministerijos piketuoti. Pasirodo, tie maišeliai šiukšlių ne šiaip sau – tai buvo simbolinis šiukšlių grąžinimas Vilniui – tegu ima atgal ir degina sau Lazdynuose, kur lyg ir planuojama statyti atliekų deginimo įmonę. Tik va bėda – vilniečiai nenori dusti atliekų dūmais, protestuoja prieš atliekų deginimo įmonės statybą.
O Elektrėnų politikui tas sąvartynas ir visa energetikos sistema nežinia, kiek rūpi, bet prieš savivaldos rinkimus išgarsėti jis tikrai nori. Ir išgarsėjo. D. Dambrauską dabar pažįsta ne tik prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuriai lankantis Kazokiškėse jaunasis politikas įteikė minėtą peticiją su parašais, ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Įsiminė jaunąjį politiką ir daugelis televizijos žiūrovų bei interneto vartotojų. Deja, įsiminė ne kaip kovotoją už švarią aplinką, bet kaip lietuviškai nemokantį rašyti politiką. Mat akcijos dalyvių plakatai mirgėjo „šiūklėmis“, „šiūkšlėmis“ ir „savartynais“. O juk D. Dambrauskas – Elektrėnų savivaldybės tarybos narys, net į Seimą kandidatavo. Kas gi bus, jei Lietuvai vadovaus mažaraščiai?
Beraščių Lietuva pirmieji susirūpino ir žmones mokyti lietuvių kalbos ėmėsi Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir laikraštis „Atgimimas“, organizuodami Nacionalinį diktantą. Deja, tarybos narys D. Dambrauskas nė karto nebandė pasitikrinti savo lietuvių kalbos žinių. Gal tada būtų supratęs, kad neraštingas politikas – gėda šaliai, ir būtų pradėjęs mokytis. O raštingumas, žinios, pasak kito savivaldybės politiko Algimanto Adomaičio, yra ginklas, kuriuo gali pasiekti visas pergales. Tad laikraščio skaitytojams belieka D. Dambrauskui palinkėti, kad lietuvių kalbą jis išmoktų greičiau, nei Kazokiškėse bus uždarytas sąvartynas. O kai abi priemonės bus įgyvendintos, tada gal Daną rinksime ne tik į Seimą, bet ir prezidentu.
Julija Kirkilienė