Nesutarimai dėl gyvūnų viešbučio statybų: šuo ar žmogus svarbesnis

Julija Kirkilienė

Žmonės iš Lietuvos dažniausiai emigruoja ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl nepagarbos žmogui. Šį kartą trys Pylimų kaimo gyventojai, namo statybai pinigus užsidirbinėję Norvegijoje ir Ang­lijoje, sugrįžę sužinojo, kad jų skly­pai jau ribojasi su planuojamo statyti gyvūnų viešbučio sklypu. Vaikinų mama gyvena kaime, bet apie planuojamas statybas informuota nebuvo. Būsimiems nau­jakuriams tokia kaimynystė nepatinka. Bet labiausiai jiems nepatinka naujojo kaimyno nepagarba žmogui. Todėl šie pylimiečiai jau svarsto, ar grįžti namo ar pasilikti Norvegijoje, kur su jais, svetimšaliais, skirtingai nei jų tėvynėje, vietiniai žmonės ir valdžia visada elgiasi pagarbiai.

Nebuvo ar nerado informacijos

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Pylimuose, kaip ir visoje šalyje, kaimo gyventojams buvo išdalinta po 3 ha žemės. Kadangi žemės vienoje vietoje tiek, kiek reikia, nebuvo, tai sklypai išdalinti dalimis. Vienoje gražioje vietoje, su vaizdu į Vievio ežerą, sklypai išdalinti buvo 50 gyventojų. Vieni žmonės namus jau pasistatė, kiti tik susiformavo skly­pus namų statybai, kiti – pardavė, treti žemę tiesiog aplei­do. Kai kurie iš jų namų statybai pinigus užsidirbinėja svetimose šalyse, vis planuodami grįžti namo. Vienas Vievio verslininkas iš pylimiečių, nenorinčių namų statytis, supirko sklypus ir nutarė pradėti naują, dabar madingą verslą – statyti gyvūnų viešbutį. Žmogus pasisamdė rimtą projektavimo įmonę, kuri neva su gyventojais aptarė projektą, ir, kaip sakė būsimo viešbučio savininkas, statybas pradėti galėtų nors šiandien. Bet yra viena bėda – į tą projekto svarstymą, kuris vyko pernai gruodžio mėnesį, atėjo tik du žmonės: Pylimų seniūnaitis, dabar jau savivaldybės tarybos narys Gediminas Jachimavičius ir viena seniūnijos darbuotoja. Kaip redakcijai sakė pagalbos laikraštyje ieškantys Pylimų kaimo gyventojai, informacijos apie projekto svarstymą jie niekur nerado. Tai patvirtino ir G. Jachimavičius. Pasak būsimo gyvūnų viešbučio savininko, informaciją apie projekto svarstymą jie buvo pakabinę savo sklype, bet šalia sklypo gyvenantys kaimynai nė vienas to skelbimo nematė. G. Jachimavičius, taip pat niekur neradęs skelbimo, apie galimai netinkamą visuomenės informavimą klausė projekto vadovo. Šis atsakė, kad stendas su skelbimu stovėjo iki projekto svarstymo pradžios. Kas sugebėjo skelbimą nuimti vos tik svarstymui prasidėjus, klausimas liko neatsakytas. Apie projekto svarstymą informacijos nebuvo nei vietinėje spaudoje, nei savivaldybės internetinėje svetainėje. G. Jachimavičius kreipėsi į savivaldybės merą ir tarybą, prašydamas panaikinti gruo­džio mėnesio pritarimą projektiniam pasiūlymui ir užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą apie planuojamą gyvūnų viešbučio statybą Pylimų k., Joninių g.

Netinkama vieta
Planuojamo viešbučio savininkas redakcijai sakė, kad jie turi beveik visus leidimus ir statybas jau galėtų pradėti. Kaimynų sutikimo, pasak verslininko, tokioms statyboms nereikia, o jis ir nežinantis, kas tie kaimynai, nes sklypuose, besiribojan­čiuose su jo žeme, gyvenamųjų namų nėra. Visus projektus ir leidimus statyboms tvarko samdyta įmonė. Bet prieš pradėdamas statybas, verslininkas planuoja paramos prašyti iš Europos Sąjungos fondų. Verslininkas sako, kad kaimynams gyvūnų viešbutis neturėtų trukdyti. Naktimis šunys miegos po vieną kiekvienas savo narve, o dienomis jie vedžiojami bus tik viešbučio teritorijoje. Šunys, sako verslininkas, apgyvendinami bus tik veisliniai, kurie be reikalo neloja ir kartais kainuoja brangiau nei kuri trobelė Pylimuose.
Pylimų bendruomenė su tokiais verslininkų pasvarstymais nesutinka. Pirmiausia jie nesupranta, kodėl verslininkas vengia susitikti su bendruomene ir ją išklausyti. Pylimiečiai net svarsto patys eiti pas kaimyną, nes žino, kur gyvena, ir įtikinti jį savo verslui paieškoti kitos vietos. Tam, pagal aktyvius Pylimų bendruomenės žmones, yra daug svarių priežasčių. Pirma, aštuo­niems sklypams, besiribojantiems su planuojamo viešbučio teritorija, išduoti leidimai namų statybai. Šalia jau įsikūrę keletas ūkininkų sodybų. Bene svarbiausia yra tai, kad sklypas yra netoli ežero, kurio pakrantėje savivaldybė planuoja įrengti paplūdimį. Tą vietą ir dabar jau pamėgę yra ne tik Pylimų, bet ir Vievio gyventojai, todėl vasarą čia daug automobilių ir žmonių.

Valdininkų informacija
O ką apie Pylimuose planuojamą verslą sako valdžios instancijos? Pakalbinome jas.
Aplinkos ministerijos atstovas spaudai atsakė, kad pagal kompetenciją teikia Aplinkos ministerijos specialistų nuomonę, kuri nelaikytina oficialiu teisės aktų aiškinimu.
 Remiantis paklausime išdės­tytais teiginiais dėl planuojamos ūkinės veiklos – gyvūnų viešbučio statybos – poveikio aplinkai vertinimo, manytina, kad planuojama veikla galėtų atitikti įstatymus. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 10.2 papunkčio ­nuostatą – t. y. jei bus užstatomas didesnis kaip 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais, reikės atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Dėl numatomos veiklos derinimo su kaimynais turėtų atsakyti Elektrėnų savivaldybė.  
Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius atsakė, kad projektas yra parengtas, bet leidimas neišduotas. Projekto privalomas viešinimas at­liktas pagal teisės aktų reikalavimus. Susirinkimas vyko Vievio sen. Individualiai sklypų kaimynai nebuvo informuoti, nes pagal teisės aktus tokio derinimo nereikia. Mero potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuri nagrinės šį klausimą.

Gyvūnai svarbiau už žmones
Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių viešbučiams. Siekiant užtikrinti gyvūnų viešbučiuose laikomų augintinių gerovę, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nustatė specialiuosius reikalavimus šia veikla užsiimantiems asmenims. Šiuo tei­siniu reguliavimu norima padėti išvengti paslaugas teikiančių ir jomis besinaudojančių asmenų ginčų, palengvinti kylančių problemų sprendimą. Reikalavimuose viešbučių savininkams ir asmenims, teikiantiems apgyvendinimo paslaugas, nurodyta, kaip turi būti įrengtos gyvūnų laikymo patalpos, teritorija, kaip laikyti, prižiūrėti gyvūnus, užtikrinti jų sveikatingumo sąlygas. Prieš pradedant šią veiklą, verslininkai privalo gauti veterinarinio patvirtinimo numerius teritorinėse VMVT. Jie bus suteikiami tik inspektoriams įvertinus viešbučių ar kitų laikymo patalpų ir numatomos veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Mat vis dar pasitaiko atvejų, kai norintys pasipelnyti, neatsakingi asmenys verčiasi neteisėta veikla ir siūlo abejotino patikimumo gyvūnų apgyvendinimo paslaugas. Gyvūnų savininkai, prieš palikdami savo augintinius, turėtų įsitikinti, kad teikiantis paslaugas asmuo turi žinių apie gyvūnų priežiūrą, o laikymo vieta veterinarų patvirtinta ir atitinka gyvūnų gerovės reikalavimus. Kaip matome iš įvairių valdžios instancijų atsakymų ir būsimo gyvūnų viešbučio savininko pasisakymo, gyvūnai jau tampa svarbesni už žmones, todėl jauni pylimiečiai, išvažiavę į svetimas šalis tik uždarbiauti, turi rimto pagrindo svarstyti, kur jiems geriau gyventi ir auginti savo vaikus. Ir nežinia, ar juos grįžti namo sugundys ir lietuviškos pilietybės išlaikymas, dėl ko sekmadienį bal­suosime referendume.

Sausas šunų maistas