Lietuvos vadovų projektą, kad vaikų namai liktų be vaikų, o šeimas praradę vaikai augtų šeimose, anksčiau nei socialinės apsaugos įstaigos vykdyti pradėjo Kurkliškių kaimo bendruomenės pirmininkas Gediminas Jachimavičius. Jis įvykdė savo asmeninį projektą, kad jo pažįstami žmonės Vida ir Andrius sugrįžtų į doros kelią ir patys augintų iš šeimos paimtus vaikus. Tiesa, vienas šeimos vaikas jau buvo įvaikintas, tad susigrąžinti galėjo tik tą, kuris irgi jau augo ne globos namuose, o pas globėjus.
Gediminas su Andriumi susipažino, kai Gediminui reikėjo pagalbinio darbininko statybose. Dirbdamas Andrius paatviravo, kad iš jo šeimos yra paimta dukra ir prašė padėti ją susigrąžinti. Gediminas suprato, kad vaikai iš šeimos paimti buvo dėl alkoholizmo, todėl jis su Andriumi sutarė: Andrius su žmona Vida pasirenka blaivų gyvenimą, o tada Gediminas padės susigrąžinti dukrą. Jiems pavyko. Andrius laikinai apsigyveno reabilitacijos centre „Naujas gyvenimas“ ir patikėjo, kad jis gali pasveikti. Sveikdamas pats, gydė ir Vidą. Tiesa, Andrius ne iš karto patikėjo, kad „Naujasis gyvenimas“ jam gali padėti. „O kaip į mane žiūrės žmonės“,- nerimavo. Nerimą išsklaidė Gediminas: „O kaip į tave žmonės žiūri dabar, kai tu skęsti alkoholyje, kai tavo vaikai auga globos namuose?“. Praėjus pusantrų metųpo gydymosi, Andrius su žmona dirbo keliuose darbuose, vasaromis uždarbiavo papildomai: rinko uogas, grybus, padėjo žmonėms darbuose prie namų, iš Elektrėnų komunalinio ūkio gavo bendrabutyje 2 kambarius, planuoja juos nusipirkti, o svarbiausia, nebevartoja alkoholio. Andrius tapo Kurkliškių kaimo bendruomenės nariu, aktyviai dalyvavo pilietinėse akcijose. Dabar jau Andrius prašė Gedimino padėti susigrąžinti dukrą. Tiesa, Andrius ir Vida, nebevartodami alkoholio, nuolatos lankėsi pas dukrą ir jos globėjus. Globėjai pasitaikė labai išmintingi žmonės: padėjo mergaitei prie tėvelių priprasti iš naujo, o tėveliams pravedė savotiškus tėvystės kursus ir pažadėjo, mergaitei panorėjus, bet kada ją paimti atgal. Andrius net automobilį nusipirko, kad kuo dažniau apie 100 km. nuvažiuotų pas globėjus ir susitiktų su dukra. Tėveliams susidraugavus su globėjais, dėl dukros susigrąžinimo prasidėjo teisminės procedūros.
Gediminas sako, kad ne visos Elektrėnų savivaldybės socialinės apsaugos įstaigos geranoriškai pasižiūrėjo į šeimos norą susigrąžinti vaiką, bet priešingai, vaiko teisių apsaugos pareigūnės vengė bendradarbiauti ir siekė apriboti šeimos siekį susigrąžinti dukrą bei prieš tėvus liudijo teisme. Ne visi suprato, kodėl Gediminas stengiasi dėl svetimų žmonių. Bet Gediminas padėjo minti atsakingų institucijų slenksčius, padėjo surinkti visus reikiamus dokumentus, teisme paliudijo, kad žmonės sugrįžo į normalų gyvenimą ir tarsi garantavo, kad į buvusį gyvenimą Andrius ir Vida nebegrįš. Gaila, kad šiai šeimai nepadėjo nei vienas savivaldybės bei atsakingos įstaigos pareigūnas, o reikėjo tiek nedaug – žmogiškumo, pagalbos artimui ir nuoširdaus bendravimo pasiekiant suklupusių žmonių širdis ir padedant žengti žingsnius į priekį. Šiai šeimai taip pat geranoriškai ir aktyviai gelbėjo advokatė, kilusi iš Vievio, Evelina Davidavičiūtė.
O prieš pat šventas Kalėdas įvyko tas stebuklas, kuriuo ne kiekvienas gali patikėti: mergaitė teismo sprendimu iš globėjų gyventi persikėlė pas tikruosius savo tėvelius.