Paskutinę rugsėjo dieną vykusiame Elektrėnų savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstyti svarbūs gyventojams sprendimų projektai. Sprendimai priimti, pagal keletą kartų mero pakartotą frazę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Didesnių atlyginimų teks palaukti
Beveik kiekvieną tarybos posėdį taryba pritaria šių metų biudžeto pakeitimams. Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jekaterina Goličenko skaičiuoja pajamas ir išlaidas, dotacijas ir asignavimus ir prašo tarybos jos skaičiavimams pritarti. O savivaldybės ikimokyklinio ugdymo auklėtojų profsąjungos atstovė Dalia Raichelienė merui atsiuntė raštą ir per Ūkio komiteto posėdį prašė auklėtojoms prie mokinio krepšelio lėšų pridėti ir savivaldybės lėšų, nes auklėtojų atlyginimai esą ne kiek didesni nei nustatytas atlyginimo minimumas. Posėdyje meras apie auklėtojų prašymą tarybos narius informavo, bet šį klausimą svarstyti pažadėjo tik planuojant 2016 m. biudžetą. Pagal mero informaciją, socialinių darbuotojų vidutinis atlyginimas yra per 150 eurų mažesnis nei auklėtojų, todėl kitų metų biudžete reikėtų surasti lėšų atlyginimų pakėlimui ir ištaisyti socialinę nelygybę.
Ištaisė klaidą
Prieš porą metų savivaldybės taryba Švietimo, kultūros ir sporto skyrių pakeitė į Švietimo skyrių, specialistą sportui atleido, o specialistę kultūrai perkėlė į Bendrąjį skyrių ir panaikino žodį kultūrai. Dvejus metus ne kiekvienas žinojo, kas savivaldybėje atstovauja kultūrai ir sportui. Ši klaida dabar atitaisyta, šiame posėdyje vėl Švietimo skyrius pakeistas į Švietimo, kultūros ir sporto skyrių. Į opozicijos priekaištus dėl dažnų skyriaus pavadinimo kaitaliojimų meras atsakė, kad įvairūs pakeitimai būtini, nes taryba visada nori, kad būtų gerai, o būna, kaip išeina…
Kur du pešėsi, laimėjo Valaiša
Taryba po ilgų svarstymų ir ginčų įkūrė naują biudžetinę įstaigą ir pavadino ją „Sporto centras“. Sporto centro direktoriumi, įregistravus naująją įstaigą Juridinių asmenų registre bei gavus specialiųjų tarnybų informaciją apie asmens patikimumą, laikinai paskirtas bus tarybos narys Audrius Valaiša. Įkūrus naująją įstaigą, taryba pritarė likviduoti dvi savivaldybės įstaigas – biudžetinę Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklą, kuriai vadovavo Valdas Škadauskas, ir viešąją įstaigą „Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centras“, kuriai vadovavo Kęstas Vitkauskas. Tapęs Sporto centro direktoriumi A. Valaiša vietą taryboje perleis savo dabartiniam viršininkui, buvusiam VšĮ „Sporto, turizmo ir pramogų centras“ direktoriui Kęstui Vitkauskui. Likviduojamųjų įstaigų darbuotojai, turtas ir skolos bus perduoti naujajai įstaigai, tik bėda bus dėl atlyginimų. Sporto mokyklos darbuotojų atlyginimai, pasak klausimą pristačiusio Teisės ir personalo skyriaus vedėjo Gedimino Ratkevičiaus, liks tokie, kokie buvo. O viešosios įstaigos darbuotojų atlyginimai buvo didesni nei biudžetinės įstaigos, todėl savivaldybei su jais teks derėtis ir dėl atlyginimo, ir dėl sutikimo pereiti dirbti į naująją įstaigą. Nors aiškinamajame rašte prie sprendimo projekto rašoma, kad pertvarka vykdoma siekiant optimizuoti savivaldybės funkcijų įgyvendinimą (įdarbinti daugiau trenerių ir pritraukti daugiau sportuojančių žmonių), tarybos nariai diskutavo apie buvusių įstaigų vadovų tarpusavio nesutarimus, o tarybos narys Henrikas Petrauskas gyrė mero mokėjimą strategiškai žiūrėti į priekį. Kai kurie tarybos nariai šias reformas įvardijo taip: kur du pešasi, trečias laimi. Pritarus sprendimo projektams, meras dėkojo buvusiems likviduotų įstaigų direktoriams už gerą darbą, žadėjo siūlyti dirbti kartu, su jais, kaip ir kitais darbuotojais, sudaryti darbo sutartis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. 2003 m. Sporto centras buvo reorganizuotas į dvi įstaigas, kurios dabar vėl sujungiamos.
Apie šilumos ir turgaus kainas
Nors komitetų posėdžiuose Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjas Virgaudas Šimkūnas sakė, kad turgaus kainos Elektrėnuose ir Vievyje bus vienodos, tarybos posėdyje kalbėjo kitaip. Atidarius naująjį turgų Vievyje, kainos už turgavietės vietą šiek tiek skirsis nuo Elektrėnų kainų. Tai esą todėl, kad Elektrėnų turguje, keičiant litus į eurus paskaičiuoti reikėjo sąžiningai, o dabar kainas galima apvalinti. Todėl Elektrėnuose nuo prekystalio už dieną pardavėjai moka 0,87 Eur, o Vievyje mokės – 1 Eur. Už prekybą iš paviljono iki 10 kv. m Elektrėnuose už mėnesį moka 57,92 Eur, o Vievyje mokės 60 Eur. Bet šilumos kainos Vievyje ir Elektrėnuose skaičiuojamos vienodai ir spalio mėnesį labai sumažės – pernai sausio mėnesį už šilumą „Lietuvos energijos gamybai“ EKŪ mokėjo 5,2 euro centus už 1kWh, spalio mėnesį šilumos kaina patvirtinta 2,89 euro cento. Ir to, kad taryba pritarė leisti Elektrėnų komunaliniam ūkiui 0,01 euro cento padidinti šilumos dedamosios kainą, šilumos vartotojai, apsidžiaugę žema kaina, nė nepastebės.
Ledo rūmus valdys patys
Net tris kartus savivaldybė skelbė konkursą, ieškodama koncesininko Ledo rūmams valdyti. Koncesijos sutarties pasirašyti nepasisekė ir atsiradus privačiam investuotojui. Du kartus į konkursą neatėjo nė vienas dalyvis, norintis šeimininkauti Ledo rūmuose. Trečią kartą paskelbus konkursą, atsiliepė „Vakarų infrastruktūros“ ir „Klaipėdos arenos“ atstovai, bet derybose su savivaldybe nesusitarė dėl kainos. Taryba savo sprendime yra pritarusi koncesininkui padėti išlaikyti Ledo rūmus ir kasmet primokėti iki 150 tūkst. eurų objekto išlaikymui. Pretendentas į koncesininkus norėjo, kad savivaldybė pridėtų 220 tūkst. eurų. Nesusitarus dėl kainos, sprendimo projektui „Ledo rūmų Elektrėnuose plėtra“ koncesijos suteikimui nepritarė. Jei savivaldybė būtų pasirašiusi sutartį su privačiu investuotoju, jis į Ledo rūmus įsipareigotų investuoti daugiau nei 145 tūkst. eurų. O kol nėra naujo operatoriaus, Ledo rūmus prižiūrės naujoji biudžetinė įstaiga „Sporto centras“.
Apie prielaidas korupcijai ir atbėgėlius
Savivaldybei persikėlus į dabartines patalpas, Elektrėnų komunalinio ūkio pastate liko laisvo ploto, kurį taryba pritarė išnuomoti konkurso tvarka. Laisvo ploto nuomai liks ir vienos likviduotos įstaigos patalpose. Opozicijoje dirbantys tarybos nariai ir net valdančiosios daugumos atstovas Andrejus Paberalis siūlė nustatyti nuomos sutarčių tvarką. Toks klausimas atsirado todėl, kad vieniems nuomotojams savivaldybė leidžia susiremontuoti patalpas ir remonto išlaidas įskaito į nuomos kainą, o kiti nuomininkai arba tokios lengvatos prašyti nesugalvoja, arba prašymams nepritariama. Tai, pasak A. Paberalio, esą prielaida korupcijai. O buvusių Panerių sanatorinės mokyklos patalpų niekas nuomoti nenori, todėl Vaidas Ratkevičius mero klausė, kaip savivaldybė svarsto spręsti pabėgėlių apgyvendinimą, jei jų bus atbėgusių į savivaldybę. Meras atsakė, kad savivaldybė turi patirties su pabėgėlių apgyvendinimu, nes prieš keletą metų savivaldybėje gyveno pabėgėlių iš Čečėnijos, jie neblogai buvo integravęsi. O patalpos Paneriuose kol kas užkonservuotos ir pirkėjo joms neieškoma. Gal tikrai atbėgėliams ten būtų gera vieta įsikurti?…
Teisybės paieškos
Teisybės savivaldybėje neranda pilietis Artūras Žvejys, kuris turi tik dvi bėdas: siekia, kad savivaldybė garažų bendrijų sklypą, kuriame jis turi garažą, atskirtų nuo vienos sodų bendrijos sklypo ir kad ligoninė už rentgeno nuotraukų kopijas imtų pigiau. Siekia jis pravardžiuodamas tarybos narius ir reikšdamas jiems nepasitikėjimą, o tarybos nariai niekaip nežino, kaip tam žmogui padėti. Meras pažadėjo rašyti net paklausimą į Teisingumo ministeriją, kaip nubrėžti ribą tarp ne savivaldybei, o garažų ir sodų bendrijoms priklausančių žemės sklypų. A. Žvejo skundams buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuriai vadovavo A. Adomaitis. Darbo grupė problemos neišsprendė ir siūlė A. Žvejui savivaldybę skųsti teismui: kaip teismas nuspręs, taip savivaldybė ir vykdys teismo sprendimą. Aldona Kirkliauskienė tarybą taip pat informavo apie Vievio seniūnijos ir Vandos Žilienės konfliktą, kai už žodį višta moteriai buvo surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas, nesumokėjus baudos, skola buvo perduota išieškoti antstoliams. Tarybos narys A. Paberalis pritarė seniūnijos sprendimui gyventoją apskųsti policijai už valstybinėje įstaigoje „…liežuvio nelaikymą už dantų“. Apie V. Žilienės ir seniūnijos konfliktą rašėme straipsnyje „Žodis višta – Vievyje keiksmažodis“. Šiame konflikte, pagal A. Paberalį, protingumo ir teisingumo kriterijai negalioja.