Julija Kirkilienė
Elektrėniečiams vėl gali pabrangti šildymas. Tai gali įvykti, nes miestas – jau nebe energetikos širdis.
Energetika yra šalies valdžia, kur kiekviena valdančioji partija kuria savo energetinę strategiją. Dėl to nežinojimo, kokia turi būti šalies energetika, akivaizdžiai kenčia elektrėniškiai. Ar dar kartą elektrėniškiams šoktels šildymo kainos, priklausys ne tik nuo „Lietuvos energijos gamyba“ parduodamos šilumos kainos, bet ir nuo teismų sprendimų. Teismai šį kartą sprendžia, ar teisėtai Lietuvos elektrinė pasirašė sutartį ir šilumą pigiau parduoda UAB „ENG“, šildančiai Vievio miestą.
Valstybė neturi strategijos
Pirmosios Vyriausybės pramonės ministras Rimvydas Jasinavičius, švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-ąsias metines, kalbėjo, kad didžiausia klaida per visą Nepriklausomybės laikotarpį yra ta, jog nebuvo suformuotas ilgalaikis valstybės tikslas bent jau 15-20 metų laikotarpiui. Kadangi pas mus rinkimai vyksta švytuokliniu principu (nauja valdžia ateina, o po jos grįžta buvusioji), pirmiausias naujos valdžios darbas būna paneigti, sugriauti tai, ką darė buvusioji. Prieš kelerius metus, uždarant Ignalinos atominę elektrinę, Elektrėnams buvo žadama graži ateitis, nes buvo planuojama, kad pagrindinė šalies elektros gamintoja bus Lietuvos elektrinė. Tam tikslui buvo investuoti milijardai į naujojo devintojo bloko statybą, kuriame tik nebuvo numatyta atliekinės, arba, kaip Vilniaus apylinkės teisme buvo įvardinta, technologinės šilumos panaudojimo įranga. Deja, vos tik uždarius Ignalinos atominę, pasirodė, kad Lietuvai gaminti elektros reikia mažai: pigiau jos galima nusipirkti iš Rusijos. Elektrėnų elektrinėje elektra žiemą visai nebegaminama, o vienas blokas kūrenamas vien tam, kad gamintų šilumą Elektrėnams, Kietaviškių šiltnamiams ir Vieviui. Tos šilumos kainą jau pajuto elektrėniškiai, šiltnamiuose užauginamos daržovės turėjo brangti, tik Vieviui šiluma atpigo.
Užkastų pinigų nebegali susigrąžinti
Dėl to, kad Vievyje šiluma kainavo kelis kartus brangiau nei Elektrėnuose, 2009 metais Elektrėnų savivaldybė pradėjo ieškoti sprendimų, kaip tą šilumą atpiginti. Kadangi tos atliekinės šilumos nuo elektrinės turbinų, pasak Vilniaus apylinkės teisme kalbėjusio buvusio vieno iš Lietuvos elektrinės vadovų Viktoro Valiušio, užtektų visos Lietuvos daugiabučiams apšildyti, Elektrėnų savivaldybės vadovai pradėjo ieškoti investuotojo, galinčio nutiesti trasas Vieviui apšildyti. Toks investuotojas atsirado: vienaip ar kitaip susiję su energetika žmonės įkūrė bendrovę UAB „ENG“, gavo 50 proc. Europos Sąjungos investicijų, investavo savo lėšų ir iš Elektrėnų į Vievį nutiesė šiluminę trasą. Vamzdžio nutiesimas į Vievį kainavo apie 12 mln. litų, iš kurių 6 mln. investavo „ENG“. Kad tos investicijos atsipirktų, „ENG“ sudarė sutartį su Lietuvos elektrine, kad 15 metų elektrinė šilumą parduos maždaug dvigubai pigiau, nei tuo metu pardavė „Elektrėnų komunaliniam ūkiui“. Tiesdama vamzdžius į Vievį UAB „ENG“ manė, kad įgyvendindama projektą prisideda prie Lietuvos Nacionalinių tikslų energetikos sektoriuje siekimo ir atitinka Lietuvos energetikos plėtros prioritetus. Parduodama atliekinė šiluma dengė elektros gamybos kainą, ir kuo daugiau jos būtų parduodama, tuo pigesnės būtų elektros gamybos sąnaudos. Dabar paaiškėjo, kad tuometiniai energetikai labai klydo ne tik dėl prioritetų, bet ir dėl planų susigrąžinti investuotus pinigus.
Kainos priklausys nuo teismų sprendimų
Jeigu teismas pripažintų, kad šilumą „ENG“ iš „Lietuvos energijos gamyba“ pigiai perka neteisėtai, tai ENG Elektrėnų komunaliniam ūkiui būtų priversta šilumą taip pat pabranginti, o tai reikštų, kad šiluma elektrėniškiams dar kartą pabrangtų. Šilumos kaina nesumažėtų dėl to, kad projekto įgyvendinimo metu nutiesta šilumos tiekimo trasa gali būti panaudota ne tik šilumos tiekimui iš Elektrėnų į Vievį, tačiau ir atvirkščiai – iš Vievio į Elektrėnus. Dabar Elektrėnų miesto gyventojai gali naudotis Vieviui tiekiama šiluma, gaminama iš Kazokiškių sąvartyne susidarančių biodujų UAB „Autoidėja“ įrengtoje kogeneracinėje jėgainėje. Vamzdis yra, pinigai užkasti į žemę, o juos po nepalankaus teismo sprendimo „ENG“susigrąžinti galėtų tik iš elektrėniškių kišenių. Pasikeitus valdžiai „Lietuvos energijos gamyboje“, naujieji energetikos vadybininkai elektros Elektrėnuose žiemomis nebegamina, technologinė šiluma kainuoja brangiai, o pagal sutartį su „ENG“, ją parduoti tenka pigiai. Todėl dabartiniai „Lietuvos energijos gamyba“ vadovai teisme bylinėjasi prieš UAB „ENG“ ir siekia šią sutartį ne tik nutraukti, bet ir įrodyti, kad sutartis buvo niekinė, bei prisiteisti iš „ENG“ patirtus nuostolius. Į teismą liudyti buvo kviečiami buvę tuometiniai elektrinės vadovai, buvo samdomi ekspertai, kurie teisme skaitė ištisas paskaitas apie energetiką, kad abi šalys suprastų, kas yra atliekinė ar technologinė šiluma ir kas yra sutartys. Trečiais asmenimis teisme dalyvauja Elektrėnų savivaldybė ir „Elektrėnų komunalinis ūkis“ bei išvadą pateikusi institucija – Valstybinė kainų komisija, kuri tvirtino ir tą kainą, kuri nurodyta sutartyje, ir tvirtina kainas dabar, kurias elektrėniškiams taiko „Lietuvos energijos gamyba“. Vilniaus apylinkės teismas nutartį skelbs šią savaitę. Kokia bebūtų nutartis, abi šalys ja liks nepatenkintos ir, žinoma, skųs aukštesnėms instancijoms. Teismų procesą seka mūsų redakcija ir apie tai informuos skaitytojus. Elektrėniškiams teismų nuosprendis aktualus tuo, kad nuo jo priklausys šilumos kaina ne tik Vievyje, bet ir Elektrėnuose.
AB „Lietuvos energijos gamyba“ yra valstybinė įmonė. Valstybė valdo 98 proc. akcijų.