Tiek visoje Lietuvoje, tiek Elektrėnų krašte yra pastebima tendencija: gyventojų migravimas į miestus, emigracija į užsienį. Antra vertus, pastebima ir kita, priešinga tendencija: užsienio turistai, Lietuvos keliautojai, kraštiečiai atranda Lietuvą kaip gražų, patrauklų turistui ar gimto krašto mylėtojui žemės kampelį, kur yra išlikęs vertingas gamtinio, kultūrinio, istorinio kraštovaizdžio paveldas, gamtos ir istorijos paminklai. Pastarosios tendencijos puoselėjimas ir vystymas svarbus, padedant mažinti kaimo gyventojų depopuliaciją, didinant kaimo gyvenamosios aplinkos patrauklumą.
VVG bendradarbiavimo projektas
Elektrėnų savivaldybės vietos veiklos grupė (VVG) kartu su Prienų rajono bei Trakų krašto VVG įgyvendina teritorinio bendradarbiavimo projektą „Gamtinio, istorinio, kultūrinio kraštovaizdžio pažinimo skatinimas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“. Kadangi Trakų krašto ir Elektrėnų savivaldybės teritorijos ribojasi, o Prienų rajono artima kaimynystė taip pat yra palanki bendradarbiauti, dar 2011 m. ir 2012 m. buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys.
Elektrėnų savivaldybės ir Trakų rajono teritorijas jungia Trakų istorinis nacionalinis parkas (INP) bei Neries regioninis parkas. Didžiausias Trakų INP, įsteigto 1991 m., plotas yra Trakų rajono savivaldybėje, o vakarinė dalis, juosianti Daugirdiškių mišką ir jo vaizdingas apylinkes, patenka ir į Elektrėnų savivaldybės teritoriją. Dalis Neries regioninio parko priklauso Elektrėnų savivaldybei. Neries regioniniame parke ir šalia jo yra 15 valstybės saugomų botaninių, geologinių, geomorfologinių, hidrogeologinių gamtos paveldo objektų, kultūriniai draustiniai (piliakalniai ir archeologiniai paminklai), etnokultūriniai kaimai, dvarvietės ir kt. Trakų rajone esantį Aukštadvario kalvyną vainikuoja aukščiausia Dzūkų aukštumos Gedanonių kalva (257,4 m virš jūros lygio). Nuo šios kalvos matosi Elektrėnų elektrinės kaminai. Trakų rajonas ribojasi su Prienų rajonu, tad keliaujantieji po Elektrėnų, Trakų rajonus gali pasukti Prienų rajone esančių gamtos ir istorijos paminklų link.
Kadangi Saugomų teritorijų įstatyme yra nuostatos sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, propaguoti gamtos paveldo objektus, rengdami bendradarbiavimo projekto paraišką, numatėme veiklas, kurios padėtų populiarinti mūsų kraštą, čia esančius gamtos, istorijos, kultūros paveldo objektus.
Projekto įgyvendinimo metu buvo parengtas bendras maršrutas po Elektrėnų savivaldybės, Trakų bei Prienų rajonų lankytinas vietas ir išleistas lankstinukas „Kraštovaizdžio pažinimo maršrutas. Elektrėnai, Trakai, Prienai“. Seniūnijose buvo informacinių stendų poreikis, kadangi keliaujantiems Lietuvos ar užsienio turistams bei vietos gyventojams, jaunimui reikia prieinamos informacijos apie objektus, kuriuos aplankydami pažintų krašto gamtos, kultūros, istorijos vertybes. Projekto įgyvendinimo metu numatyta visose seniūnijose įrengti informacinius stendus, šie darbai jau įpusėti. Stenduose bus skelbiami seniūnijų žemėlapiai su pažymėtais jose esančiais lankomais objektais, maršruto kartoschema, kraštovaizdžio nuotraukos. Taip pat planuojama surengti projekto partnerių bendruomenėms pažintinį turą po lankomus objektus.
Šiuo projektu siekiame prisidėti prie Elektrėnų krašto pažinimo skatinimo, aktyvinti vietos gyventojus, skatinti tausoti aplinką, saugoti kraštovaizdį, puoselėti gamtos, istorinį, kultūros paveldą, domėtis gamtos ir žmogaus kūriniais.
Gamtos paveldas
Kultūros paveldo objektai (bažnyčios, dvarai) daugiau lankomi, žinomi, o pilkapynai, piliakalniai, regyklos, nuo kurių atsiveria įspūdingi vaizdai, – mažiau žinomi, prieinami, lankomi. Gamtos paveldo objektai taip pat gali būti didelis atradimas daugeliui.
Remiantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, gamtos paminklo sąvoką dar XIX a. pradėjo vartoti vokiečių geografas ir keliautojas A. Humboltas. Lietuvoje gamtos paminklais vienas pirmųjų ėmė rūpintis gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas. Jis manė, kad gamtos paminklais galėtų būti laikomi medžiai, akmenys, šaltiniai, kiti objektai, turintys mokslinę, istorinę, estetinę vertę, ir jau 1920 m. rašė apie tai. Tačiau tik 1960 m. Lietuvoje keli šimtai medžių buvo paskelbti gamtos paminklais. Vėlesniais metais gamtos paminklais skelbiami medžiai, akmenys, šaltiniai, atodangos, ozai, parkai, suskirstomi į respublikinės ir vietinės reikšmės. 1993 m. buvo priimtas Saugomų teritorijų įstatymas, pagal kurį valstybės ir savivaldybių saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai tapo gamtos paminklų atitikmenimis. Vertingiausi kraštovaizdžio objektai nuo 2000 m. vėl paskelbti gamtos paminklais. 2001 m., pasikeitus Saugomų teritorijų įstatymui, saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai laikomi gamtos paveldo objektais.
Gamtos paveldo objektai skelbiami, norint išsaugoti juos bei kraštovaizdį, biologinę įvairovę, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams; sąrašas tikslinamas kiekvienais metais. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro, kurį tvarko Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Planavimo ir kadastro skyrius, duomenis, 2014 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 571 valstybės saugomas gamtos paveldo objektas (157 iš jų paskelbti gamtos paminklais) ir 230 savivaldybių saugomų gamtos paveldo objektų.
Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų esama ir Elektrėnų savivaldybės teritorijoje: tai Bražuolės akmuo, Bražuolės tufų atodanga, Ausiutiškių konglomeratas, Alkų ir Paneriškių ąžuolai. Savivaldybės saugomi šie gamtos paveldo objektai: Giedraitiškių ir Streipūnų ąžuolai, Aleksandriškių eglė ir uosis, Beižionių, Mustenių, Žikaronių ir Laičių akmenys.
„Ten, kur lietuviai iš seno…“
Įgyvendinant projektą, teko aplankyti nemažai gamtos, istorijos, kultūros paveldo objektų, esančių Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. Kai kurie jų sunkokai pasiekiami, bet žingeidžiam keliautojui, turistui keliavimo sunkumai įveikiami. Semeliškių seniūnijoje užkopus į Žuvyčių piliakalnio viršūnę, žemai matyti įspūdinga Vuolastos upės slėnio panorama. Keliaujant nuo piliakalnio, kviečia sustoti ir nuplauti nuovargį Vėjų šaltinis, kurio vanduo teka į Rytus, ir tikima, kad tai suteikia jam gydomųjų savybių. Atvykus į Semeliškių miestelį, kuris yra valstybės saugomas urbanistikos paminklas, galima pasivaikščioti senoviška akmenimis grįsta gatve, varpinėje prie Šv. Lauryno bažnyčios pamatyti antrą pagal senumą varpą Lietuvoje, daug kitų objektų. Pastrėvio seniūnijoje atsiveria gražūs vaizdai nuo Toleikių kalno (regyklos), Pipiriškių piliakalnio, Nuobariškių kalno, Rusakalnio, esančio Pipiriškių geomorfologiniame draustinyje. Verta pamatyti didžiulį Mustenių akmenį. Beižionių seniūnijoje rasime du piliakalnius: Beižionių piliakalnis (Birutės kalnas) – sutvarkytas, įrengti laiptai (įgyvendintas Vietos plėtros 2009-2014 metų strategijos vietos projektas), Balandiškių piliakalnis stūkso miške. Vietovėje esama alkų (senovės aukojimo vietų), pilkapynų. Apylinkės yra vaizdingos, nors ratuotam turistui vietomis keliauti būtų sunkoka. Kietaviškių pagrindinėje mokykloje kviečia kraštotyros muziejus, kurio visi eksponatai surinkti vietos apylinkėse mokytojos Danutės Gudelienės iniciatyva. Jau keletą metų vyksta kasinėjimai Bajorų kapinyne, kuris archeologų vadinamas Lietuvos Pompėja. Ilgio ornitologiniame draustinyje, įkurtame 1991 m., siekiant išsaugoti vandens telkinių ir pelkėtų vietų unikalią paukščių bendriją, peri 74 paukščių rūšys, užklysta labai retų paukščių: erelis žuvininkas, jūrinis erelis. Gilučių seniūnijoje įdomus lankytinas objektas yra Prakusos upelio pralaida po geležinkeliu, taip pat šioje seniūnijoje yra viena iš reto Lietuvoje rudeninio vėlyvio augimviečių. Visai netoli plento rymo Kalninių Mijaugonių piliakalnis, vadinamas Pilimi. Vievio seniūnijoje lankytinų objektų ypač gausu, yra du muziejai – Kelių ir Geologijos, turintys įdomias ekspozicijas, Panerių ir Ausieniškių dvarų sodybos, pilkapynai, Neries regioninio parko dalis, gausi gamtos įdomybių, ir kt. Kazokiškių seniūnija pasitinka lankytoją senovės dvelkimu ir gamtos grožiu. Kazokiškių bažnyčia, Grabijolų kaimas, Mitkiškių akmuo, Zabarijos šaltinis, galiūnai medžiai: Aleksandriškių eglė ir uosis, Alkų ąžuolas, Paalkių piliakalnis – visus juos verta pamatyti. Elektrėnų seniūnijoje taip pat yra lankytinų vietų: galingi ąžuolai, skulptūrų parkai, Sabališkių koplyčia, dvaras…Čia nesuminėsi visko, ką galima aplankyti Elektrėnų savivaldybėje, ir gal nepavyks perteikti patirtų įspūdžių, bet tikiuosi, kad atsiras panorusių užkopti į piliakalnius, kurių papėdėse būta senovės gyvenviečių, pamatyti savo kraštą, iš seno žmonių pamėgtą ir apgyventą, pasigrožėti didinga gamta, išmokti istorijos pamokas.
Atraskime laiko ir noro pamatyti, ką gražaus, vertingo turime savo krašte.
Irena Petkevičienė