Elektrėnų Kronika - Elektrenų krašto laikraštis

Lietuvos televizija pagal šį straipsnį atliko žurnalistinį tyrimą, šį atvejį tiria Prokūratūra. Tik gaila, kad teisinė sistema, taip pat, kaip ir žemės reformos, mūsų šalyje dažnai būna neteisinga. Dabar valdžia surado naują būdą, kaip iš žmonių dar kartą užsidirbti. Kiekvienas mažiausio sklypo savininkas privalo surasti keletą šimtelių, kviesti matininkus ir daryti „šventuosius“ geodezinius matavimus naujaisiais įrengimais. Po tokių matavimų būtinai keičiasi žemės ribos, dažniausiai, naudingiau tai pusei, kurios šeimininkai arba turtingesi, arba įtakingesnius postus kur nors užima. O senoms močiutėms, kaip taisyklė, turėti sklypai po keletą arų sumažėja.

Vievietė Leontina Šavareikienė namą su 8,25 arų žemės sklypu (namų valda) Vievyje, Semeliškių gatvėje pirko 1989 metais. Nusipirko, sumokėjo investiciniais čekiais, kaip dažnai pabrėžia Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus viršininkė Ona Zalenkauskienė, tik savo sklypo tvora neaptvėrė. Tuo tarpu kaimynai, iš valstybės nusipirkę buvusias lopšelio-darželio pagalbines patalpas, apsigyveno ten, nors nėra nė namo numerio, ir ėmė dar savo pagalbinius pastatus ant L. Šavareikienės sklypo statyti – kas tualetus, kas malkines. Tada L. Šavareikienė sukruto pasidaryti tuos „šventuosius“ geodezinius matavimus. Matininkas jai paaiškina, kad dabar jos žemės ribos jau kitos, o žemės lieka 1,74 arų mažiau, t.y. ne 8,25 , o 6,50 arų. Ta žemė, kurią pirko ir turi brėžinius, jau ne visa jos esanti ir liepė pasirašyti. L. Šavareikienė sakė niekur nesirašiusi ir ieško kelių, kaip iš vagių susigrąžinti savo žemę. Bet iš vagies žemę susigrąžinti nėra lengva. Tuo nelengva patikėti L. Šavareikienei, tremtinei, nuo okupantų kentėjusiai mažiau, negu nuo laisvosios Lietuvos valdininkų.

L. Šavareikienė redakcijai pasakojo, kaip apgaulės būdu ji buvo priversta pasirašyti po geodezinių matavimų brėžiniais.
Netikėjau, ką man pasakojo L. Šavareikienė, todėl kartu ėjome į savivaldybę pas merą. Meras į savotišką akistatą sukvietė Žemėtvarkos skyriaus vedėją Oną Zalenkauskienę, architektą Arūną Butrimavičių, administracijos direktorių Henriką Petrauską. Girdint juristui Gediminui Ratkevičiui ir šio straipsnio autorei, L. Šavareikienė pasakojo istoriją, kaip atsirado parašai po geodezinių matavimų brėžiniais. Kai ji nesutiko pasirašyti ant dokumentų, nurodančių mažesnį sklypą, architektas A. Butrimavičius davęs pasirašyti ant nesutikimo akto. Ji patikėjusi valdininkais, be to, neturėjusi akinių ir, nepaskaičiusi, pasirašiusi ant jai paduoto dokumento. Taip atsiradę jos parašai, liudijantys sutikimą, kad jai priklauso 6,50 aro žemės, o ne 8,25 arai.
Ginčo klausęsis juristas G. Ratkevičius sakė, kad neteisingo parašo atsiradimą užginčyti galima tik teisme, bet nuosavybės iš žmogaus atimti, nesvarbu kokiais pinigais jis yra įsigijęs, negalima, juo labiau, kad tie 8 arai yra įforminti kaip namų valda. O. Zalenkauskienė ir A. Butrimavičius peržiūrėję brėžinius patikino, kad kaimynams tie 1,74 aro žemės teisiškai nėra įforminti. Lieka tik įpareigoti juos, kad nugriautų nelegaliai ant svetimos žemės pastatytus statinius ir žemę gražintų L. Šavareikienei. Ar teisingumas nugalės, seksime įvykius ir informuosime skaitytojus.

Kitas ne mažiau įdomus detektyvas vyksta Vievyje, Ežero gatvėje. Marijona Jachovič namą su 4 arų žemės sklypu, pagalbiniais pastatais (malkine ir tualetu) pirko 1993 m. Pagyvenusi moteris atnešusi pirkimo – pardavimo dokumentus į žemėtvarką, kad juos įteisintų ir palikusi, o sau net kopijos nepasiliko. Kaip ten buvo – nebuvo, penkerius metus M. Jachovič manė viską susitvarkiusi, remontavo namą, atstatė malkinę ir tualetą. Vėliau paaiškėjo, kad ji namą pirkusi be žemės. Marijona kaltina Žemėtvarkos skyrių, kad jie sąmoningai pradangino dokumentų I ir II lapą, nes likęs tik III orginalo lapas. O. Zalenkauskienė sako, kad ji negavusi tų dokumentų. Tada M. Jachovič buvo pasiūlyta dar kartą pirkti, t.y. įteisinti žemę apie jos namą. Įteisinant pasirodė, kad jai jau priklauso ne 4, o 3,80 arų, atmatavo tik 3,79. Svarbiausia, tą 0,21 aro jai nurėžė nuo tos pusės, kur stovėjo malkinė. Ant senų pamatų atstatyta malkinė ir už jos esantis tualetas dabar tapo nelegaliais statiniais. Išmintingi pareigūnai atskubėjo į moters kiemą, surašė aktą už „nelegalius statinius“ ir paskyrė 5 tūkst. litų baudą. Moteris yra įpareigota nugriauti dalį malkinės, o į tualetą ji iš Ežero g. 13 eina į autobusų stotį. Kaip toje TV laidoje – nors akivaizdu, bet neįtikėtina.

Vievyje panašių istorijų yra ir daugiau. Žmonės net susibūrė į nukentėjusiųjų nuo valdininkų draugiją ir teisybės ieško, kur tik gali. Jie jau buvo priimti net Prezidentūroje. Tik teisybės, žinoma, dar reikės ilgai ieškoti, nes net advokatai, su kuriais susiduria nukentėjusieji, vertina ne teisybę, bet pinigus. Abi moterys advokatams jau išleido tūkstančius litų, deja, bylos teismų kažkodėl nepasiekia.
Apie pinigų galią moterys turi net įrodymų. SMS žinutėmis per trečią asmenį L. Šavareikienė raginama sumokėti „eurukų“, nes ir kaimynė tik taip nuosavybę susitvarkiusi.
Prie šių problemų, manau, dar teks ne kartą sugrįžti ir informuoti skaitytojus. Kviečiame žmones, susidūrusius su panašiomis bėdomis, užsukti į redakciją. Gal kada nors bendromis jėgomis bus galima sulaukti dienos, kad susigrąžinta tėvų ar nupirkta žemė taps mums motina, o ne kankintoja.

Komentarai