Elektrėnų Kronika - Elektrenų krašto laikraštis

Net samprata neįgalus vaikas pakito į kitą – specialiųjų poreikių vaikai, kurių ugdymu rūpinasi ne tik tėvai, bet ir valstybė. Iki Lietuvos nepriklausomybės Lietuvoje buvo plačiai išplėtotas specialiųjų mokyklų, darželių tinklas. Atgavus nepriklausomybę, Lietuvoje pradėta žengti integruoto ugdymo keliu, kai įvairių ugdymosi sunkumų turintys vaikai buvo pradėti ugdyti drauge su savo bendraamžiais bendrojo ugdymo įstaigose. Beveik dvidešimt metų Lietuvoje specialusis ugdymas yra bendrojo ugdymo dalis, todėl mokyklose, darželiuose be mokytojų ir auklėtojų dirba ir pagalbos mokiniui specialistai: logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai bei mokytojų padėjėjai.
Deja, valstybė – ne motina, kuri paskutinį kąsnį savo vaikui atiduotų. Prasidėjus sunkmečiui ir įvairioms švietimo reformoms, valdininkai pirmiausia suskubo žvalgytis į silpniausius ir galvoti, kaip jų sąskaita sutaupyti.

Šiais mokslo metais septyniolikoje Elektrėnų mokymo įstaigų mokėsi 4388 moksleiviai, iš jų 698 turintys specialiųjų arba individualiųjų ugdymosi poreikių. Pagal Elektrėnų švietimo paslaugų centro Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) parengtą analizę, specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių skaičius savivaldybėje auga. 2007-2008 mokslo metais jų buvo 587, 2008-2009 m. m.– 674, 2009-2010 m.m. – 698. Savivaldybės ugdymo įstaigose yra įsteigta 40 pagalbos specialistų etatų – tai specialieji pedagogai, logopedai, psichologai ar psichologų asistentai, socialiniai pedagogai, mokytojo padėjėjai ir kiti specialistai. Visose mokymo įstaigose, išskyrus Semeliškių vaikų darželį ir Pylimų mokyklą-darželį, dirba bent vienas iš minėtų specialistų. Pagal savo profesinį profilį darbuotojai yra apsijungę į metodinius būrelius, kur dalijasi gerąja pedagogine patirtimi, aptaria naujausias metodines informacijas ir kt. Paskutiniajame Elektrėnų specialiųjų pedagogų – logopedų metodinio būrelio susirinkime specialistės susipažino su organizacijų – asociacijų, profsąjungų – medžiaga, teikiama Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministrui ir sunerimo, kad visos švietimo pertvarkos gali skaudžiai paliesti specialiųjų poreikių mokinių ugdymą.

Aš esu, reiškia manęs nebuvo, manęs galėjo nebūti, manęs nebus,- sakė anglų rašytojas John Robert Fowles. Sunerimusios dėl pedagoginės – psichologinės pagalbos ateities ir mūsų savivaldybėje logopedų – specialiųjų pedagogų metodinio būrelio narės savo susirinkime nutarė kreiptis į Elektrėnų savivaldybės vadovus, kad planuodami įvairias švietimo sistemos pertvarkas nenuskriaustų silpniausiųjų. Pareiškime Elektrėnų savivaldybės administracijai rašoma: „…pareiškiame, kad Elektrėnų savivaldybės ugdymo įstaigų ir Švietimo paslaugų centro PPT specialistų: logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo ir gydytojo neurologo teikiama pagalba yra sudedamoji pedagoginės – psichologinės pagalbos sistemos dalis. Pedagoginė – psichologinė sistema susideda iš mokyklų ir PPT specialistų bendro darbo. Sumažinus PPT ir ugdymo įstaigų etatus, Elektrėnų savivaldybėje bus žymus pedagoginės – psichologinės pagalbos trūkumas. Informuojame Elektrėnų savivaldybės administraciją, kad minėtų etatų išsaugojimas yra svarbus, siekiant išlaikyti jau sukurtą ir efektyviai dirbančią pedagoginės – psichologinės pagalbos sistemą.“ Specialistės teigė norinčios priminti valdininkams, kad specialiųjų poreikių vaikai gyvena čia ir dabar, sunkmečiai ateina ir praeina, o antikos laikai, nors iš jos kultūros palikimas liko neatsiejamas nuo šių dienų kultūros, nebegrįš ir tikėtina, kad savivaldybės vadovai nepaseks Platono ar Aristotelio, kurie pasisakė už neįgalių vaikų pasmerkimą, pavyzdžiu. O neįgaliems vaikams, kaip buvo tarybiniais laikais, neteks mokytis tik internatuose.

Parengę pareiškimą savivaldybės administracijai, specialistės, teikiančios Elektrėnų savivaldybė mokiniams pedagoginę psichologinę pagalbą, organizavo neeilinį pasitarimą, į kurį pasikvietė Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininką, Elektrėnų savivaldybės tarybos narį Audrių Jurgelevičių ir Elektrėnų švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkę bei tarybos narę Astą Juknienę.
Profsąjungiečiai, išklausę specialisčių nuogąstavimų dėl grėsmių pedagoginės psichologinės pagalbos sistemai, informavo, kaip darbuotojus gina profsąjungos. Pasak A. Jurgelevičiaus, specialiųjų poreikių moksleivių krepšelis esąs dvigubai didesnis nei kitų moksleivių, o su jais dirbančių specialistų atlyginimai yra didesni nei eilinių pedagogų. Informavo, kad savivaldybėje taip pat yra sudaryta darbo grupė parengti švietimo, kultūros ir sporto įstaigų reorganizavimą ir vidaus struktūros pertvarkos planą, kurio tikslas – optimizuoti šių įstaigų administravimą ir valdymą, paslaugų teikimą bei finansavimą iš savivaldybės biudžeto. Deja, ši grupė apie numatomas pertvarkas su pagalbos mokiniui specialistais nesitaria.
Ar savivaldybės sudarytoji darbo grupė bandys „skriausti“ pagalbos mokiniui specialistus, profsąjungiečiai pažadėjo pasidomėti. Pasak A. Jurgelevičiaus, valdžia dažniausiais linkusi nuskriausti tuos, kurie tyli, bet sunkiausia yra nuskriausti tuos, kurie priklauso profsąjungoms. Pagal darbo kodeksą, darbdavys, norėdamas darbuotojui keisti pareigybes, atlyginimą, mažinti etatus ir kt., privalo tai derinti su profsąjungomis. Tai yra įteisinta teisės aktuose. Bet jei įstaigoje nėra profsąjungų, darbdaviui keisti ar nutraukti darbo sutartis yra paprasčiau.

Komentarai