Julija Kirkilienė
Seniūnaičių rinkimai Elektrėnų savivaldybėje gerai atspindi Lietuvos visuomenės gyvenimą ir, kaip sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, parodė, kad norinčių ateiti į valdžią yra daug, bet Lietuvai dirbti norinčių ji nemato.
Nežinia, ar dirbti Lietuvai, ar tik į valdžią ateiti susiruošė kai kurie savivaldybės piliečiai, panorę tapti seniūnaičiais. Iš viršaus numestas įstatymas dėl seniūnaičių rinkimų, kaip ir buvo prognozuota, kai kuriose bendruomenėse tik sukiršino žmones.
Padės ar trukdys seniūnui dirbti
Prieš pat Naujuosius metus Elektrėnų seniūnas Antanas Šalkauskas seniūnaičių pažymėjimus įteikė trims seniūnaičiams, iš reikalingų penkių. Žebertonių seniūnaitijos seniūnaite išrinkta Gražina Martinaitienė. Elektrėnų miesto centre parašus už save rinko ir seniūnaičiu tapo buvęs Policijos komisariato viršininkas, šiuo metu pensininkas ir aktyvus Centro partijos narys Rimantas Stanevičius. Antra seniūnaite tapo taip pat Centro partijos narė, „Versmės“ gimnazijos mokytoja Rima Akelienė. Deja, jos kandidatūrai pasipriešino Abromiškių bendruomenė, nes jų kaimas ir Geibonys sujungti į vieną seniūnaitiją. Abromiškių kaime gyvena virš 400 gyventojų, todėl bendruomenė parašė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui prašymą, kad Abromiškės būtų atskirtos į atskirą seniūnaitiją ir jie galėtų išsirinkti savo seniūnaitį.
Įteikdamas pažymėjimus seniūnas A. Šalkauskas sveikino seniūnaičius ir dėkojo, kad žmonės prisiėmė atsakomybę padėti seniūnui dirbti. Bet iš seniūnaičių pasisakymų atrodė, kad R. Stanevičius ir R. Akelienė pasiruošę ne seniūnui padėti, o jam trukdyti. R. Stanevičius jau svajojo apie atskiras patalpas, kur galėtų seniūnaitis dirbti, ir žadėjo vaikščioti pas kiekvieną žmogų į namus ne tik savo seniūnaitijoje, bet ir Abromiškėse. R. Akelienė irgi, vos tik gavusi pažymėjimą, taip įsijautė į viršininko vaidmenį, kad pirštu rodydama į mane ėmė diktuoti: „Sakau rašyk: Abromiškių bendruomenė turi žinoti, kad jie, kaip ir Geibonys, priklauso mano seniūnaitijai. Aš jiems noriu padėti“. Apie pagalbą ji jau kalbėjo Abromiškėse, žadėdama kelius tiesti.
Taip pažymėjimų įteikimo proga į valdžios vaidmenį įsijautusiems seniūnaičiams tenka tik priminti, kad seniūnaičių darbas nėra rinkimų agitacija į po metų vyksiančius savivaldos rinkimus. Seniūnaičiai pagal įstatus turėtų seniūnui padėti dirbti, o ne trukdyti.
Detektyvas Semeliškėse
Seniūnaičių rinkimai Semeliškėse virto tikru detektyvu. Semeliškių miestelyje seniūnaitėmis tapti panoro dvi kandidatės: Daina Žymantienė ir Silvija Bielskienė. Pagal seniūnaičių rinkimų tvarkos aprašą, seniūnaitijose, kur gyventojų yra virš 500, parašus už save renka patys kandidatai ir laimi tas, kuris daugiau parašų surenka. Vaikščiojo ir važinėjo kandidatės pas semeliškiečius, parašų prašydamos. O semeliškiečiai geraširdžiai, rašėsi už abi, kuri tik į svečius užėjo. Susumavus rezultatus, paaiškėjo, kad net 43 semeliškiečiai pasirašė už abi kandidates. Tada kandidatės ėmė viena ant kitos skundus rašyti. Pirmąjį skundą savivaldybės administracijos direktoriui parašė D. Žymantienė, kaltindama S. Bielskienę, kad ši iš gyventojų išgaudavusi parašus apgaulės ir psichologinio spaudimo būdu. S. Bielskienė panašų skundą parašė ant D. Žymantienės. Administracijos direktorius H. Petrauskas sudarė komisiją galimiems pažeidimams, vykdant seniūnaičių rinkimus, nagrinėti, kurios pirmininku paskyrė savivaldybės juristą Gediminą Ratkevičių. Nors, išbraukus tuos 43 pasirašusius už abi kandidates, daugiau parašų buvo surinkusi S. Bielskienė, komisija, kandidatėms sutikus, nutarė tuos 43 žmones kviesti į seniūniją ir dar kartą apklausti, už kurią kandidatę jie norėtų pasirašyti. Komisija jiems išsiuntė kvietimus, nurodydama, „kad tik Jūs pats, niekieno neverčiamas ir prieš nieką neatskaitingas, turite apsisprendimo, už kurį kandidatą balsuoti, laisvę“. Bet kai kurie semeliškiečiai arba nepaskaitė to sakinio, arba nesuprato. Kostas Bagačionok redakcijai sakė, kad sulaukęs tokio skambučio: „Jei nepasirašysi už D. Žymantienę, tave Darbo biržoje išbrauks iš sąrašų“. Išsigando žmogus, ir nuskubėjo pasirašyti ne už savo kaimynę S. Bielskienę, o už D. Žymantienę. Stanislovas Dzetlauskas irgi įdomią istoriją papasakojo. Ateiti į seniūniją pasirašyti už kandidatę jį pakvietė telefonu. Atėjo jis po darbo. Seniūnas iš namų ėjo į seniūniją, pakvietė net kitas seniūnijos darbuotojas, ir Stanislovui buvo paduotas lapas, kuriame buvo renkami parašai už D. Žymantienę. Prie Stanislovo pavardės buvo jau užtušuotas kažkieno parašas. Tik Stanislovas žinojo, už kurią kandidatę jis nori pasirašyti, todėl paprašė S. Bielskienės lapo. Jonui Rulevičiui taip pat buvo paduotas D Žymantienės lapas, bet jis paprašęs kito.
Po tokio antrojo rinkimų turo seniūnaite Semeliškėse tapo D. Žymantienė, kuri priklauso Darbo partijai.
Liko laisvų vietų
Iš 34 numatytų savivaldybės seniūnaičių, išrinkti tik 17. Laisvų vietų liko tose seniūnijose, kur bendruomenės dirba draugiškai su seniūnijomis. Pasak G. Ratkevičiaus, šiuo metu savivaldybės tarybai pateiktas sprendimo projektas dėl Abromiškių seniūnaitijos padalijimo. Jeigu gyventojai apsigalvotų ir pageidautų išsirinkti seniūnaičius ten, kur nėra išrinkti, prašymus pateikti turėtų Administracijos direktoriui Henrikui Petrauskui. Stebėsime, ar į tas ramias vietas įsisuks rinkimų vėjai.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo 33 straipsnis, kuris įsigaliojo nuo 2009 m. sausio 1 d., reglamentuoja gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo – seniūnaičio statusą.
Seniūnaitijų gyventojai šio įstatymo nustatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti gyventojai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys seniūnaitijoje.
Įstatyme numatytos seniūnaičių teisės ir pareigos: atstovimas gyventojų interesams seniūnijose, savivaldybės ir jos teritorijoje veikiančiose įstaigose, skatinti gyventojus prižiūrėti savo gyvenamosios vietos teritoriją, tvarkyti bei gražinti aplinką, plėtoti ir organizuoti kultūrinį ir sportinį gyvenimą, prireikus organizuoti gyventojų apklausas, susitikimus su savivaldybės bei valdžios atstovais. Seniūnaičiai turi teisę gauti informaciją apie savivaldybės bei jos institucijų funkcijas, darbo laiką, dalyvauti savivaldybės tarybos (taip pat komitetų) posėdžiuose, kur svarstomi su seniūnaitija susiję klausimai, pareikšti seniūnaitijos gyventojų interesus, teikti pasiūlymus. Be abejo, su gauta informacija seniūnaičiai privalo supažindinti gyventojus.
Seniūnaitis turi paaukoti nemažai savo laiko visuomenės problemoms spręsti, tik ar dažniau, prisidengę seniūnaičio pareigomis, nenorės spręsti savo ar partijos problemų.
Jūs vapšče džiaukitės, kad bent tokie...
O aš pažiūrėsiu kaip tu ant suolelio ...
as norecai ten buti
Tai kad ne apie prostatą ir kalbu, ga...
Tai,kad aš prostatos neturiu...:)