Darbo su vaikais ypatumai: vieniems – autoritetas, kitiems – smurtautoja

Virginija Jacinavičiūtė

Lietuvos aukščiausiąjį teismą pasiekusioje byloje padėtas taškas: Elektrėnų sporto centro dailiojo čiuožimo trenerė Ramunė Satkauskaitė pripažinta kalta dėl mažametės sveikatos sutrikdymo.
Kol vyko teismai, taika Ledo arenoje neįsivyravo. Įtampa tvyro tiek tarp tėvų, tiek tarp trenerių. Savivaldybę ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą pasiekė nauji skundai dėl netinkamų trenerės darbo metodų, bet treniruojamų vaikų tėvai trenerės ginti stojo mūru.

Pradžia

Istorija, pasiekusi teismą, pra­sidėjo 2010 metais, kai trenerė Ramunė Satkauskaitė treniravo vaikus Kaune vykusioje stovykloje. Dar pirmos instancijos teisme buvo įrodyta, kad mergaitei blogai atlikus pratimus, trenerė sukėlė fizinį skausmą: skaudžiai žnaibė blogai atlikus šuolį, spausdavo ir sukdavo smakrą, ausis, rankas, liemenį, taip pat naudodavo psichologinį smurtą, vadindama mergaitę „stora karve“. Teismo sprendimui didelės įtakos turėjo po stovyklos darytas vaizdo įrašas ir nu­o­traukos, kuriose aiškiai buvo matyti mėlynės. Teismo ekspertai nustatė, kad tokios mėlynės negalėjo atsirasti treniruočių metu.
Mergaitės mama Daiva į teismą kreipėsi praėjus trejiems metams, nes mergaitė labai norėjo treniruotis, o kitos dailiojo čiuožimo trenerės tuo metu Elektrėnuose nebuvo. Kreip­tis į policiją Daiva pasiryžo, kai Elektrėnuose pradėjo dirbti nauja trenerė Gintarė Žibortaitė Ašmenienė. Didelės įtakos sprendimui kreiptis į policiją turėjo tuometinis savivaldybės tarybos narys Nikolaj Melnikov. Jį konsultavo specialistė, kuri filmuotoje medžiagoje įžvelgė smurtą, todėl tarybos narys primygtinai siūlė kreiptis į policiją.
Kauno apylinkės teisme Ramunė Satkauskaitė buvo pripažinta kalta, tačiau trenerė nuosprendį apskundė. Apeliacinis teismas buvo palankus trenerei, bet Aukščiausiasis teismas paliko galioti pirmojo teismo nutartį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuo­statas, susijusias su įrodymų vertinimu, ir dėl to nepagrįstai pripažino, jog byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių čiuožimo trenerės kaltę padarius nusikaltimą.
Aukščiausiasis teismas trenerei R. Satkauskaitei skyrė 2259,60 Eur baudą. Taip pat nukentėjusiosios mergaitės atstovei priteisė 450 Eur jos turėtų atstovavimo išlaidų teismuose, tačiau neuždraudė trenerei toliau dirbti su vaikais.

Kiti skundai

Dėl trenerės elgesio į teismą kreipėsi tik Daiva, tačiau, mamų tei­gimu, psichologinį smurtą patyrė daug daugiau vaikų. Dėl šios priežasties vaikai ėmė treniruotis pas kitą trenerę, tačiau, tikina mamos, net ir treniruojami naujos trenerės sulaukdavo Ramunės Satkauskaitės patyčių.
Pakalbintos mamos tvirtino, kad trenerė vaikus žemino, nuteikinėjo prieš tėvus, vadino asilais, debilais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais. Pasak mamų, trenerė vaikus auklėjo ignoravimu – nevesdavo jiems treniruotės, liepdavo čiuož­ti taip, kaip moka. Esą vaikai, labai trokšdami čiuožti bei paveikti trenerės spaudimo, bijojo tėvams papasakoti, kas vyksta treniruotėse. Viena mamų pasakoja, kad į policiją nesikreipė tik dėl to, jog nesitikėjo, kad kažkas į pagalbos signalą sureaguos. „Beprasmiška buvo kur nors kreiptis, nes kas tik besikreipė į Sporto centrą, Švietimo skyrių ar Vaikų teises, nieko nepasiekė. Kai neturi įrodymų, nieko negali padaryti“, – pasakojo mama. Esą tėvai, žinodami, kad nepavyks rasti teisybės, pasirinko paprasčiausią variantą – rasti kitą trenerį ar apskritai nutraukti treniruotes. Tėvai mano, kad Ramunė Satkauskaitė turi stiprų užnugarį, todėl leidžia sau peržengti visas ribas. „Suprantu tėvus, kurie gina trenerę. Kai kitos mamos kaltino trenerę psichologiniu smurtu, aš irgi gyniau R. Satkauskaitę, kovojau dėl valandų, dėl ledo, nes aklai ja tikėjau. Pasitikėjimas baigėsi, kai supratau, kad ir mano vaikas patiria psichologinį smurtą. Trenerė visada mokėjo manipuliuoti ne tik vaikais, bet ir tėvais. Atrodė, kad tai, ką kalbą apie kitus tėvus, tikrai yra tiesa. Gali būti, kad ji atsirenka vaikus, ne prieš visus naudoja savo darbo metodus, todėl nenuostabu, kad dalis tėvų ją labai palaiko. Aš irgi tokia buvau“, – pasakojo viena mamų.

Remsis dokumentais

Sporto centro direktorius Alfredas Vainauskas redakcijai sakė, kad kol kas nėra gavęs Aukščiausiojo teismo nutarties, todėl negali atsakyti, ar trenerė toliau treniruos vaikus. „Reikia būti objektyviam ir kompetentingam, todėl remsiuosi dokumentais“, – sakė A. Vainauskas.
Nors A. Vainauskas oficialiai teismo nutarties nėra gavęs, ji yra paskelbta internete. Nutartyje nėra išvadų, kad R. Satkauskaitė negali dirbti su vaikais, todėl, atrodo, nėra ir objektyvių priežasčių atleisti trenerę iš darbo.
Per tą laiką, kai vyko teismas, rodos, Ledo arenoje niekas nepasikeitė. Į dvi teritorijas pasidalinę tėvai ir treneriai toliau riejasi dėl treniruočių laiko ir dažnumo. Trenerės Gintarės Žibortaitės Ašmenienės auklėtinių tėvai Sporto centrui, Elektrėnų savivaldybės administracijai, Švietimo, kultūros ir sporto skyriui bei Dailiojo čiuožimo federacijai yra pateikę skundą. Šiame skunde aiškinama, kad trenerė R. Satkauskaitė nesilaiko suderinto treniruočių grafiko, treniruoja vaikus ne savo laiku, trukdo treniruotes, atsiveda į treniruotes kitas treneres ir kt. Kad R. Satkauskaitė nesilaiko treniruočių tvarkaraščio, konfliktuoja su kitomis trenerėmis ir ledo rūmų darbuotojomis, A. Vainauską yra informavęs ir VšĮ Ledo arena direktorius Valdas Škadauskas.
Sporto centro direktorius pa­tvirtino, kad įtampa tarp dailiojo čiuožimo trenerių ir tėvų yra seniai įsišaknijusi, todėl dedamos didelės pastangos, kad situacija pasikeistų. „Ir gražiuoju, ir piktuoju kalbamės su treneriais ir tėvais, tačiau kompromisą sunkiai pavyksta surasti, nuolat iškyla konfliktų. Derybų procese dalyvauja savivaldybės administracija, Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, konsultuojamės su Dailiojo čiuožimo federacija, Kūno kultūros ir sporto departamentu. Bandome rasti išeitį, tačiau kol kas neįmanoma rasti sprendimo, kuris tenkintų abi puses“, – pasakojo A. Vainauskas.

Stojo ginti trenerės

Po to, kai į redakciją kreipėsi buvusių R. Satkauskaitės auklėtinių tėvai, pakalbinome pačią trenerę. Pokalbio metu išsakyta buvo daug asmeniškumų. Išgirdusios apie ką kalbame, savo poziciją išsakė ir trys į treniruotę dukras atvedusios mamos. Mamos, kaip ir trenerė, abejojo teismo teisingumu. Mamoms įtartina, kad mama Daiva į teismą kreipėsi tik po kelerių metų. Esą tai rodo, kad norėta su trenere susidoroti po to, kai Elektrėnuose pradėjo dirbti nauja trenerė. Galbūt taip siekta, kad Elektrėnuose liktų tik viena trenerė arba liktų vieta kitam treneriui. Mamoms nekliūna tai, kad trenerė yra griežta. Priešingai, trenerei esant švelniai, nebūtų jokių darbo rezultatų. Mamos sako, kad įrašas su mėlynėmis dar nereiškia, kad trenerė smurtavo. Esą to­kioms mėlynėms atsirasti pakanka stipriau suspausti ranką, ypač didelė tikimybė įsitaisyti mėlynių mokant atlikti suktuką. Jei trenerė suka vaiką, o jis stovi ir nesisuka, tuomet ir atsiranda mėlynės. Mamos tikina, kad ne vaikuose yra bėda, o tėvuose, kurie turi per didelius lūkesčius ir negali susitaikyti, kad jų vaikams sekasi ne taip gerai, kaip jie vylėsi.
Mamos sako, kad trenerė R. Satkauskaitė yra didelis autoritetas vaikams, ir vertina trenerę už tai, kiek dėmesio ji skiria vaikams – pati veža į varžybas, treniruotes veda net sekmadienį, prieš varžybas sušukuoja mergaitėms plaukus, pasirūpina suknelėmis, veža galąsti pačiūžas ir kt.
Pati R. Satkauskaitė nesutinka su teismo sprendimu ir netgi mano, kad teismai galėjo būti papirk­ti, todėl ji ir buvo nuteista. „Aš dailiajam čiuo­žimui paskyriau visą savo gyvenimą, todėl labai skaudu tai, kas vyksta“, – atviravo R. Satkauskaitė.- Mano auklėtinės nuolat dalyvauja varžybose ir pasiekia gerų rezultatų, turiu tris pilnas grupes vaikų. Jei aš tokia bloga, kodėl tiek vaikų nori pas mane treniruotis. Juk gali pasirinkti kitą trenerę“, – kalbėjo R. Satkauskaitė ir sakė, kad šis teismo sprendimas dar tikrai nėra pabaiga. Trenerė neatmeta galimybės kreiptis į Europos teisingumo teismą. O mamos iš kitos barikadų pusės mano, kad trenerė per daug didžiuo­jasi savo pasiekimais – per keliolika darbo metų neišaugino nė vieno čempiono ar dailiojo čiuožimo trenerio Elektrėnams.

Nuomonės

Rengdami publikaciją pakalbinome Lietuvos čiuožimo federacijos, kuriai priklauso R. Satkauskaitė, prezidentę Liliją Vanagienę.
„Lietuvos čiuožimo federacijos trenerių tarybos pirmininkė, Elektrėnų dailiojo čiuožimo trenerė Ramunė Satkauskaitė, tapo neįtikėtino įžūlumo ir intrigų auka. Aš pati buvau toje pačio­je treniruočių stovykloje, kur, anot šią trenerę į teismą padavusių asmenų, viskas įvyko. Jeigu kažkas būtų įvykę – aš būčiau buvusi pirmoji, kuri sužinotų apie neva buvusius įvykius. Su trenere Ramune Satkauskaite kartu yra tekę dalyvauti daugelyje tarptautinių dailiojo čiuožimo varžybų bei treniruočių stovyklų, kurių metu ji galėjo būti kaip labai geras pavyzdys visiems treneriams. Ši specialistė yra be galo darbšti, reikli bei pareiginga, atidavusi visą savo gyvenimą Elektrėnų dailiojo čiuožimo sporto vystymui – visa tai apibendrina jos parengtų sportininkų skaičius 2018 m. Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionate bei pirmenybėse – jos auklėtinių dalyvavo net 12! Ramunė Satkauskaitė kartu su savo auklėtiniais nuolat dalyvauja įvairiose tarptautinėse dailiojo čiuožimo varžybose bei projektuose.
Deja, į šį skandalą įsivėlusių trenerių auklėtinių tarptautinėse varžybose arba Lietuvos čempionate kasmet matome vos keletą arba nė vieno. Visa ši situacija yra absurdiška bei man asmeniškai nesuprantama – kodėl treneriai užuot gražiai pasidalinę treniruočių aikšte ar siekę dialogo, „kiša pagalius į ratus“ Ramunei. Labai gaila, kad turint tokią nuostabią ledo areną Elektrėnuose, kai kurie treneriai užsiima ne sportininkų treniravimu, o intrigų rezgimu bei nereikalingais nešvariais „darbeliais“.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Džeraldo Dagio klausėme, ar gali trenerė, nuteista už smurtą prieš vaikus, toliau dirbti savo darbą:
„Kiekvienas asmuo turi turėti galimybę ugdytis sveikoje, saugio­je, užkertančioje kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinkoje, todėl Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus pozicija vienareikšmė: smurtas ir mokytojo darbas – nesuderinami.
Žinoma, prieš priimant konk­rečius sprendimus situaciją būtina išnagrinėti išsamiai, įvertinti visus aspektus ir aplinkybes. Šiuo metu tai ir daroma.“
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Elektrėnuose Aldutė Jaseliūnė:
„Pastarosiomis dienomis į Skyrių Elektrėnuose kreipėsi mamos dėl trenerės R. S. galimo psichologinio smurto naudojimo prieš jų vaikus.
Skyrius raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo psichologinio smurto naudojimo prieš nepilnamečius vaikus. Rašte prašome užtikrinti psichologo ir vaiko teisių specialisto dalyvavimą nepilnamečių apklausoje.
Taip pat Skyrius kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės sporto centro direktorių ir į savivaldybės administracijos direktorių.“

Taškas dar nėra taškas

Atvejis, kuomet pedagogas nuteisiamas už smurtą prieš vaikus, Elektrėnuose nėra vienintelis. Prieš kelerius metus buvo nuteistas Beižionių mokyklos direktorius Virginijus Juknevičius, kuris, kaip teigiama teismo nutartyje, necenzūrinius žodžius vartojusiam ir nepagarbiai besielgusiam nepilnamečiui norėjo iš­plauti burną skystu muilu. Taip pat teigiama, kad V. Juknevičius panaudojo jėgą kišdamas moksleivio galvą į klozetą, įspraudė į kampą. Vilniaus apygardos teismas paskyrė nuteistajam bausmę – vienerius metus nedirbti su švietimu susijusio darbo, tačiau V. Juknevičius iš darbo buvo paragintas išeiti iškart po įvykio, dar nesulaukus teismo sprendimo. Dėl smurto prieš mažametį nuteista buvo ir lopšelio-darželio auklėtoja Ona Bartusevičienė. „Užmušiu šitą parazitą. Duok jam snukin, stipriai. Neskauda? O va dabar skauda?“ – taip vaikus auklėjo ilgametė auklėtoja. Priešingai nei V. Juknevičiaus atveju, iš darbo O. Bartusevičienė nebuvo išprašyta. Pedagogė nedirbo tiesiogiai su vaikais, bet jai buvo sukurta nauja darbo vieta, kurioje ji dirbo iki galutinio teismo sprendimo. Ikiteisminis tyrimas vyksta dar dėl vieno savivaldybės administracijos vadovo neva smurtavimo prieš nepilnametį Beižionių globos namų auklėtinį. Nuteisti buvo ugdymo įstaigų pedagogai, o R. Satkauskaitės įvykis yra kitoks, nes ji yra neformalaus ugdymo pedagogė.
Kai skirtingoms pusėms nepavyksta rasti išeities taikiu būdu, tą padaro teismas. Tačiau net ir teismas negali užtikrinti taikos. Net po teismo trenerė nepripažįsta savo kaltės, o nukentėjusia pripažintos mergaitės mama ir kiti tėvai mano, kad trenerė dirbti su vaikais negali, nes juos psichologiškai traumuoja. Savo tašką šioje istorijoje padėjo Lietuvos aukš­čiausiasis teismas, tačiau tai dar ne pabaiga – policiją pasiekė nauji skundai dėl R. Satkauskaitės elgesio, o R. Satkauskaitė savo tiesą ketina ginti Europos teismuose.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1