Julija Kirkilienė
Šį šildymo sezoną vieviečius, kaip ir elektrėniečius, šildo Lietuvos elektrinė. Ir tai todėl, kad savivaldybės taryba nepabijojo rizikuoti.
Taryba leido UAB „Gelvita“ savo lėšomis prisidėti prie ES finansuojamo projekto „Vievio miesto centralizuoto šilumos energijos tiekimo sistemos patikimumo didinimas“, įgyvendinto pagal ekonomikos augimo veiksmų programos prioritetą „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“. Pasiteisino ir projektas „Atliekinės šilumos panaudojimas Vievio miesto šildymui apjungiant Elektrėnų ir Vievio centralizuoto šilumos tiekimo tinklus“. Šie du įvykdyti projektai, remiami Europos Sąjungos lėšomis, ir palengvino vieviečių finasinę padėtį.
Atliko katilinių ir žmonių
Per pusmetį 1,6 mln. kainavusį projektą įvykdžiusi UAB „Gelvita“ iš 5 katilinių paliko tris, iš kurių dvi – rezervinės. Jeigu atsitiktų taip, kad nebūtų galima šilumos gauti iš elektrinės, tada rezervinės katilinės galėtų apšildyti Vievį ir palaikyti šilumą Elektrėnuose. Liko dar veikti ir viena maža katilinė Stoties kvartalui apšildyti: ši kurenama dujomis. Projekto metu renovuota apie 340 m kanalinės trasos, panaudojant iš anksto pramoniniu būdu izoliuotų vamzdžių technologiją, ir nutiesta apie 920 m ilgio nauja atkarpa, sujungianti esamas centralizuotų šilumos tiekimo (CŠT ) sistemas į vieną, hidrauliškai vientisą, sistemą.
Įvykdyto projekto pagrindinis tikslas – padidintas centralizuoto šilumos energijos tiekimo efektyvumas ir patikimumas Vievyje, apjungiant atskiras Vievio CŠT sistemas į vieną bendrą CŠT sistemą ir modernizuojant senas bei susidėvėjusias trasas. Įvykdžius šį projektą laisvos liko ne tik katilinės, bet ir jas aptarnavę darbuotojai. Šiuo sunkmečiu UAB „Gelvita“ sprendžia, kaip neskausmingiau sumažinti etatų skaičių įmonėje.
Įvykdyto projekto pagrindinis tikslas – padidintas centralizuoto šilumos energijos tiekimo efektyvumas ir patikimumas Vievyje, apjungiant atskiras Vievio CŠT sistemas į vieną bendrą CŠT sistemą ir modernizuojant senas bei susidėvėjusias trasas. Įvykdžius šį projektą laisvos liko ne tik katilinės, bet ir jas aptarnavę darbuotojai. Šiuo sunkmečiu UAB „Gelvita“ sprendžia, kaip neskausmingiau sumažinti etatų skaičių įmonėje.
Atpigo šiluma
UAB „Gelvita“ ilgametis direktorius Timofejus Rusakovas, besidžiaugdamas sėkmingai įvykdytu projektu, dabar atidžiai skaičiuoja šilumos kainą. Vieviečiams už pusę spalio šildymas kainavo 1,94 Lt už vieną kvadratinį metrą, kai pernai – 4,52 Lt. Jei pernai vieviečiai iš 52 šilumos tiekėjų Lietuvos rajonuose pagal šildymo kainą buvo penkti nuo apačios, tai šiais metais atsirado auksčiau vidurio. Juos lenkia tik tie rajonai, kurie kurena biokuru. O svarbiausia, dabar Gelvitai nebereikės atkasinėti ir užkasinėti vis gendančių šiluminių trasų, nebereikės trukdyti darbuotojų laiko ir kasinėjimais pykdyti žmonių. Nors vieviečiai vis dar priekaištauja bendrovei dėl nesutvarkytų iškasinėtų gatvių, T. Rusakovas sako jų atsiprašantis, kad dėl skubiai vykdomo projekto ne visada suspėjo po darbų užtikrinti tvarką.
Sumažėjo skolininkų
Brangi šilumos kaina nuostolių nešdavo ne vien gyventojams, bet ir valstybei. Kuo brangiau tenka mokėti už komunalininius patarnavimus, tuo daugiau atsiranda gyventojų, kuriems tenka kompensuoti tas išlaidas. T. Rusakovas sako, kad Vievyje dabar skolininkų nėra tiek daug, kiek buvo prieš penkerius metus. Neišgalintys susimokėti jau įprato pagalbos ieškoti įmonėje. Gelvitos specialistai, sako direktorius, vieniems pataria, kaip gauti kompensacijas, o jei jos nepriklauso, skolas išdėsto terminais. Šiais metais atpigus šilumai, mažiau bus ir kompensacijų prašytojų.
UAB „Gelvita“ prie projekto prisidėjo 50 proc. savo lėšų, kurias savivaldybės taryba leido skolintis. Nors skeptikai nepritaria paskolų ėmimui, bet skolintis šiam projektui pasiteisno. Už minėtą sumą buvo sužiedintos keturios katilinės ir Šviesos g. kvartale įrengti šiuolaikiniai moduliai su įranga šilumos nuotoliniam nuskaitymui. Skolą įmonei grąžinti teks per 10 metų, per kuriuos naujoji trasa nesusidėvės. Pramoniniu būdu izoliuotų vamzdžių technologijai suteikta 30 metų garantija. Be Europos Sąjungos pagalbos, žinoma, nei savivaldybė, nei UAB „Gelvita“ tokių projektų įvykdyti galimybių neturėtų.
UAB „Gelvita“ prie projekto prisidėjo 50 proc. savo lėšų, kurias savivaldybės taryba leido skolintis. Nors skeptikai nepritaria paskolų ėmimui, bet skolintis šiam projektui pasiteisno. Už minėtą sumą buvo sužiedintos keturios katilinės ir Šviesos g. kvartale įrengti šiuolaikiniai moduliai su įranga šilumos nuotoliniam nuskaitymui. Skolą įmonei grąžinti teks per 10 metų, per kuriuos naujoji trasa nesusidėvės. Pramoniniu būdu izoliuotų vamzdžių technologijai suteikta 30 metų garantija. Be Europos Sąjungos pagalbos, žinoma, nei savivaldybė, nei UAB „Gelvita“ tokių projektų įvykdyti galimybių neturėtų.