Kazokiškių sąvartynas: teismai, teisybė ir patyčios

Nuo 2002 m.  vietinė spauda mirga straipsniais ir ataskaitomis apie neteisėtai pradėtą statyti, o dabar blogai eksploatuojamą sąvartyną.  Aštuonerius metus Kazokiškių bendruomenė skundžiasi Lietuvos ir Europos teisinėms instancijoms. 2008 m. Jungtinių Tautų Orhuso konvencijos priežiūros komitetas paskelbė sprendimą, kuriame konstatuojama, kad šalis tinkamai neinformavo suinteresuotos visuomenės dalies apie Kazokiškių sąvartyno statybas ir galimą poveikį aplinkai. O šių metų spalio 19 d.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino leidimą eksploatuoti Kazokiškių sąvartyną, sprendimo vykdymą atidėdamas metams.
Kol kazokiškiečiai džiaugiasi savo pergale, Aplinkos ministerija  savaip komentuoja teismo sprendimą. Teismo sprendime rašoma, kad „…įvertinus galimai kilsiančias pasekmes, jei šis teismo sprendimas būtų vykdomas nedelsiant, teismas sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams tam, kad per šį laikotarpį būtų galima išspręsti klausimą dėl Vilniaus apskrities savivaldybėse susidarančių atliekų šalinimo“. Aplinkos ministerija teismo sprendimą kitaip interpretuoja: „…Kazokiškių sąvartynas veiklą tęs, o formalius trūkumus jie turi pašalinti per metus“. Tie formalūs trūkumai yra tai, kad UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ (VAATC) turės atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir privalės gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą.  Tą leidimą išduoti turėsiantis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius, kuris jau kartą tą TIPK neteisėtai išdavė – dėl to kazokiškiečiai ir laimėjo bylą.
Spausdiname teismo nutartį ir žmonių, vienaip ar kitaip susijusių su šio objekto veikla, atsiliepimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patenkino pareiškėjų Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių bendruomenės ir G. G. apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išduotą leidimą eksploatuoti Vilniaus apskrities regioninį buitinių atliekų sąvartyną Kazokiškių kaime, Kazokiškių seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje. Šio LVAT sprendimo vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams.
Kaip pažymėjo LVAT teisėjų kolegija, TIPK pradėti vykdyti ūkinę veiklą, kai yra būtinas šios veiklos poveikio aplinkai vertinimas, gali būti išduodamas tik galiojant teigiamam Aplinkos ministerijos sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių pasirinktoje vietoje (toliau – Sprendimas). LVAT nustatė, jog ginčijamas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas buvo išduotas pasibaigus teigiamo Sprendimo, kuris buvo priimtas 2002 m. birželio 12 d., galiojimui.
Vertindamas, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui išduoti pakanka per teigiamo Sprendimo galiojimo terminą pateikti paraišką šiam leidimui, Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog tokios nuostatos galiojančiuose teisės aktuose nėra ir pirmosios instancijos teismas jos nenurodė. Vien tik paraiškos pateikimas teisės vykdyti ūkinę veiklą dar nesuteikia. Todėl nagrinėjamu atveju išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą eksploatuoti įrenginį – sąvartyną, privalėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir priimtas naujas teigiamas sprendimas arba priimta atranką atliekančio subjekto išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo nebūtinumo. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.
LVAT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad neatidėliotinas ginčijamo leidimo panaikinimas galėtų sukelti itin sunkių, neadekvačių ir neproporcingų pasekmių Vilniaus regionui ir jo gyventojams. Todėl, įvertinus galimai kilsiančias pasekmes, jei šis teismo sprendimas būtų vykdomas nedelsiant, teismas sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams tam, kad per šį laikotarpį būtų galima išspręsti klausimą dėl Vilniaus apskrities savivaldybėse susidarančių atliekų šalinimo.
Nutartis yra skelbiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo interneto svetainėje www.lvat.lt. Bylos numeris A-525-844-10.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas padėjo tašką neteisėtiems Vilniaus regiono aplinkos apsaugos agentūros sprendimams dėl Kazokiškių sąvartyno eksploatavimo. Kazokiškių bendruomenės skundas patenkintas. 2007 m. rugsėjo 5 dieną Vilniaus regiono aplinkos apsaugos agentūros išduotas didžiausio Lietuvoje komunalinių atliekų sąvartyno eksploatavimo  leidimas yra pripažintas neteisėtu. Sąvartynas eksploatuotas trejus metus be tinkamai išduotų taršos integruotos prevencijos sąlygų, nesuderinus su visuomene, visiškai nekontroliuojamas. Žala gamtai, žmonių sveikatai ir turtui, ypač aplinkinių gyvenviečių ir Elektrėnų gyventojams, yra milžiniška. Vyriausybei gali tekti grąžinti ES finansinę paramą, gautą pagal Finansinį memorandumą. Apie tai, kad sąvartynas Kazokiškėse negali būti įrengtas, Kazokiškių bendruomenė nuo 2004 m. lapkričio mėnesio sistemingai ir argumentuotai informuodavo Lietuvos prezidentą (Jo Ekscelenciją Valdą Adamkų), ministrus pirmininkus, Seimo pirmininkus ir aplinkos ministrus. Apie tai, kad Lietuva vėluoja pereiti prie atliekų deginimo strategijos, kad neišvengiamai pažeis atliekų deginimo direktyvas, Kazokiškių bendruomenė viešai argumentuotai paskelbė savo spaudos konferencijoje, organizuotoje dar 2005 m. gegužės mėnesį.
Dėkojame visiems, kas palaikė Kazokiškių bendruomenės pilietinę ir teisinę poziciją.

Jausmai nevienareikšmiai

Pirmas. Džiaugsmas ir pasitenkinimas, kad mes visi, kurie nuo pirmųjų šio monstro pradėjimo dienų šaukte šaukėme, koks tai absurdiškas sprendimas, pasirodėme teisūs. Su tuo ir sveikinu visus iki vieno ėjusius, tebeeinančius ir dar eisiančius šiuo keliu, kurio galutinis tikslas – regioninio Kazokiškių sąvartyno uždarymas.
Antras. Baimė, kuri dar sustiprėjo, įvertinant tai, kad net kai kurios mūsų valstybės struktūros pradeda suprasti, kad gyvename šalia uždelsto veikimo bombos, kuri anksčiau ar vėliau gali sprogti.
Ir trečias. Ką mes visi galime padaryti, kad šis teismo sprendimas būtų įgyvendintas? Paradoksalu, tačiau pirmieji, kurie šį sprendimą sutiko, vaizdžiai tariant,  iš apkasų pozicijos, pasiruošę kovai, kad šis sprendimas taptų niekinis, yra Aplinkosaugos ministerija, regiono aplinkosaugos departamentas. Mes visi – tai ne tik Kazokiškių ir apylinkių gyventojai, bet ir visa savivaldybė, jos vadovybė, visos Lietuvos sveikosios jėgos, dar nepraradusios gebėjimų sveikai galvoti, savo ruožtu inicijuosiu tarybos sprendimą šiuo klausimu. Tai galėtų būti tarybos reakcija, pradedant rezoliucija, baigiant konkrečiu sprendimu.

Sveikinimai

Sveikinu Kazokiškių bendruomenę su I.V. Stačiokiene ir advokate R.Dulevičiene. Šis Lietuvos administracinio teismo sprendimas padės įgauti didesnį pasitikėjimą visa teisine sistema. Bet kas toliau? Manau, vyriausybė yra pajėgi spręsti šią atliekų šalinimo problemą teisėtais būdais. Reikia tik ryžto ir noro. Sugebėti pripažinti padarytas klaidas ir skubiai jas taisyti.

Tam  reikėjo 8 metų

Kazokiškių bendruomenės laimėjimas dar kartą parodė, kad valstybinės institucijos, Aplinkos apsaugos agentūros, savivaldybės veikla buvo ne tik netinkama, bet ir nusikalstama. Kazokiškių sąvartyno statybą galima prilyginti žmogžudystei ir tikrai neužteks kaltų asmenų atsiprašymo.  Kaltininkai turės būti nubausti. Tik ar tam, kad būtų įrodyta tiesa,  reikėjo aštuonerių metų?  Įvykiai po teismo ir artėjantys savivaldos rinkimai rodo, kad kai kurie politikai ne tik nepasimokė iš klaidų, bet nepripažįsta ir nusikaltimo. Tos pačios partijos, Liberalų ir centro sąjungos, remiamos tuometinio premjero a.a. Algirdo Brazausko,  atvedusių į Kazokiškes sąvartyną, nariai, tik dabar pasivadinę jaunaisiais liberalcentristais, brutaliai ir nesąžiningai dar kartą nori pasinaudoti  kazokiškiečių ir visos Elektrėnų savivaldybės žmonių kančia. Siekdami sugrįžti į valdžią jie inicijuoja  protestus prieš Kazokiškių sąvartyną. Todėl sveikindama Kazokiškių bendruomenę su pergale, noriu pasidžiaugti, kad mūsų bendras ir nenuilstamas pasipriešinimas davė rezultatų, kad teisybė nors ir pavėluotai, bet triumfavo. Noriu palinkėti savivaldos rinkimuose gyventojams teisingai pasirinkti politikus.

Kartūs prisiminimai

Kazokiškių sąvartyno statybos, matyt, dar kelioms kartoms duos medžiagos įvairiausiems moksliniams tyrimams. Šio sąvartyno statybą nagrinėjo savo magistro darbe elektrėnietė Renata Monkevič, pasirinkusi temą „Vilniaus regioninio sąvartyno planavimas, veikla ir įtaka vietos gyventojams“, o aš diplominį darbą VU Žurnalistikos institute apsigyniau tema „Ekologijos problemų nagrinėjimas vietinėje spaudoje“. Rašydama diplominį darbą dar kartą  perskaičiau Trakų ir Elektrėnų rajoniniuose laikraščiuose publikuotus straipsnius apie Kazokiškių sąvartyno statybą. Manau, kad ir skaitytojams bus  įdomu prisiminti kaip spaudoje buvo nušviečiama Kazokiškių sąvartyno statyba ir veiklos pradžia.
2002 m. vasario 15 d. laikraštyje „Elektrėnų žinios“ ir prie Kazokiškių kultūros klubo buvo išplatintas toks skelbimas:

Atkreipkite dėmesį, niekur nenurodyta, kur tas sąvartynas planuojamas statyti.
2002 m. kovo 27 d. internetiniame portale www.delfi.lt paskelbta tokia informacija:
„Vilniaus, Elektrėnų ir Trakų merai, liberalcentristai Artūras Zuokas, Kęstutis Vaitukaitis ir Saulius Raščiauskas aptarė vietos parinkimą regioniniam sąvartynui įrengti. Merai priėjo vieningos nuomonės, kad labiausiai tinkama vieta regioniniam sąvartynui būtų Kazokiškių sklypas Elektrėnų savivaldybės teritorijoje.“ Tuo metu aplinkos ministras buvo Arūnas Kundrotas.
2003 m. lapkričio 29 d.  laikraštyje „Elektrėnų žinios“ straipsnyje „Sąvartynus – į mėnulį“ ataskaitos forma aprašomas Kazokiškių bendruomenės susitikimas su savivaldybės vadovais. Prieš tai rašomas įvadas, kad gyventojai įpratę priešintis bet kokiems valdžios sprendimams, kad demokratija kartais daro kliūčių  sprendžiant neatidėliotinas problemas. Toliau autorius rašo, kad Kazokiškių seniūnijoje numatyta įrengti uždarą, modernų sąvartyną, kuris nekenktų žmonių sveikatai, bet nenurodyta iš kur gauta informacija. Toliau aprašomos susirinkime išsakytos žmonių nuomonės, o pabaigoje autorius pateikia savo nuomonę: „O mums, miestiečiams, belieka paklausti: gal atliekas transportuokime į Mėnulį? Ten prieštaraujančių tikrai neatsiras…“.
2004 m. rugpjūčio 14 d. tame pačiame laikraštyje spausdinama savivaldybės mero Kęstučio Vaitukaičio ir savivaldybės ekologo Virgilijaus Prusko nuomonė, „kad apskrities sąvartyną šalia Kazokiškių ekonominiu požiūriu statyti tikslinga“.  
Korespondentas klausia mero, kokia jo nuomonė apie sąvartyno aktualijas nušviečiančios žiniasklaidos vaidmenį. Meras atsako, kad jis gaunantis papildomos naujos informacijos apie povandenines sroves ir Kazokiškėse gyvenančius žmones, o vyskupą J. Matulaitį jis įtikinęs, kad laikraščiuose spausdinama neobjektyvi informacija. Meras teigia, kad sąvartyne būtų galima deginti dujas ir gaminti pigesnę elektros energiją, o jokio sąvartyno pavojaus gyventojams neįsivaizduojantis.
Informacijai apie Vilniaus apskrities sąvartyno riziką gyventojams ir jos priežastis  per  penkerius metus buvo skirti net 62 „Elektrėnų kronikos“ numeriai.
2003 m. spalio 31 d. išspausdintas tarybos nario  A. Adomaičio straipsnis „Elektrėnų savivaldybei – ekologinė bomba“, kuriame informuojama apie Kazokiškių sąvartyno vietos parinkimo istoriją ir statybų planus, objekto galimą poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai. Skaitytojai trumpai įspėjami, kad suvoktų galimus padarinius.
2003 m. spalio 7 d. išspausdinta ekologo V. Prusko informacija „Kazokiškėse – naujas atliekų tvarkymo modelis“.
2003 m. gruodžio 12 d. laikraštyje publikuoti du straipsniai: ekologo V. Prusko informacija „Atliekos – visų mūsų problema“, kuriame giriamas būsimasis sąvartynas.  2005 metus laikraštis „Elektrėnų kronika“, kaip ir kiti šio regiono laikraščiai, pradėjo A. Adomaičio straipsniu „Kas sieja Kazokiškes su Ukraina ir Vietnamu?“ ir po straipsniu pridėtas redakcijos prierašas, išreiškiantis 5 institucijų neigiamą požiūrį į sąvartyno statybas.
2004 m. vasario 4 d. spausdinamas Kazokiškių bendruomenės vardu Inos Stačiokienės atviras laiškas savivaldybės vadovams, pavadintas „Nespjauk į šulinį, iš kurio pačiam teks gerti“. Laiške rašoma: „Jie tik užmiršta, kad patys yra Elektrėnų gyventojai, kad toje tikrai užterštoje aplinkoje, kurios neišvengsime, įgyvendinus visus projektus, gyvens ir jūsų vaikai, artimieji, <….> nejau ambicijos, pelno siekis bet kokia kaina svarbiau už visų mūsų sveikatą?“.  Tame pačiame numeryje spausdinama informacija iš savivaldybės tarybos posėdžio, kur 14 tarybos narių balsavo, kad būtų pritarta didinti VAATC, kurio 4 proc. akcijų turi savivaldybė, įstatinį kapitalą. Klausimą pristatęs ekologas V. Pruskas informavo tarybos narius, kad stringant sąvartyno statybai, negaunama planuojamų lėšų, bendrovė priversta išleisti vardinių akcijų už 120 tūkst. Lt.
Vasario 25 d. spausdinamas Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškimas, kad išnagrinėjus polinkio aplinkai vertinimo ataskaitą, padarė išvadą, kad gyventojų sveikatą lemiantys aplinkos veiksniai išanalizuoti neišsamiai arba visai nenagrinėti, išvados nepakankamai argumentuotos. Šalia išspausdintas Aplinkos ministerijos atsakymas į Sveikatos ministerijos darbo grupės pareiškimą, kur reiškiamas susirūpinimas: „Aplinkos ministerijai kelia susirūpinimą tai, kad mėginimas revizuoti ankstesnės visuomenės sveikatos priežiūros institucijų išvadas netaptų ydinga praktika, kuri trukdytų šiuolaikinės atliekų tvarkymo sistemos Lietuvoje kūrimui“.
2005 m. kovo 4 d. ataskaitoje apie savivaldybės tarybos posėdį pateikiama informacija, kad savivaldybės tarybos Etikos komisija svarstė A. Adomaičio straipsnius ir nusprendė siūlyti jam oficialiai paneigti tiesos neatitinkančius faktus ir patarė vengti skubotų ir kategoriškų nuomonių, kol vyksta įvairių institucijų tyrimai. Gegužės mėnesį taip pat išspausdinta BNS informacija „D. Mikutienė: Kazokiškių sąvartyno statybos darbai vyksta neteisėtai“
2004 m. lapkričio 5 d. ataskaitiniame straipsnyje apie savivaldybės tarybos posėdį informuojama, kad Kazokiškių sąvartyno statybų neatsisakyta, bet ir lėšų statybai iš ES negauta. Posėdyje savivaldybės ekologas V. Pruskas neįtikinęs tarybos narių sudaryti sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra ir   VAATC, nes, pasak tarybos nario A. Adomaičio, tarybai nebuvo pateikti 7 priedai.  Sutartis buvo reikalinga dėl projekto pateikimo ES finansavimui, bet taryba sprendimą atidėjo.
2006 metus laikraštis „Elektrėnų kronika“ baigia užsakomuoju straipsniu „Seimo pirmininko pavaduotojo vizitas statomame Vilniaus regiono buitinių atliekų sąvartyne“. Jame aprašoma, kad Liberalų ir centro partijai priklausantys valdininkai pasidžiaugė statybomis. Toks užsakomasis straipsnis buvo išspausdintas visuose regiono laikraščiuose.
2007 m. sausio 12 d. spausdinamas tarybos nario Algimanto Adomaičio straipsnis „Nesuprantu“, kur kritikuojama valdančioji dauguma, vienu metu norinti „suderinti ekologiškai pavojingų atliekų verslą ir turizmą“. Prie straipsnio pridedami Trakų rajono ekogeologiniai žemėlapiai ir Lietuvos geologijos mokslinio tyrimo išvados, kad  Kazokiškių žemių gruntas  yra nepalankus intensyviai ūkinei, ypač aplinką teršiančiai, pramoninei veiklai.
Vasario 1 d. straipsnyje „Pritarti nepritarti sąvartyno statybai“ skelbiama, kad valdžia nesilaiko sutarties dėl sakralinės erdvės saugojimo, o bendruomenės pusėn stojo ir klebonas Alfonsas Kelmelis.
Nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. pradėta spausdinti informacija apie sąvartyno atidarymą. Pirmasis straipsnis pavadintas „Sąvartyno priėmimo procedūra priminė komediją“, kur skaitytojai informuojami apie tarakonų antplūdį sąvartyno teritorijoje, apie tai, kad priėmimo akto nepasirašė savivaldybės architektas, apie tai, kad į teritoriją nebuvo įleisti bendruomenės nariai, kad VAATC melavo dėl būsimo aplinkkelio, ir kad savivaldybė lėšų į biudžetą už taršą negaus.
Per visus tuos metus spaudoje prieš Kazokiškių sąvartyną pasisakė Seimo narė Dangytė Mikutienė, Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus pirmininkas Leonas Kerosierius, mokslininkai, UNESCO atstovai ir kt.
Tokia trumpa sąvartyno statybos ir veiklos istorija iki šio LVAT sprendimo panaikinti leidimą eksploatuoti  Kazokiškių sąvartyną. Seksime, kaip šis teismo sprendimas bus vykdomas.

O štai ką apie sąvartyną ir teismo sprendimą mano vienas iš aršiausių sąvartyno šalininkų, Liberalų ir centro sąjungos Elektrėnų skyriaus pirmininko pavaduotojas Virgilijus Pruskas.

E. K.: Jūs buvote šio sąvartyno šalininkas, dažnai pasisakėte apie sąvartyno privalumus.  Štai  2003 m. gruodžio 6 d. „Elektrėnų žiniose“  raminote gyventojus, kad statybas kontroliuos ES sudaryta komisija, kad objektas bus įrengtas pagal visus reikalavimus, o  „šiuolaikinis sąvartynas – tai ne ta vieta, kur viską be jokios tvarkos ir atsakomybės bet kaip pilame, o paskutinė atliekų tvarkymo sistemos grandis, kuri įpareigoja mus į ją žiūrėti labai atsakingai, nes visa tai paliekama ateinančioms kartoms“.  Per tuos 8 metus jūs dirbote savivaldybės ekologu irAplinkos apsaugos agentūros vedėju, sekėte sąvartyno statybą ir jo veiklą.  Pakomentuokite, kodėl  Vilniaus regiono aplinkos apsaugos agentūra leidimą išdavė neatlikus poveikio aplinkai vertinimo arba nepriėmus teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo nebūtinumo?   
V. Pruskas:
Atliekų tvarkymas tai ne tik atliekų deponavimas atliekų sąvartyne, tai visa sistema pozicijų, kad pasiektume gerą rezultatą. Nuo 2001 m. dalyvavau Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos kūrime. Manau prisimenate, kad Elektrėnų ir Vievio miestuose buvo nekonteinerinė atliekų surinkimo sistema, dėl kurios daugiabučio namo kaimynai turėjo daugiau galimybių pabendrauti laukdami šiukšliavežio. Gal tai privalumas šiais laikais, bet tuo metu savivaldybė išleisdavo krūvas pinigų aplinkiniams miškams ar palaukėms tvarkyti nuo šiukšlių, suvežtų tų žmonių, kurie nemėgo bendrauti laukdami šiukšliavežio.
Įdiegus konteinerinę sistemą atsirado galimybė paslaugą suteikti ne tik miestų gyventojams, bet ir kaimiškose teritorijose. Tai pirmas žingsnis. Toliau seka atliekų rūšiavimas, kuriam mes visi privalome subręsti ir suprasti, kad kuo daugiau išrūšiuosime savo atliekų, tuo mažiau jų pateks į sąvartyną. Kuo daugiau mes dėsime į bendrą kibirą maisto atliekų, tuo didesnė galimybė susidaryti įvairioms dujoms sąvartyne, kurios sukelia aplinkiniams diskomfortą.
Vilniaus apskrities regioninis komunalinių atliekų sąvartynas įrengtas pagal visus Europos Sąjungos reikalavimus. Mano, kaip žmogaus ambicijos, buvo padaryti taip, kad projektas būtų įgyvendintas sąžiningai ir ateityje sąvartynas nekeltų pavojaus aplinkai bei galima būtų suvaldyti jame vykstančius procesus. Šiuo metu eksploatuojamas sąvartynas nė kiek nenusileidžia Vienos (Austrija) ar Ausburgo (Vokietija) sąvartynams. Priklausomai nuo sąvartyne deponuojamų atliekų sudėties,  jame vyksta atitinkami procesai. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ataskaitoje (toliau –PAV ataskaita) buvo remtasi duomenimis ir ES šalių patirtimi, planuojant geresnį atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietose, t.y. namų ūkiuose. Kaip žinote, PAV ataskaita buvo parengta ir patvirtinta 2002 m. birželio 12 d., t.y. prieš 5 metus ir tris mėnesius iki Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – TIPK) išdavimo datos. Nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas PAV ataskaitos 5 metų galiojimo terminas, o ES teisės aktai PAV ataskaitos sprendinių neterminuoja. Kaip nekeista, atsižvelgdamas į Orhuso konvencijos galiojimą Lietuvoje teismas neatsižvelgė į ES praktiką PAV procesui. Teigti, kad PAV procedūra nebuvo atlikta, būtų neteisinga, nes PAV yra atliekamas planuojamai veiklai, o ne jau vykdomai veiklai. Per tris mėnesius tikrai nepasikeitė nei planuojama veikla, nei atliekų sudėtis, gal kiek pasikeitė žmogaus požiūris į atliekų tvarkymą, tačiau tai buvo įvertinta Techninio projekto aplinkosauginėje dalyje bei būtent tam objektui skirtuose specialiuosiuose reglamentuose.
TIPK leidimas buvo išduotas 2007 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas TIPK leidimą parengė vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nauja redakcija (2005 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. D1-330), kuris  galioja iki šiol. Šio įsakymo 18 punktas:
Paraiškai rengti gali būti naudojami duomenys ir informacija, panaudoti nustatant leistinos taršos normatyvus, duomenis ir informacija (planai, schemos, ištraukos, išrašai ir kt.) iš teritorijų planavimo dokumentų, parengtų ir patvirtintų vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų, parengtų vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092), statinio projekto aplinkos apsaugos dalies dokumentų, parengtų pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.05:2004 (Žin., 2004, Nr. 50-1675).
Kaip matote iš šio įsakymo punkto turinio, paraiška gali būti rengiama vadovaujantis trimis pagrindiniais dokumentais. Kadangi PAV ataskaita buvo rengta prieš 5 metus iki TIPK leidimo išdavimo (2007 m.), o techninio projekto aplinkosauginė dalis, kurioje visi technologiniai procesai, galima tarša, galimas poveikis atmosferai, vandeniui įvertinti detaliau, patvirtinta 2005 m. gegužės 13 d., todėl išduodant TIPK leidimą buvo vadovaujamasi techninio projekto aplinkosaugine dalimi. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas visą teisminio proceso laikotarpį laikėsi pozicijos, kad TIPK leidimas buvo išduotas vadovaujantis PAV ataskaita ir techninio projekto aplinkosaugine dalimi.
Taip pat norėčiau paminėti, kad Vilniaus apskrities regioninis komunalinių atliekų sąvartynas yra eksploatuojamas pagal 2009 m.  rugsėjo 18 d. atnaujintą TIPK leidimą. Vadovaujantis  Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis, TIPK leidimą atnaujinti galima tik tuomet, kai yra atlikta poveikio aplinkai vertinimo procedūra, dėl kurios Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas galutinį sprendimą priėmė 2008 m. vasario 12 d. Aplinkos apsaugos pareigūnai stengiasi savo darbą atlikti sąžiningai, kadangi nuo jų darbo rezultatų priklauso aplinkos kokybė ir taip pat mūsų pačių gyvenimo kokybė.